Siūlo uždrausti vaizdo stebėjimą tualetuose, pirtyse, poilsio kambariuose

Jei Seimas pritartų, būtų griežtai draudžiamas vaizdo stebėjimas patalpose, kuriose žmonės pagrįstai tikisi absoliutaus privatumo, pavyzdžiui, tualetuose, dušuose, pirtyse, persirengimo kabinose, medicininės ar psichologinės apžiūros patalpose, taip pat darbuotojų asmeninio poilsio kambariuose.

Siekiant nefiksuoti kaimynų valdų ar viešųjų erdvių, A. Lydeka siūlo aiškiai sureguliuoti privačių teritorijų stebėjimą, nustatant pareigą pirmiausia fiziškai riboti kamerų matymo kampą, o to padaryti negalint – naudoti nuolatines ir neatšaukiamas technines maskavimo priemones.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisomis A. Lydeka siūlo įtvirtinti aiškų 14 kalendorinių dienų standartinį vaizdo duomenų saugojimo terminą, taip užkertant kelią pertekliniam ir nepagrįstam duomenų kaupimui.

Taip pat  būtų modernizuojama informavimo tvarka, įpareigojant duomenų valdytojus pateikti esminę informaciją (įskaitant skaitmenines nuorodas ar QR kodus į privatumo politiką) dar prieš asmeniui patenkant į stebimą zoną.

Kaip Eltai sakė A.Lydeka, siūlomi pakeitimai veiktų prevenciškai, turėtų sumažėti buitinių konfliktų, teisminių ginčų ir skundų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI) dėl vaizdo kamerų.

„Įtvirtinus absoliučiai draudžiamas stebėti zonas, bus užkirstas kelias šiurkštiems žmogaus orumo ir privataus gyvenimo pažeidimams jautriausiose erdvėse. Be to, reikalavimas naudoti neatšaukiamas technines maskavimo priemones užkirs kelią piktnaudžiavimui ir neteisėtam svetimo privataus gyvenimo sekimui“, – sakė politikas.

Nors Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nustato bendruosius asmens duomenų tvarkymo principus, praktikoje, sprendžiant specifines vaizdo stebėjimo situacijas, Seimo nario nuomone, šios normos dažnai interpretuojamos dviprasmiškai.

„Dėl sparčios technologijų plėtros ir atpigusios įrangos masiškai išaugo vaizdo kamerų naudojimas tiek versle, tiek privačioje buityje. Tai lemia nuolatinį skundų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir teisminių ginčų skaičiaus augimą, ypač dėl kaimyninių teritorijų stebėjimo, neproporcingo viešųjų erdvių fiksavimo bei privatumo pažeidimų jautriose zonose. 

Nesant detalių, specifiškai Lietuvos kontekstui pritaikytų įstatyminių taisyklių, fiziniams asmenims darosi vis sunkiau apginti savo teisę į privatumą, o duomenų valdytojams kyla sunkumų užtikrinant atitiktį keliamiems reikalavimams“, – dokumento aiškinamajame rašte sako A. Lydeka.

Šiuo metu vaizdo stebėjimo teisiniai santykiai Lietuvoje iš esmės yra reguliuojami tiesiogiai taikomo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatomis, įtvirtinančiomis asmens duomenų tvarkymo principus. Lietuvos įstatymuose vaizdo stebėjimas reglamentuojamas tik labai fragmentiškai. Detalaus vizualinių duomenų tvarkymo specifiką atspindinčio reglamentavimo įstatymo lygmeniu nėra.