Specialistai skambina pavojaus varpais: dėl ūkininkų Lietuvoje masiškai nyksta paukščiai
(14)Šis masinis paukščių nykimas yra tiesiogiai susijęs su šiandienine intensyvia ir chemine žemdirbyste. Dėl besaikio pesticidų naudojimo, šlapžemių melioracijos, didelių monokultūros laukų, daugiamečių pievų suarimo, krūmų laukuose išpjovimo ir kraštovaizdžio mozaikiškumo mažinimo Lietuva prarado net pusę atviro kraštovaizdžio paukščių.
„Jei tokie tempai išliks ir toliau, tai po dešimtmečio ar dviejų dirvinius vieversius, pievinius kalviukus, geltonąsias kieles, pempes ir kitus agrarinio kraštovaizdžio paukščius galėsime įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą“, – rašoma puslapyje.
Per metus išnyko 4,35 proc. paukščių
„Mes ėmėme apskaitos tašką nuo 2000-ųjų. Turime duomenis nuo 2000-ųjų metų kaip 100 proc. Tai 2022 m. 45 proc. likę tų paukščių, arba 55 proc. su viršum sumažėję. Tai va, jeigu paskaičiuosim iš 14-os rūšių, tai per metus 2,4 proc. mažėjo. O 2014–2022 m. per metus nyko 4,35 proc.“, – situaciją apžvelgė Ornitologų draugijos vadovas, ornitologas Liutauras Raudonikis.
Anot jo, čia taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kaimo kraštovaizdžio paukščiai šiuo metu nyksta sparčiau nei retos saugomos paukščių rūšys.
„Kas yra dar svarbu, kad nykimo mastas, netgi tos retos saugomos rūšys ne taip sparčiai nyksta, kaip įprastos, nes jos naudojasi įprastomis buveinėmis, gyvena šalia žmogaus lietuviškame kaime ten, kur ūkininkai ūkininkauja ir panašiai“, – mintimis dalijosi ornitologas.
Nykimas spartėja, nes dėl intensyvaus ūkininkavimo paukščiams nebelieka gerų gyvenimo sąlygų.
„Tai tuos paskutinius medžius, jeigu matėte laukuose, kai būna seni medžiai, juos iškerta visur. Jeigu sodyba kokia buvo, tai nugriauna ją. Kaip mes sakome, gyvybės salos yra naikinamos. Kuo toliau, tuo mažiau lieka tokių vietų.
O paukščių būklė atspindi, kas dedasi su gamta, nes nėra maisto išteklių, nėra bestuburių, nėra sėklų piktžolių, viskas yra nupurškiama, naikinami augalai, kurių sėklomis maitindavosi paukščiai. Naikinami pesticidais visi vabzdžiai ir t. t. Tai skurdėja maisto grandinės bazė ir nyksta paukščiai“, – aiškino L. Raudonikis.
Pašnekovo teigimu, apie tokius duomenis žino ir Europos Sąjungos ekspertai, tad situacija yra išties rimta.
„Šiaip tai tas indeksas yra ne mūsų sugalvotas, toks paukščių indeksas yra skaičiuojamas visose Europos Sąjungos šalyse ir netgi kitose šalyse, kurios nepriklauso Europos Sąjungai. Taip pat yra yra nepriklausomi užsienio ekspertai, kurie vertina mūsų duomenis. Ir ne tai, kad mes bandome paskaičiavę kažką parodyti savo tyrimais…“ – sakė ekspertas.
Intensyvinti ūkį paskatino ES parama?
Anot pašnekovo, visa tai prasidėjo įstojus į Europos Sąjungą. Tuomet ūkininkai iš ES pradėjo gauti paramą ir intensyvinti ūkį. „Kaip žinoma, dar iki stojant į Europos Sąjungą, buvo dar ne toks intensyvus Lietuvos žemės ūkis. Daug buvo natūralaus likusio kraštovaizdžio, kur pievos buvo net apleistos, buvo likusios sodybos, kad ir negyvenamos, medžiai laukuose neiškirsti ir t. t.
Kai nuo 2004 m. atėjo europinė parama, ūkininkai tą paramą gavo ir pradėjo intensyvinti ūkį, ir kuo toliau, tuo labiau tęsiasi nykimas“, – kalbėjo ekspertas.
Jis laikotarpį, kada Lietuva gavo kaimo plėtros programą žemės ūkio politikai įgyvendinti, vadina programavimo laikotarpiu. Tuomet buvo tikimasi, kad ūkininkams skiriama kompencacija paskatins tvarų ūkininkavimą. Tačiau, taip, pasak L. Raudonikio, neatsitiko.
Reikia didinti paramą smulkiesiems ūkiams
Tyrimą atlikusios Lietuvos ornitologų draugijos vadovas sako, kad dabar vykdoma žemės ūkio politika nėra tinkama.
