Šeštadienis – paskutinė diena, kai leidžiama rinkiminė agitacija

Kaip primena Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis įgalios sekmadienio naktį – 00.00 val. – ir tęsis iki 20 val. vakaro, tai yra balsavimo rinkimų dienos pabaigos.

VRK pabrėžia, kad gegužės 12 dieną 00.00–20.00 val. galiosiantis rinkimų agitacijos draudimas taikomas visoms šiuo metu vykstančioms politinėms kampanijoms, ne tik prezidento rinkimų ir referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo – 2024 m. birželio 9 d.

vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą ir 2024 m. spalio 13 d. vyksiančių Seimo rinkimų politinėms kampanijoms.

Rinkimų agitacija draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos.

Išimtys taikomos išorinei politinei reklamai, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui iškabintai ne arčiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Tokiu atveju, kai rinkimų agitacijos stendai, tentai, plakatai ir pan. yra arčiau kaip 50 metrų nuo pastato, kur yra balsuojama, jie turi būti pašalinti, pabrėžia VRK.

Tuo metu rinkėjai gali neatlygintinai skelbti įrašus, kurie nelaikomi rinkimų agitacija.

Publikuoti socialiniuose tinkluose, kad rinkėjas ruošiasi balsuoti, kviečia balsuoti kitus arba jau pabalsavo taip pat galima.

Tačiau VRK prašo vengti fotografuoti užpildytus biuletenius ir viešinti juos socialiniuose tinkluose.

Nurodoma, kad rinkimų agitacija nelaikoma: informacija apie vykstančius rinkimus ir referendumą; įrašai apie rinkimų, referendumo svarbą; atvykusių balsuoti rinkėjų skaičiau paskelbimas; dokumentai, kuriuos būtina turėti balsuojant; kita informacija, kuria nėra raginama nedalyvauti rinkimuose ar referendume, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, už arba prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą; ne rinkimų politinės kampanijos dalyvio kvietimas atvykti balsuoti.

ELTA primena, kad pagrindinė rinkimų diena yra sekmadienis.

Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai – antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikėlę Ignas Vėgėlė bei Eduardas Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Referendumo biuletenyje bus siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.