Sodybą išnuomojusi moteris negalėjo patikėti, ką pamatė savo namuose: teko įsikišti net policijai
(1)Tai – nekasdienė istorija, į kurią pateko sodybą Jonavos rajone įsigijusi moteris. Į panašią istoriją buvo patekusi Vilniaus kolegija, kuriai priklausančiame bendrabutyje gyveno aktorė, buvusi Seimo narė Asta Baukutė, kuri išsikraustydamas iš gyvenamųjų patalpų išsinešė net durų spynas, kriauklę, išmontavo vonios ir vieno kambario duris, išlupo elektros jungiklius ir lizdus. Panašiai pasielgė ir verslininkas Dainius Konderauskas, kurio sutuoktinė prieš šešerius metus vykusiuose savivaldos rinkimuose siekė Kėdainių rajono tarybos nario mandato.
Vyrui verslas pridarė nuostolių, todėl jo vadovaujamai individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, o bankroto proceso metu varžytinėse buvo parduotas jo asmeninis turtas, kuriame jis gyveno su šeima.
Vyrui priklausiusį žemės sklypą, gyvenamąjį namą, viralinę, tris ūkinius pastatus, stoginę ir kitus inžinerinius statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą) nusipirko viena moteris, kuri tapo nekilnojamojo turto savininke.
„Po varžytinių iš karto atvažiavau apžiūrėti nusipirkto turto, filmavau ir fotografavau, ką nusipirkau, norėjau, kad viskas būtų užfiksuota, nes taip man patarė bankroto administratorius, – vėliau pasakojo moteris. – Tada D. Konderausko žmona priėjusi paklausė, ar jie galėtų nuomotis šį turtą, nes šalia gyvena jos senesnio amžiaus tėvai, kuriuos jie prižiūri.
Žmogiškai supratusi situaciją, išnuomojau šį varžytinėse įsigytą turtą, nuomos sutartis buvo sudaryta su abiem sutuoktiniais, jiems buvo išnuomoti visi aštuoni mano įsigyti objektai ir tai buvo registruota Registrų centre.“
Naujoji turto savininkė teigė, kad nuomos sutartyje nuomininkai įsipareigojo naudotis išnuomotu nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį, laikyti pastatus tvarkingais, taip pat laikytis priešgaisrinių ir sanitarinių reikalavimų, o pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui grąžinti nekilnojamuosius daiktus tokios būklės, kokios jie buvo perduodant, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą.
Be to, ji nurodė, kad buvę turto savininkai nuomodamiesi prieš tai jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą vėliau planavo jį perpirkti, tačiau prieš tai reikėjo laiko išspręsti finansines problemas.
„Tam neprieštaravau, tačiau visgi mums dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorio nesusitarus, mano iniciatyva nuomos sutartis buvo nutraukta, o kai negavau pinigų už nuomą, nutariau nuvažiuoti į sodybą pasižiūrėti, kas atsitiko – čia gyvenusių Konderauskų jau neradau, jie buvo išsikraustę iš namų valdos, bet išsikraustydami jie išsinešė daugybę daiktų ir įrenginių“, – teisėsaugos pareigūnams nurodė moteris.
Vaizdas, kurį ji išvydo savo namuose, tikrai nebuvo maloniausias: iš jo buvo pasisavintos dvi terasos, buitinių nuotėkų biologinio valymo įrenginio orapūtė, kuri buvo sumontuota prie biologinių valymo įrenginio, išorinės ir vidinės gyvenamojo namo durys, cirkuliacinis siurblys su jungtimis, radiatoriai, mediniai laiptai, laminuota grindlenčių danga, sienų dailylentės ir t. t. Namai liko be nieko.
Nekilnojamojo turto savininkė nurodė, kad buvo pasisavinta turto už daugiau kaip 15 tūkstančių eurų, tačiau ji pareiškė ieškinį dėl daugiau kaip 33 tūkst. Eur žalos atlyginimo, nes be tiesiogiai patirtų nuostolių dėl neteisėtai pasisavintų daiktų ji patyrė papildomą žalą, susijusią šių daiktų atkuriamąja verte. Turtinės žalos dydį paskaičiavo nepriklausomi specialistai.
„Kai iš nuomininkų negavau pervedimo už nuomą ir nesulaukiau atsakymo dėl nekilnojamojo turto pirkimo, man kilo įtarimų, todėl nieko nelaukusi nuvykau į sodybą pažiūrėti, kas vyksta, – pareigūnams sakė sodybos savininkė. – Nuvykusi radau suniokotą turtą, viskas buvo išlupta, sugriauta.
Paaiškėjo, kad vietoje trijų ūkinių pastatų pamatų pastatytas garažas. Garažo vartai buvo išimti, išluptas jo apšiltinimas. Į garažo antrą aukštą buvo patekimas laiptais, kurių nebeliko.
Taip pat nebuvo ir langų, o namo antras aukštas pasikeitė neatpažįstamai – prieš tai sienos buvo išklijuotos tapetais, buvo sudėta apdaila, o kai atvykau apžiūrėti, ten buvo likusios tik gipsinės sienos ir grindys. Pirmame aukšte esančiame koridoriuje buvo išmontuotas radiatorius.
