Tęsiantis karui Ukrainoje, Seimas pratęsė nepaprastąją padėtį iki birželio pabaigos

Už šio teisinio režimo pratęsimą balsavo 124 parlamentarai, susilaikė šeši, balsavusiųjų prieš nebuvo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad šis teisinis režimas reikalingas, nes praėjus dviem mėnesiams nuo nepaprastosios padėties įvedimo „brutali Rusijos karinė agresija“ Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė nemažėja.

„Dėl Rusijos vykdomo valstybinio terorizmo ir nuolat daromų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų vis didėja humanitarinė ir pabėgėlių iš Ukrainos krizė. Dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos agresyvios politikos savo šalies gyventojų atžvilgiu išaugo ir šių šalių gyventojų pasitraukimo tikimybė“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pasak parlamento vadovės, taip pat stebima suintensyvėjusi asmenų veikla prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų, įskaitant ir galimą informaciją rinkimą.

„Šios padidėjusios grėsmės visuomenės rimčiai neįmanoma pašalinti laikinai netaikant naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimo bei nenustačius nepaprastųjų priemonių“, – sakė ji.

Pratęsiant padėtį nuo vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį, atsisakoma buvusio draudimo fotografuoti, filmuoti, kitais būdais fiksuoti ir rinkti informaciją vietoje apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą.

Toks siūlymas pateiktas, kadangi iki šiol dėl to nefiksuota incidentų, o esant poreikiui būtų galima taikyti baudžiamojo proceso priemones.

Paliktas draudimas retransliuoti ir platinti internete Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo, televizijos programas. Išimtys numatomos tik jei yra suteiktas atskiras Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimas arba kai programos retransliuojamos iš Europos Sąjungos, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.

Taip pat paliekamas draudimas organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos, Baltarusijos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis.

Be kita ko, neatsisakyta ir ankstesnio sprendimo stabdyti vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Ji jau buvo kartą pratęsta kovo 10 dieną ir galiojo iki balandžio 20-osios imtinai.

Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu negali būti taisoma Konstitucija. Todėl dėl šio režimo buvo buvo sustojusios Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, amžiaus cenzo kandidatuojant į parlamentą sumažinimo iki 21-erių, leidimo kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos.

Padarius vienos dienos nepaprastosios padėties pertrauką, ketvirtadienį visos šios pataisos priimtos.