„Žiūrint į Lietuvosžemės ūkio politiką, ji intensyvėja gamtos sąskaita. Iš tikrųjų problema yra, kad nevykdoma tvari ir gamtai palanki žemės ūkio veikla, ko reikalauja ir Europos Sąjungos politika“, – atviravo pašnekovas.
Jo teigimu, jeigu didesnė parama būtų smulkiesiems ūkiams, paukščiai taip sparčiai nenyktų.
„Tai čia yra politikos klausimas – koks ūkis remiamas. Jeigu didesnė parama būtų smulkiesiems ūkiams, paukščiai taip sparčiai nenyktų, nes intensyvūs ūkiai neturėtų tiek kur plėstis. Bet jie dabar plečiasi smulkaus ir vidutinio ūkininko nykimo sąskaita. Jie turi išteklių, nuomojasi žemes ir perka.
Žemės ūkio ministerija turi sudėti prioritetus, kur politiniai rėmėjai, deja, dabar palankiausia parama yra tiems stambiesiems ūkininkams, kurie intensyviai ūkininkauja. Ir taip nedaug tų smulkių ūkių likę, ir jie toliau nyksta. Jeigu toliau nyks smulkusis ūkis, tai dar spartės paukščių nykimas“, – aiškino L. Raudonikis.
Lietuvą svarsto skųsti
Dabar Lietuvos ornitologų draugija ruošia dokumentus Europos teisingumo institucijoms ir nori apskųsti Lietuvą dėl netinkamos žemės ūkio politikos. Teisminiai procesai bus pradėti dar šiais metais.
„Mes rengiame dokumentaciją ir paduosime Lietuvos Vyriausybę Europos Sąjungos teismui, kad jie tiesiog pradeda teisminį nagrinėjimą, ar iš tikrųjų ta žemės ūkio politika atitinka reikalavimus, nes mes matome, kad neatitinka.
Mes tiktai neiname kaip ūkininkai, neiname blokuoti kelių prie Vyriausybės arba laužų kūrenti, mes eisime teisiniu keliu. Tiesiog yra duomenys, ir čia Lietuva nėra pirmoji, deja, ir Slovėnija eina tuo pačiu keliu, remdamasi tais duomenimis“, – situaciją komentavo Ornitologų draugijos vadovas.
Paklausus, ar prieš tai bandyta apie tai kalbėtis su ministerija, atsakymas buvo aiškus – ministerija į tokias kalbas neina.
„Mes matome tų kelių, bet niekas su mumis nesitaria, niekas su mumis nenori bendrauti. Mes kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją – Žemės ūkio ministerija klausia, ar turime ką nors naujo pasakyti, mes sakome, ne, tą patį mes pasakysime. Tada jie sako, kad nėra mums prasmės su jumis kalbėtis. Taip labai supaprastintai pasakau, nes nėra diskusijos, jie žino, ką mes pasakysime – kad jie turi keisti politiką.
Europos Sąjungos politika irgi sako, kad daugiau neberemsime veiklų, kurios taip stipriai niokoja aplinką. Bet mūsų valdžia negirdi to. Tai tokia situacija yra“, – atviravo ornitologas.
Žemės ūkio ministerija kaltinimus neigia
Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad situacija jiems yra žinoma, tačiau mestus kaltinimus skuba neigti. Esą 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ buvo numatytos net kelios veiklos „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ bei „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse“, kuriomis siekiama išsaugoti reto ES nykstančio paukščio – meldinės nendrinukės – buveines natūraliose užliejamose pievose ir šlapynėse.
2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane didelis dėmesys skiriamas aplinkos, biologinės įvairovės ir klimato tikslų įgyvendinimui.
„Visų pirma, 2023–2027 m. programiniu laikotarpiu ūkininkams taikomos sustiprintos bendrosios paramos sąlygos – valdymo reikalavimai bei žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai, daugelis jų prisideda ar yra tiesiogiai susiję su paukščių apsauga.
Apie 31 proc. strateginio plano lėšų numatyta prisitaikymui prie klimato kaitos, gamtinių išteklių saugojimui ir tvariam ūkininkavimui skatinti. 25 proc. tiesioginių išmokų biudžeto kasmet skirta veiksmams, skatinantiems ūkininkus savanoriškai dalyvauti aplinkai, biologinei įvairovei ir klimatui palankiose veiklose – ekologinėse sistemose.
Be to, nuo 2024 m. įgyvendinama nauja Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės priemonė „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus“. Jos tikslas – durpžemius paversti pelkėmis, kurios natūraliu būdu pamažu taps potencialiomis naujomis buveinėmis vandens paukščiams“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus atstovai.
Rašyti komentarą