Prie šildymo sistemos buvo sudėti siurbliai, kurių taip pat neliko, kaip ir vandens šildymo boilerio. Nebeliko ir dešimt taškinių šviestuvų antrame aukšte.“
Moteris teigė, kad po nuomoninkų išsikraustymo nebegalėjo naudotis gyvenamuoju namu, jo šildymo sistema, vandens tiekimo, apšvietimo sistemomis. „Vėliau teko daug investuoti į elektriko pastangas, kadangi namas medinis, todėl bijojau, kad įjungus elektrą, namas užsidegs“, – sakė ji. Vaizdas, kurį pamatė, taip pat šokiravo ir moters sutuoktinį.
„Buvo išardytos, sulaužytos dvi medinės terasos, sugadinti lietaus nuvedimo sistemos lietvamzdžio laikikliai, taip pat pasigedome giluminio vandens siurblio, šulinys buvo tuščias, o nusipirkus namų valdą vandentiekis veikė, taip pat prieš tai veikė ir nuotekų šalinimo sistema, – sakė vyras.
– Išorinės gyvenamojo namo durys iš priekio, nuo gatvės pusės, buvo pakeistos, vietoj jų buvo įdėta kažkokia šiukšlė, bet ne durys. Iš kiemo pusės, iš karto įėjus pro pagrindines duris į namą, išeinant iš tambūro, trūko medinių durų.
Dingo cirkuliacinis siurblys su jungtimis, membraninis išsiplėtimo indas, manometras su trieigiu čiaupu ir slėgio davikliu, aštuoni plieniniai šildymo radiatoriai.
Septyni radiatoriai dingo iš namo antrame aukšte esančių trijų kambarių, taip pat pirmame aukšte po laiptais trūko vieno radiatoriaus. Šildymo sistema neveikė, nes viskas buvo išmontuota, vanduo buvo išbėgęs, kai kur net vamzdžiai buvo nupjauti, todėl nebuvo galimybės net atgal jų prisukti.
Dėl šios priežasties namas tapo nešildomu. Neradome ir medinių laiptų, vedančių į antrą aukštą, o čia prieš tai buvo laminuotų grindlenčių danga, kuria buvo išklotas visas antras aukštas, taip pat buvo paimtos sienų plastikinės dailylentės, išimtos ketverios medinės durys su staktomis ir varčia, paimta du kambarius skyrusi sieninės spintos laminuota drožlių plokštė, išimta 10 vidaus apšvietimo šviestuvų, o juos išimant buvo sugadinta ir elektros instaliacija, atrodė, kad norėta, jog nebūtų galimybės prisijungti elektros.
Neliko medinių garažo vartų, nes garažas buvo uždarytas medžio drožlių plokštėmis, į garažą patekti nebuvo galima. Taip pat dingo mediniai laiptai, kurie buvo garaže, taip vadinamame ūkiniame pastate, ir kuriais galima buvo patekti į antrą aukštą. Garaže ardant antrą aukštą buvo išimta 100 kvadratinių metrų sienų šiltinimo, taip pat lubų plokščių.“
Vyras pabrėžė, kad su sutuoktine pirko nekilnojamąjį turtą, bet jame buvęs turas tai yra neatskiriama namo dalis.
„Jeigu buvęs savininkas būtų savanoriškai į mus kreipęsis, mes būtume jam tiesiog atidavę šviestuvus, visą garažo turinį, galbūt ir krosnį būtume atidavę, bet jis tiesiog pasisavino turtą, – sakė jis. – Paprastai, kai įvyksta varžytinės, kaip mums sakė bankroto administratorius ir antstoliai, parduodamas turtas yra su tuo, kas jame yra.
Suprantama, buvęs turto savininkas turi teisę išsivežti, pavyzdžiui, kiliminę dangą, tačiau dėl to su mumis nebuvo tartasi, be to, buvęs savininkas, gavęs nutarimą apie parduodamą namą iki namų valdos pardavimo iš varžytinių realiai turėjo daug laiko susirinkti savo turtą.“
Dėl suniokoto turto naujieji šeimininkai iškvietė policiją, netrukus į sodybą atvyko ir čia anksčiau gyvenęs D. Konderauskas.
„Jis pradėjo šaukti, rėkti, jog pasiėmė viską, kas jam priklauso, vėliau jis jau nebendravo, nenorėjo tartis“, – sodybą įsigijusi moteris pažymėjo, kad buvęs savininkas visą laiką laikėsi pozicijos, jog paėmė tik tuos daiktus, kuriuos laikė kilnojamaisiais ir jam priklausančiais, o ne jos, naujosios savininkės, turtą.
Tuo metu teismui D. Konderauskas aiškino, kad po varžytinių tarp jo ir naujosios sodybos savininkės susiklostė nuomos teisiniai santykiai – jis su šeima toliau gyveno name pagal sudarytą nuomos sutartį.
