Neskubantys medikai ir stringanti sistema
Į redakciją kreipėsi Vilniuje gyvenanti Rimantė ir pasidalino savo įspūdžiais iš Lazdynų ligoninės skubios pagalbos skyriaus, kuriame su vaikščioti dėl skausmų negalinčia mama pralaukė kelias valandas.
„Į ligoninę su į aštuntą dešimtį įkopusia mama, kuri skundėsi nugaros skausmais, atvykau iš poliklinikos. Pastarosios medikai įtarė kaulų lūžį, bet objektyviai įvertinę savo galimybes nusiuntė į Lazdynus.
Čia nustebino, kad eilėje pas traumatologus teko laukti daugiau negu dvi valandas. Nustebino, nes laukiančių žmonių, kurie tikrai nevažiavo į ligoninę „turiningai praleisti vakaro", bet atvyko ar buvo atvežti genami bėdų, nebuvo daug, tačiau traumatologai tiesiog neskubėjo jų priimti.
Gydytojai ramiausiai vaikščiojo pirmyn atgal iš kabinetų į kabinetus, bet visai nekreipė dėmesio į laukiančiuosius. Kai priėmimai pagaliau prasidėjo, viskas pajudėjo labai sparčiai, todėl spėčiau, kad laukimą suponavo ne ligoninės apkrovimas, o medikų nenoras dirbti", - prielaidomis dalinosi moteris.
Nustebino ją ir tai, kad daugiau negu 20 minučių buvo „pakibusi" visa skubios pagalbos skyriaus kompiuterinė sistema - neveikė nei darbuotojų kompiuteriai, nei informaciniai ekranai.
„Sesutės kalbėjo, kad tokios problemos karts nuo karto pasitaiko, todėl atsiradusį laisvą laiką galima išnaudoti kavos gėrimui. Kilo daug klausimų, - toliau pasakojo Rimantė. - Tarkim, kur ir kaip saugomi ligoninės serveriai? Kas juos prižiūri? Kodėl tokioje vietoje, kurioje turėtų būti teikiama skubi pagalba, žmogus jos gali ir nebesulaukti? Ir kas tokiu atveju būtų atsakingas?"
Į pastabas reaguojama
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė Dalia Smagurauskaitė patikino, kad administracija skiria didelį dėmesį pacientų aptarnavimo kokybei, todėl išsakytos pastabos buvo aptartos su Skubios pagalbos skyriaus ir Informacinių technologijų skyriaus darbuotojais.
„Esame didžiausias skubiosios medicinos pagalbos centras Lietuvoje - kiekvieną dieną sulaukiame apie 300 pacientų, pusei jų reikia gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos. Traumatologinis pacientas atvyksta vidutiniškai kas 9 minutes.
Vadovaudamiesi sveikatos apsaugos ministro 2004 m. įsakymu, pagalbos teikimo eiliškumą nustatome atsižvelgdami į paciento būklę.
Kuo aukštesnei būtinosios medicinos pagalbos kategorijai pacientas priskiriamas, tuo greičiau jam suteikiama pagalba - prioritetas visada teikiamas politraumas, taip pat sudėtingas, gyvybei pavojingas traumas patyrusiems pacientams.
Tokių pacientų kiti priėmime laukiantys asmenys gali ir nepamatyti, nes jie vežami tiesiai į operacinę ar reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
Pacientams, kurie patyrė lengvesnius sužalojimus, deja, gali tekti palaukti."
D.Smagurauskaitės teigimu, vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į Skubios pagalbos skyrių iki paslaugos suteikimo pabaigos yra 2,5-3,5 val., kas atitinka tiek Lietuvos, tiek Vakarų Europos šalių rodiklius", - paaiškino ji.
Komentuodama situaciją su IT sistemomis, ligoninės atstovė nurodė, kad didžiąją jų dalį prižiūri išorinės įmonės, iš kurių tos sistemos buvo įsigytos.
„Sistemų gedimai yra itin reti, o sutrikimai pasitaiko dėl tokių aplinkybių, kaip elektros tiekimo sutrikimas. Dalį naudojamų informacinių sistemų prižiūri ir aptarnauja RVUL Informacinių technologijų skyriaus specialistai, - sakė D.Smagurauskaitė.
- Esant IT sistemų sutrikimams paslaugas pacientams teikiame įprastine tvarka pereidami prie popierinių medicinos dokumentų pildymo, todėl procesas gali trukti kiek ilgiau."
Jei netinka, galima skųstis
Sveikatos apsaugos ministerija patikslino, kad jeigu paciento netenkina jam suteiktų paslaugų kokybė, jis turi kreiptis su skundu į pačią įstaigą.
„Gydymo įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus.
Jeigu gydymo įstaigos pateiktas atsakymas paciento netenkina arba gydymo įstaiga skundą nepagrįstai atsisako nagrinėti, jis gali teikti skundą priežiūros institucijai - Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai."
SAM teigimu, jeigu paciento sveikatai buvo padaryta žala, jis arba jo artimieji dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą