Ukrainiečių vaikai Lietuvoje integruojasi sėkmingai, bet traumuojančios patirtys lengvai nepasimiršta (1)

Praėjus beveik 10 mėnesių nuo Rusijos Ukrainoje sukelto karo pradžios, prieglobstį Lietuvoje surado apie 66 tūkst. ukrainiečių. Tarp pabėgėlių – 23,3 tūkst. vaikų. 

Dalis jų toliau tęsia mokslus Lietuvos mokyklose arba mokosi nuotoliniu būdu Ukrainoje.

Lietuvos mokyklų vadovai teigia, kad moksleiviai gana sėkmingai įsitraukia į ugdymo procesą Lietuvoje, bet kartu ir perspėja, kad didelį dėmesį reikia skirti vaikų psichologinei būklei ir saugios aplinkos kūrimui.

Pabėgus iš karo zonos, traumos nesibaigia

Vaikams iš Ukrainos pritapti sekasi vis geriau, bet nereikia pamiršti jų potrauminės patirties, akcentavo „Gravitas Schola“ mokyklos Veiklos vystymo vadovė Inga Tarakavičiūtė.

Ji teigė, kad moksleiviai sėkmingai įsitraukia į mokslo procesą, bet, anot jos, integracija nesibaigs dar ilgai, nes Ukrainos vaikai nėra įprasti imigrantų vaikai.

Anot vadovės, vaikai nuolatos girdi žinias apie Ukrainą, apie bombardavimą, o tai juos išmuša iš ugdymo proceso.

„Vaikų bendravimas šiltėja, jie labiau atsiveria, pajautę saugią aplinką, bet toje saugioje aplinkoje jų krizės situacija, jų patiriamos traumos nesibaigia, jos kasdien išlenda ir tai turi įtakos ugdymo procesui.

Vėl iš naujo turim sugrįžti ir jiems padėti įsitraukti į ugdymo procesą“, – teigė I. Tarakavičiūtė.

Mokyklos atstovė pasidžiaugė konstruktyviu bendradarbiavimu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei savivaldybe ir pabrėžė, kad esama situacija nėra standartinė, todėl turi būti ieškoma naujų sprendimų.

„Nei mums, nei kitoms organizacijoms, dirbančioms su Ukrainos vaikais, bėgančiais nuo karo, situacija nėra standartinė. Nei vienas sprendimas, kuris buvo anksčiau tinkantis migracijai apskritai, šiai situacijai netiko.

Tiek su savivaldybe, tiek su ministerija labai draugiškai ir intensyviai ieškom būdų, kurie čia tiktų“, – sakė mokyklos atstovė.

I. Tarakavičiūtės teigimu, mokykloje mokosi per 400 vaikų, dirba apie 40 ukrainiečių mokytojų, vaikai taip pat mokomi lietuvių bei anglų kalbų.

Anot jos, vėliau moksleiviai galės nuosekliai pereiti prie mokymosi lietuvių kalba ir galiausiai patys rinktis bet kurią mokyklą.

Bet ji akcentavo, kad tiek vaikų, tiek tėvų ir mokytojų, atvykusių iš Ukrainos, laukia ilgas įsigyvenimo procesas, ir džiaugėsi, kad nuo karo pabėgę žmonės mokykloje rado galimybę dirbti savo profesiją atitinkantį darbą.

„Kalbant apie integraciją, tai tikrai nėra kažkokio nepriėmimo arba atmetimo, bet svarbu pažymėti, kad tie vaikai arba tie žmonės, kurie atvažiuoja, jie visi yra smarkiai paveikti karo, turi didžiulių traumų, todėl standartiškas bendravimas su žmonėmis, kuriuos kasdien gali išmušti iš savo ribų žinios arba prisiminimai, ar matyti vaizdai, netinka – reikalingas kitoks priėjimas...

Mes kalbam ir savo mokykloje, ir plačiau, ir dalinamės socialiniuose tinkluose, kaip išbūti su žmogumi, kuris pabėgo iš karo zonos, kaip su juo bendrauti, kaip jam padėti“, – pabrėžė Veiklos vystymo vadovė.

Integracija sėkminga, trūksta tik pinigų

Tuo metu klausimų dėl pabrangusio maitinimo kyla Kauno nevalstybinei mokyklai „Herojus“. Šioje mokykloje veikiančiame ukrainietiškame padalinyje dabar mokosi apie 550 moksleivių.

