Socialinė pedagogė: „Mes – ne problemų gesintojai, o vaiko saugumo garantas“
Šis apdovanojimas, kaip ji pati sakė, tapo ryškiu patvirtinimu, kad kasdieniai, kartais nepastebimi darbai turi gilią prasmę.
Eina teisingu keliu
„Šis apdovanojimas man reiškia labai daug – tai tarsi ženklas, kad einu teisingu keliu“, – tikino R. Surblytė. Pasak jos, titulas įpareigoja dar atidžiau klausytis vaikų, pastebėti net menkiausius signalus ir būti tuo žmogumi, kuris stovi šalia tada, kai labiausiai reikia.
Įvertinimas socialinei pedagogei buvo netikėtas ir keliantis šypseną: „Kai sužinojau apie apdovanojimą, pirmiausia buvo šokas – tas, malonus, kai akimirkai net sustingsti.
Iš paskos atėjo džiaugsmas ir toks vidinis sušilimas, tarsi kažkas tyliai pasakytų: „Tu tikrai darai gerą darbą.“ Ir taip, jis buvo netikėta, nes dažniausiai esi taip įsisukęs į kasdienybę, kad net nesusimąstai, jog kažkas mato tavo pastangas.“
Toks pripažinimas kasdienėje veikloje, pašnekovės tvirtinimu, atsispindi paprastai: kantrybėje, žmogiško ryšio kūrime, nuoširdžiu domėjimusi mokiniais.
„Tai įpareigoja, bet tuo pačiu ir motyvuoja dar drąsiau ginti vaiko interesus“, – kalbėjo ji.
Socialinė pedagogė pasakojo, kad didžiausią prasmę jos darbe kuria jaunimo augimas: „Įdomiausia mano darbe yra jaunimas.
Jų istorijos, jų augimas ir tie tylūs lūžio momentai, kai matai, kad kažkas viduje pasikeitė į geresnę pusę. Kartais tai tik vienas sakinys, kartais mažas žingsnis, o kartais – tiesiog tas faktas, kad mokinys pagaliau pats ateina pasikalbėti.“
R. Surblytę labiausiai įkvepia galimybė būti tuo žmogumi, kuris mato tai, ko kiti nepastebi.
„Motyvuoja labai paprasti dalykai: mokinių pasitikėjimas, nuoširdūs pokalbiai, mažos, bet tikros pergalės ir žinojimas, kad kiekviena diena gali pakeisti kažkieno rytojų“, – patirtimi dalijosi ji.
Jaunuoliai yra pastebimi
Anot socialinės pedagogės, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale besimokantys jaunuoliai – labai įvairūs.
„Tai – mokiniai, turintys daug potencialo, kūrybiškumo ir savito humoro. Jie mėgsta praktiškumą, nuoširdų santykį ir jautriai reaguoja, kai jais patikima. Pas mus jie jaučiasi saugūs ir išklausyti“, – teigė R. Surblytė.
Šiame profesinio mokymo centre, pašnekovės teigimu, jaunuoliai vis dažniau pasinaudoja galimybe augti, dalyvauti įvairiose iniciatyvos.
Vienas tokių pavyzdžių yra savanorystė: prieš šventes R. Surblytė su trimis mokiniais – mechatronikos specialybę besimokančiais Danieliumi Dačkumi, Patriku Ranoniu ir automechanikos programos mokiniu Pranu Kinčinu į „Maisto banką“ atnešė įvairiausių gardumynų.
„Tokiose paramos akcijose šie jaunuoliai dalyvauja nuolat. Taip pat padeda ir renginiuose, savanoriauja. Jiems net nebereikia rinkti socialinių valandų, jie vis tiek tai daro, nes yra iniciatyvūs“, – teigė R. Surblytė.
Mokinių tarybos nariai Danielius, Pranas ir Patrikas patvirtino pedagogės žodžius ir tikino, kad daryti gerus darbus ir dalyvauti centro veiklose jiems – malonu, taip pat padeda jaustis bendruomenės dalimi.
