Gyventojai gali kreiptis dėl 12 mln. eurų paramos nuosavoms saulės elektrinėms

Vidmantas Janulevičius: fintech šalis Lietuva galėtų užsitarnauti ir energytech vardą

Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Vidmanto Janulevičiaus teigimu, dabar žinoma kaip fintech šalis Lietuva gali užsitarnauti ir energytech vardą.

„Dabar pasaulyje mes žinomi kaip fintech šalis, kitas žingsnis bus tapti ir energytech šalimi. Ir čia yra didžiausios galimybės, nes Lietuva po Kalifornijos valstijos yra antra pasaulyje, kur įgyvendintas gaminančio vartotojo įstatymas“, – antradienį Finansų ministerijos organizuotoje diskusijoje  „Žalieji finansai: raktas į ekonomikos transformaciją?“ teigė V. Janulevičius. 

„Sakyčiau, šiandien startuoliai turi visas galimybes judėti į šitą pusę, kadangi visi elektros tinklai priklauso valstybei, o ant tos struktūros galima sukurti labai daug skaitmeninių mainų su elektra, su užskaita, su taršos leidimų sistema“, – pridūrė verslininkas. 

Pasak jo, žalioji elektra yra galimybė pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sumažinti klimato kaitą ir parodyti, kad valstybėms, kurios neturi iškastinio kuro, tai yra kelias į ateitį. 

Pasak pramonininkų atstovo, anglies dioksido mokestis yra skirtas ne atsiriboti nuo trečiųjų šalių, kurios naudoja iškastinį kurą, pavyzdžiui, Kinijos, bet paskatinti jas judėti ta pačia kryptimi, kuria eina Europa. 

„Tokiu būdu jų prekės iš Europos Sąjungos rinką galės patekti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir vietinių gamintojų. Nes dabar yra diskriminacija, kai mūsų įmonės stengiasi būti tvarios žalios, saugoti gamtą, o trečiosios šalys importuoja produktus neilgaamžius, neperdirbamus ir pagamintus naudojant iškastinį kurą“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Jo duomenimis, pernai Europos Sąjungos valstybės už prekes,  pagamintas naudojant iškastinį kurą, trečiosioms šalims sumokėjo daugiau negu trilijoną eurų. Tačiau iš tos sumos apie 380 mlrd. eurų teko žaliajai ekonomikai draugiškoms  Norvegijai, JAV.  

Lietuva trečiosioms šalims, V. Janulevičiaus skaičiavimais, išleido 7 mlrd. eurų, iš jų Norvegijai, JAV teko apie 2,5 mlrd. eurų: „Įsivaizduokite, ką tie pinigai, palikti Lietuvoje, kiek sukurtų į ateitį papildomų dalykų“. 

Siekdama paskatinti žaliųjų viešųjų ir privačių finansų plėtrą Lietuvoje sukuriant palankią aplinką tiek verslui, tiek ir į jį investuojantiems finansų rinkos dalyviams, Finansų ministerija su suinteresuotomis institucijomis parengė Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų planą 2023-2026 metų. 

Finansų ministrės Gintarės Skaistė teigimu, šių metų viduryje ketinama įkurti žaliųjų finansų institutą, o iki 2025 metų pasiekti, kad 75 proc. valstybės išlaidų būtų išskirstytos į „žalias“ arba ne. 

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder