Seimo pirmininkas matytų galimybę keisti Konstitucijos nuostatą dėl branduolinio ginklo dislokavimo

„Įvertinant tą situaciją, kurioje esame, geopolitinę situaciją, kas darosi, manau, tikrai verta tą dalyką padaryti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė J. Olekas.

Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

J. Olekas taip pat teigė manantis, kad reikia visų partijų apsitarimo, kaip turėtų atrodyti Lietuvos buvimas po kurios nors šalies branduoliniu skėčiu.

„Tokio skėčio reikia. Tikimės, kad esame po NATO skėčiu, bet įforminimui ir diskusijoms, kokie sprendimai turėtų būti, man atrodo, reikia to aiškumo“, – sakė jis.

Anot Seimo pirmininko, apie tai kalbamasi siauruose politikų rateliuose, tačiau ne su užsienio partneriais.

Be to, pabrėžė jis, daug naudingiau būtų, jei dėl tokių iniciatyvų būtų tariamasi bendrai, ieškant vieningo sprendimo.

„Pirmiausiai reikia nešokti kaip Pilypui iš kanapių dėl tų iniciatyvų, bet reikia pasitarti kad ta iniciatyva būtų deramai paruošta suderinta ir būtų galima priimti sprendimą. Ko labiausiai nereikėtų, tai nereikėtų tokių iniciatyvų, kurios nebus palaikytos arba jos suduš“, – kalbėjo J. Olekas.

„Tai geriau susėsti, susitarti, kokie bus žingsniai, kokios apimties, kokios formuluotės būtų tikslesnės. Ir tada su ta iniciatyva išeiti ir sulaukti palaikymo“, – sakė jis.

Prancūzija yra pasiūliusi stiprinti branduolinį Europos atgrasymą. Kalbos dėl Lietuvos buvimo po Prancūzijos branduoliniu skėčiu jau prasidėjo kiek anksčiau.

Be to, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra patvirtinęs, kad jo šalis derasi su Prancūzija dėl „pažangios branduolinės atgrasymo politikos“. Varšuva ir Paryžius apie galimybę Lenkijai prisijungti prie Prancūzijos branduolinio skydo užsiminė 2025 m., kai abi šalys pasirašė naują sutartį.

Po to, kai Jungtinė Karalystė (JK) 2020 m. išstojo iš Europos Sąjungos (ES), Prancūzija Bendrijoje yra vienintelė branduolinė valstybė.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Prancūzija turi 290 iš maždaug 12,2 tūkst. visame pasaulyje egzistuojančių branduolinių ginklų, todėl yra ketvirta pagal dydį branduolinė valstybė po Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos.

Šalis turi keturis branduoliniais ginklais ginkluotus povandeninius laivus, galinčius leisti raketas su branduoliniais užtaisais, kurių veikimo nuotolis siekia apie 10 tūkst. kilometrų.

Prancūzija branduolinius ginklus gali naudoti ir iš oro: jos naikintuvai „Rafale“ gali paleisti apie 50 šalies turimų kruizinių raketų su branduoliniais užtaisais. Oficialiai nurodomas pastarųjų veikimo nuotolis yra apie 500 kilometrų.