„Pajunti bendrystės jausmą. Ypač patinka vykti į Padvarių socialinės globos namus, kur pabendrauji su vyresniais žmonėmis, išgirsti įvairiausių jų gyvenimo istorijų – ir linksmų, ir liūdnų.
Tai padeda suvokti, kad gyvenimas keičiasi – šiandien esi vienoks, rytoj gali būti jau kitokiame gyvenimo etape, apie ką ir dalinasi su mumis vyresnio amžiaus žmonės“, – patirtimi dalijosi D. Dačkus.
Jį papildė ir P. Ranonis: „Padėdamas kitiems pajunti pilnatvės jausmą. Tuo pačiu esame pavyzdys kitiems mokiniams, kad galima prisidėti prie bendruomenės nelaukiant jokios grąžos.
Manau, kad tai yra užkrečiama, todėl pas mus ir atsiranda nemažai tai ten, tai šen dalyvaujančių jaunuolių.“
Jaunuolių noru padėti džiaugėsi ir „Maisto banko“ koordinatorė Kretingoje Gitana Žemgulė: „Pas mus savanoriauja nemažai jaunuolių būtent iš šios ugdymo įstaigos.
Labai džiaugiamės, kad jie supranta šios veiklos prasmę, noriai padeda ir stengiasi, kad būtumėme pastebėti ir kitų.“
„Sunkus vaikas“ – neegzistuoja
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale įgyvendinama daugybė socialinių ir prevencinių veiklų – nuo diskusijų ir edukacinių veiklų iki konkrečių akcijų, savanorystės, įtraukiančių mokinius ir bendruomenę.
Išskirtine R. Surblytė vadina kasmetinę akciją Pasaulinei dienai be tabako, kuomet mokiniai Kretingos centre simboliškai keičia obuolius į cigaretes.
„Mokiniai tampa pokyčio ambasadoriais ir kartu siunčia bendruomenei draugišką, skatinantį signalą apie sveiką gyvenimo būdą. Tai ne pamokslas, o tikras bendruomenės įtraukimas ir socialinė atsakomybė“, – tikino ji.
Šiuolaikinėje profesinėje mokykloje socialiniam pedagogui, anot Rūtos, būtini trys gebėjimai: emocinis raštingumas, tikra komunikacija, konfliktų valdymas.
Tačiau ne mažiau svarbus ir komandinis darbas – su mokytojais, tėvais, psichologais, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kitais specialistais.
„Tai nėra vieno žmogaus misija“, – atkreipė dėmesį Rūta, įvardinusi, kad ji nuolat mokosi, dalyvauja supervizijose, stebi jaunimo kultūras, reflektuoja savo veiklą ir rūpinasi savireguliacija, nes emocinis krūvis šiame darbe – didžiulis.
Per vienuolika metų R. Surblytė matė visko: emocinių krizių, skaudžių patirčių šeimose, patyčių, priklausomybių. „Per visus tuos metus supratau, kad „sunkus vaikas“ neegzistuoja – sunkios tik jo patirtys.
Taip pat, kad kantrybė – didžiausia atrama, aiškios ribos jaunimui yra saugumas“, – tikino R. Surblytė.
Socialinė pedagogė taip pat mano, kad vaikui teikiama pagalba neveiks, jeigu suaugusieji kalbės skirtingomis kalbomis: „Todėl dalijimasis informacija, bendri pagalbos planai, pokalbiai su tėvais ir intensyvus darbas su institucijomis yra kasdienybė. Kai suaugusieji susitaria tarpusavyje, vaikas iškart jaučiasi saugiau.“
„Šiandien socialinis pedagogas – ne problemų gesintojas. Tai – vaiko saugumo garantas, tiltas tarp namų ir mokyklos, psichologinės pagalbos teikėjas, mediatoriumi tampantis žmogus“, – apibendrino R. Surblytė.

Rašyti komentarą