Statybininkų šventė rugsėjo 10-ąją: nelengva profesija ir nuolatinė sveikatos rizika

Siekiama ne tik pagerbti visus Lietuvos statybininkus, dirbančius šį neretai pasiaukojimo reikalaujantį ir labai rizikingą darbą, bet ir priminti visuomenei, kad statybų sektorius – viena svarbiausių ir bene pavojingiausių šalies ūkio sričių.

Statybininkai stato, atnaujina, tobulina mūsų aplinką, kitaip tariant, stato dabartį ir ateitį.

Statybininkų dienos išvakarėse prisiminkime būtiną žinoti aktualiausią šio sektoriaus informaciją.

Darbas aukštyje: pavojus slypi kiekviename neatsargiame žingsnyje

Šiais metais užregistruoti net du mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė statybvietėse. Kone pusė darbuotojų, dirbančių statybvietėse, susižaloja. Tokie atvejai nuolat primena, kaip svarbu kalbėti apie realius darbo aukštyje pavojus.

Atliekant tiek paties statinio techninę priežiūrą, tiek aukštyje esančios įrangos aptarnavimą, statybvietėse neretai tenka kopėčiomis kilti į keliasdešimt metrų aukštį, taigi grėsmė nukristi iš aukštai – didžiulė.

Dėl šios priežasties būtina imtis visų įmanomų priemonių saugioms darbo vietoms aukštyje sukurti ir užtikrinti.

„Nelaimingi atsitikimai darbe, statybų sektoriuje, nukritus iš aukštai, kartojasi kasmet, – teigia J. Gricius. – Žmonės žūsta, susižeidžia, kartais – negrįžtamai pakenkiama sveikatai.

Apmaudžiausia, kad nesilaikoma paprasčiausių darbo saugos reikalavimų, pavyzdžiui, siekiant atlikti darbus kuo skubiau, neprisirišama, nors prisirišimo taškai ir būna įrengti“.

Kalbant apie statybų sektorių, visa tai būtų galima išgyvendinti, ėmus atsakingai, dar prieš darbų vykdymą, identifikuoti pavojus ir vertinti jų sukeliamas rizikas. Tiesa, tai reikėtų daryti savarankiškai, pasitelkiant vidinius įmonės specialistus.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) siekia netoleruoti nė vieno nelaimingo atsitikimo darbe ir akcentuoja, kad jų galima išvengti, darbdaviui nuolat kalbant su darbuotojais apie darbų saugą, suteikiant visas būtinas saugos priemones.

Tokiu atveju, pradėjus nuo darbdavio, ir dirbantieji į savo saugumą imtų žiūrėti atsakingiau.

Nelegalus darbas: ryžtasi, norėdami išsaugoti pašalpas ir siekdami papildomai užsidirbti?

Kitas ne mažiau svarbu aspektas – šiame sektoriuje vis dar gaju susigundyti nelegaliu darbu. Statybų aikštelėse tokie atvejai vis dar aktualūs. O tai reiškia, kad žmogus darbuojasi neturėdamas jokios darbo sutarties, kartu neturi ir jokių socialinių garantijų.

„Už nelegalų darbą baudas darbdaviams taip pat numato ANK, o jų dydis siekia 1–5 tūkst. eurų.

Be to, darbininkų neįdarbinusiai įmonei surašomas protokolas atsižvelgiant į Užimtumo įstatymą ir už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, ar tai būtų Lietuvos, ar ES, ar trečiųjų šalių pilietis, skiriama 868–2896 eurų bauda“, – sakė VDI vyriausiasis darbo inspektorius Andrejus Bondarenka.

Anot jo, pagal teisės aktus kiekvienas užsakovas – ar tai būtų įmonė, ar namą besistatantis asmuo – privalo įsitikinti, kad statybvietėje esantys žmonės turi būtinus dokumentus.

Ko siekia statybų sektoriaus darbuotojai, dirbdami nelegaliai? Naudos, žinoma. Ko gero, žmonės bando nušauti du zuikius – išsaugoti bedarbio pašalpą ir dar papildomai užsidirbti. Tačiau slėpynėms vietos nebeliko.

Nuo liepos 1-osios, nustačius nelegalų darbą arba nedeklaruotą savarankišką veiklą, bus naikinamas bedarbio statusas. Tokiu atveju nustos galioti visos socialinės privilegijos, o įmokas, kurias už darbo ieškantįjį sumoka valstybė, teks mokėti patiems, pavyzdžiui, už privalomąjį sveikatos draudimą.

Pagal iki šiol galiojusias teisės aktų nuostatas bedarbio statusas buvo naikinamas ir registracija nutraukiama tik antrą kartą užfiksavus nelegalaus darbo atvejį per metus.

Skaidriai dirbančiojo ID: dokumentas, būtinas visiems skaidriai dirbantiems statybų sektoriaus darbuotojams

Nuo šių metų balandžio 1 d. kiekvienas statybos darbus atliekantis fizinis asmuo privalės turėti galiojantį Skaidriai dirbančio ID kodą.

Skaidriai dirbančiam darbuotojui identifikuoti bus naudojama „Sodros“ informacinė sistema, apdraustųjų ir išmokų gavėjų registrai bei juose šiuo metu jau kaupiami duomenys – informacija apie darbuotoją, darbdavį, savarankiškai dirbantį asmenį bei informacija apie į Lietuvą komandiruojamus darbuotojus.

Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas – tai „Sodros“ informacinėje sistemoje suformuotas kodas, patvirtinantis, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, yra savarankiškai dirbantis, komandiruotas į Lietuvos Respubliką ar dirba pagal civilinę sutartį, jei yra mažosios bendrijos vadovas.

Skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą privalo turėti visi statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys: dirbantys pagal darbo sutartį ar vykdantys savarankišką veiklą, pagal civilinę sutartį dirbantys mažosios bendrijos vadovai, taip pat komandiruoti į Lietuvos Respubliką darbuotojai.

Jau nuo pat pirmos skaidriai dirbančio ID įsigaliojimo dienos VDI vykdomų patikrinimų metu statybos objektuose vertina ir reikalavimų dėl ID turėjimo laikymąsi. Už ID neturėjimą gresia baudos fiziniams asmenims nuo 500 iki 2,5 tūkst. eurų, o juridiniams – nuo 2 iki 7 tūkst. eurų.

Baudos taikomos fiziniams asmenims – darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbdavio, priimančios įmonės, statytojo (užsakovo) ar rangovo atsakingiems asmenims ir juridiniams asmenims – statytojams (užsakovams) ar įgaliotiems rangovams.

Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų pasekmės

Nelegalus darbas

Užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims (darbdaviams ar jų atstovams) nuo 1 iki 5 tūkst. eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.

Darbdaviui juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pažeidimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Nedeklaruotas darbas

Darbo laiko apskaitos pažeidimas užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims (darbdaviams ar jų atstovams) nuo 300 iki 1 450 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 tūkst. eurų.

Bauda darbdaviui juridiniam asmeniui nuo 200 iki 600 eurų. Pažeidimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 600 iki 1 200 eurų.

Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarkos pažeidimas

Darbdaviui juridiniam asmeniui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, užtraukia baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Informavimo tvarkos pažeidimas įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, atsakingam asmeniui užtraukia baudą nuo 360 iki 660 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 720 iki 1320 eurų.