„Santykinai visko užtenka, visą inventorių, viską turim, viskas yra gerai. Finansavimą renkamės patys, galbūt truputį trūksta būsimam pavasariui, bet jau irgi beveik išsprendėm tą klausimą.

Maitinimą organizuojame vaikams, o jis dabar yra labai pabrangęs. Todėl 20 proc. dengiam iš savo lėšų, ir aš noriu tą sumą kažkaip iš paramos susidengti. O visur kitur tai išlipam, viskas kaip ir gerai. (...)

Integracija vyksta gerai, mano akimis žiūrint. Su tam tikrais administraciniais iššūkiais, kas yra normalu, kai atvyksta tokia masė naujų žmonių“, – sakė „Herojaus“ mokyklos direktorius Andrius Pelegrimas.

Jis tvirtino, kad mokykloje mokytojų užtenka ir pamokos vyksta ukrainiečių kalba pagal ukrainietišką programą. Jo teigimu, visi jau apsiprato su pradiniu ukrainiečių imigracijos bangos šoku, mokyklos dabar jau yra pasirengusios, vaikai integruojami.

„Kai prasidėjo karas, mes pradėjome priimti žmones dirbti iš Ukrainos, nes, kaip ir sakiau, žmonėms labai svarbu kuo skubiau susirasti darbą. Ir vaikai pradėjo rinktis. (...) Svarbu, kad būdami čia vaikai mokytųsi savo gimtąja, ukrainiečių, kalba“, – akcentavo A. Pelegrimas.

Valstybė skiria paramą, bet mokytojų užtenka ne visiems

Kauno Tarptautinės gimnazijos, kurioje mokosi apie 400 ukrainiečių vaikų, vadovas Erikas Griškevičius teigė, kad moksleivių integracija mokykloje sėkminga, o prie to prisidėjo ir savivaldybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parama.

Anot mokyklos vadovo, ŠMSM nuo kovo mėnesio yra skyrusi mokyklai papildomą finansavimą, dėl kurio buvo galimybė mokytojams mokėti 30 proc. priemokas dėl padidėjusio krūvio, nes moksleivių skaičius išaugo 25 proc.

Direktorius sakė, kad, kai mokykloje mokosi apie 30-ies tautybių vaikai, per 16 mokyklos veiklos metų jau susiklostė tokia praktika, kad konfliktinių situacijų tarp skirtingų tautybių moksleivių nekyla.

Jis pasidžiaugė, kad mokyklai pavyksta neeskaluoti politinių klausimų.

„Labai seniai kalbame, kad mes neužsiimame politika. Pamokose mes įgyvendiname bendrojo ugdymo programas ir nepolitikuojame, o dėstome tai, kas priklauso.

Atvykus didesniam skaičiui vaikų iš Ukrainos, galima pagalvoti, kad bus kažkokių nestandartinių situacijų, bet tai pavyko suvaldyti ir nebuvo jokių komentarų iš vietinių, rusiškai kalbančių vaikų, kad ten ar gerai, ar blogai.

Tai, kad vyksta karas, yra vienareikšmiška blogybė, ir mes, kaip visa Lietuva, esame prieš karą“, – pabrėžė E. Griškevičius.

Pagrindine problema E. Griškevičius įvardijo mokytojų trūkumą.

Mokykloje dirba keletas mokytojų iš Ukrainos, kurie yra patvirtinę diplomus ir išlaikę egzaminus, bei kelios mokytojos, kurios dar nėra susitvarkiusios dokumentų, todėl dirba mokytojų padėjėjomis.

Tačiau direktorius teigė, kad ukrainiečių kalbos mokykloje nemokoma, nes mokykla neranda tokių mokytojų.

„Mes turime ir iš Ukrainos atvykusių darbuotojų.

Dabar trys darbuotojos yra priimtos dirbti padėjėjomis, viena darbuotoja dirba valytoja, dar trys ukrainietės darbuotojos čia dirbti pradėjo gerokai anksčiau. Jos yra anglų kalbos mokytojos. Pasitvirtino visus diplomus, išsilaikė egzaminus, kalba lietuviškai.

Padėjėjos, kurios dirba mūsų mokykloje, pasilieka su vaikais po pamokų, tad vaikai turi galimybę su jomis komunikuoti ukrainiečių kalba“, – teigė Tarptautinės gimnazijos vadovas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder