Valotka apie lietuvių kalbos reikalavimą dirbantiems užsieniečiams: taikysime pusmetį tolerancijos

„Taikome tolerancijos laikotarpį iki pusmečio pirmam kartui. Antram kartui ne, nes matome, kad tokia praktika mums gali būti kenksminga“, – pirmadienį LRT radijui teigė A. Valotka.

Anot jo, šiemet VKI gavo, apytiksliai, po vieną skundą per savaitę, tačiau tikimasi, kad sausį įsigaliojus įstatymo pokyčiams, kreipimųsi padaugės.

„Per šiemet mes įprastai gaudavome po vieną skundą per savaitę – pastaruoju metu tų skundų yra sumažėję. Tiesa, mes jau tikimės, kad nuo kitų metų tų skundų padaugės ir tam aktyviai ruošiamės“, – tikino A. Valotka.

„Nauji įstatymo pokyčiai bus taikomi maždaug 5 proc. visų imigrantų – tiems, kurie darbo metu turi tiesiogiai bendrauti su klientais, pacientais arba jie darbe turi pildyti dokumentaciją. Darbuotojus tikrinsime dviem būdais – planiniais patikrinimais, pagal mūsų pasitvirtintus rizikos faktorius arba pagal skundus“, – procedūras aiškino VKI viršininkas.

Anot kalbininko, jo vadovaujama institucija yra viena mažiausių vienoje šalyje, tačiau yra pasiruošusi jiems pavestas funkcijas įvykdyti.

„VKI yra mažiausia ir mažiausiai finansuojama šalies institucija, turime tik 6 žmones, kurie tiesiogiai su tuo dirba. Tiesa, esame paruošę planą A ir planą B – jei reikės, darbus perskirstysime. Savivaldybėse yra 60 kalbos tvarkytojų, tad tikimės, kad ir jie tinkamai atliks savo darbą“, – sakė jis.

„Wolt“: už kalbos mokėjimą atsakingi patys kurjeriai

Maisto ir kitų prekių išvežiojimo bendrovė „Wolt“ tuo metu tikina, kad deda pastangas, jog jų platformoje įsidarbinę imigrantai būtų informuoti ir turėtų kaip įmanoma geresnes galimybes mokytis lietuvių kalbos.  

„Vystome dialogą su VKI, Nacionaline švietimo agentūra, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl būsimo reguliavimo ir pasirengimo jam. Diskusijos kol kas tikrai atviros“, – LRT radijui teigė „Wolt“ viešosios politikos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Litvinskas.

„Aktyviai dalinamės su partneriais informacija, kaip jiems reikia pasiekti reikiamą lietuvių kalbos mokėjimo lygį – pateikiame išsamią praktinę informaciją apie mokymosi galimybes bei patį testavimą. Esame užmezgę partnerystę su keliomis kalbų mokyklomis, kur partneriams sudarytos palankesnės sąlygos mokymuisi“, – tikino bendrovės atstovas.

Tiesa, „Wolt“ neketina prisiimti atsakomybės dėl savo kurjerių lietuvių kalbos mokėjimo lygio, kadangi jie platformoje dirba individualios veiklos pagrindu ir todėl atsakomybę turės prisiimti patys.

„Noriu pabrėžti, kad kurjeriai-partneriai su mūsų įmone bendradarbiauja individualios veiklos pagrindu, todėl jie nėra platformos darbuotojai. Tai reiškia, kad kurjeriai, kaip fiziniai asmenys, patys yra atsakingi už savo lietuvių kalbos mokėjimą. Žinoma, kaip įmonė dedame pastangas padedant kurjeriams išmokti lietuvių kalbą ir gauti reikalingus pažymėjimus“, – teigė M. Litvinskas.

A. Valotka tuo metu pastebėjo, kad įstatyme dėl lietuvių kalbos mokėjimo imigrantams darbuotojams, toks reikalavimas nėra aiškiai iškeltas maisto kurjeriams, kurie dirba tokiose platformose kaip „Wolt“ ar „Bolt Food“. Todėl, anot A. Valotkos, VKI tokio tipo bendrovėms planinių patikrinimų atlikti artimiausiu metu neketina.

„Jei kažkur yra pilkoji įstatymo zona – mes atsitraukiame ir nesikišame. „Wolt“ atveju yra taip, kad galiojantys teisės aktai šimtu procentu neapibrėžia, kad kurjeriai privalo mokėti kalbą, nes tarp klasifikuotų profesijų nėra maisto kurjerių, arčiausia panaši pozicija – maisto išvežiotojas motociklu“, – teigė inspekcijos vadovas.

„Taigi, planiniais patikrinimais netikrinsime „Wolt“ ar „Bolt“ žmonių. Tai darysime tik tuo atveju, jei bus skundų, o tada žiūrėsime į kiekvieną konkrečią situaciją ir aiškinsimės, kas ten tuo metu nutiko ir tada priimsime sprendimą. Tikrai, bent iš pradžių, nežadame varyti per visus kurjerius ar pavėžėjus“, – pabrėžė A. Valotka.

ELTA primena, kad Seimas 2024 m. pritarė Valstybinės kalbos įstatymo pataisoms, kad informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas būtų teikiamos valstybine kalba.

Įstatymo reikalavimai įsigalios 2026 m. sausio 1 d.

Migracijos departamento duomenimis Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 204 tūkst. užsieniečių. Didžioji dalis – apie 70 tūkst. – dirba statybų ir tarptautinių krovinių gabenimo srityje, kuriai kalbos mokėjimo reikalavimas nėra taikomas.

Vyriausybė lapkritį pritarė ŠMSM siūlymui nustatyti bazinę kalbos mokėjimo kategoriją pagal A1 lygį.