„Perduodant turtą nebuvo sudarytas joks jo būklės ar jame esančių daiktų aprašas, naujoji savininkė neinventorizavo ir aiškiai neapibrėžė, kokie daiktai yra laikomi neatskiriama nekilnojamojo turto dalimi, – vyras aiškino, kad po varžytinių turtas buvo perduotas be aiškaus susitarimo, kurie daiktai laikomi priklausančiais savininkei, o kurie – jo asmeniniais. – Ilgus metus gyvenau šiame name, buvau jį savo lėšomis pagerinęs, todėl natūraliai dalį jame buvusių daiktų laikiau savaime priklausančiais man.“
Verslininkas neneigė pasiėmęs daugybę daiktų, juos net parodė policijos pareigūnams, kai šie jų atvyko apžiūrėti.
„Nieko neslėpiau, nes daiktai priklausė man“, – tikino D. Konderauskas, kurį prokurorai apkaltino dėl svetimo turto pasisavinimo. Jis taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiąja pripažinta naujoji sodybos šeimininkė esą „realiai turėjo galimybę susigrąžinti visus daiktus, kuriuos išsivežiau“.
„Niekada neketinau šių daiktų paslėpti ar išvežti nežinoma kryptimi – jie liko mano žinioje ir buvo prieinami, iškart po įvykio atvykus policijai pasakiau, kad pasiėmiau, kas man priklauso, ir nurodžiau, kur yra daiktai, vėliau tyrimo metu geranoriškai sutikau perduoti juos teisėsaugai“, – D. Konderauskas teigė, jog daiktams buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (areštas), o nagrinėjant bylą teisme jis buvo išreiškęs pasirengimą kai kuriuos daiktus grąžinti nukentėjusiajai, bet ši atsisakė juos priimti, motyvuodama, kad daiktai gali būti praradę vertę.
„Tai buvo jos pasirinkimas“, – vyras pažymėjo, kad būtent ši aplinkybė paneigia tyčinį jo tikslą neatlygintinai pasilikti svetimą turtą sau. Jis taip pat nurodė, kad naujoji būsto savininkė galėjo taikiai susitarti dėl daiktų grąžinimo ar kompensavimo, tačiau vietoj to ji iškart pasirinko baudžiamąjį persekiojimą, net nepabandžiusi išnaudoti civilinių teisių gynimo būdų ar gražiuoju susitarti.
„Galėjau klysti manydamas, kad turiu teisę pasiimti tam tikrus daiktus, ypač neturint aiškių sutartinių ribų, – pridūrė D. Konderauskas. – Galbūt turėjau pranešti, kad išsikraustydamas pasiimsiu tam tikrus daiktus, bet naujoji savininkė turėjo pareikalauti patikslinti, kas priklauso jai. Dėl abiejų pusių komunikacijos stokos ir kilo konfliktas.“
Tuo metu baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nukentėjusioji varžytinėse įsigijo visiškai įrengtą gyvenamąjį namą, o tai „paprastai apima visas baigtas vidaus apdailos sistemas (grindys, sienų dangos, lubos, durys, langai), šildymo, santechnikos (maišytuvai, unitazai, praustuvai) ir elektros instaliacijas su šviestuvais“.
„Būtent visiškai įrengtą gyvenamąjį rado po varžytinių į sodybą su sutuoktiniu atvykusi nukentėjusioji, tai užfiksuota jos tuo metu darytose fotonuotraukose, tai, kad namas buvo įrengtas, apklausiamas teisme patvirtino ir pats nuteistasis, o baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad išsikraustydamas D. Konderauskas pasisavino būtent kilnojamuosius daiktus, įėjusius į parduodamo visiškai įrengto gyvenamojo namo sudėtį, tokiu būdu pasisavinant su gyvenamojo namo įrengimu susijusius nukentėjusiajai priklausančius kilnojamuosius daiktus“, – nurodė teismas.
Anot teisėjų, be gyvenamojo namo, nukentėjusioji varžytinėse įsigijo žemės sklypą, viralinę, tris ūkinius pastatus, stoginę ir kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas, tvora), tačiau vietoje trijų ūkinių pastatų ant jų pamatų faktiškai buvo pastatytas garažas.
„Duomenų, kad po varžytinių atvykusiai nukentėjusiajai apžiūrint įsigytą nekilnojamąjį turtą nuteistasis ar jo sutuoktinė būtų akcentavę, jog jiems priklauso koks tai kilnojamasis turtas, susijęs su pastatų įrengimu, nenustatyta“, – teisėjo Arūno Paštuolio pirmininkaujama kolegija pabrėžė, kad sužinojęs apie parduodamą namą, iki namų valdos pardavimo iš varžytinių D. Konderauskas realiai turėjo daug laiko tokius jam priklausančius daiktus susirinkti, bet to nepadarė, todėl kilnojamasis turtas tapo naujosios sodybos savininkės nuosavybe.
Teismas nusprendė verslininkui skirti 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Kartu su laisvės apribojimo bausme teismas jam paskyrė įpareigojimą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą. Kol ji nebus padengta, teismo sprendimu lieka areštuotas kitas nuteistojo turtas.

Rašyti komentarą