Rašymas

Vidmantas Misevičius: Nebemokame bendrauti raštu

(1)

Buvo laikai, kai žmonės rašė laiškus. Ilgus, jausmingus. Kiekvienas laiškas prasidėdavo pasveikinimu ir baigdavosi palinkėjimu. Situacija pasikeitė, pasaulis tapo modernesnis, popierių pakeitė elektroninė erdvė, tačiau aš nesuprantu, kodėl staiga pasikeitė ir laiškų forma.

Na taip, kai laišką rašo valstybinė institucija ar privati įmonė, dažniausiai, jis prasideda ir baigiasi kaip priklauso - „Laba diena" ir „Viso gero" ar „Pagarbiai".

Bet pažiūrėkite, kaip atrodo susirašinėjimas su kolegomis arba draugais. Juose, paprastai, būna tik keletas žodžių, o jeigu siunčiama nuoroda, tai ir jų gali nebūti.

Kažkas bando teisinis, kad esą gyvenimo tempas toks didelis, jog laiką reikia taupyti, tačiau ar ne dėl mūsų pačių skubėjimo bei draskymosi jis toks tapo? Ir tikrai niekaip nepatikėsiu, kad rašant elektroninį laišką bei neturint iš anksto išsaugoto šablono, neatsirastų kelių sekundžių pasisveikinti ir atsisveikinti su adresatu.

Apie trumpąsias žinutes arba pokalbių programėles išvis nesinori kalbėti.

Ten pamatyti pokalbį, kuris prasideda žodžiu „Labas", iš viso yra retenybė.

Čia dažniausiai žmonės elgiasi su aplinkiniais kaip su nelabai mylimais valdininkais - eina tiesiai prie tikslo ir net ne visada galvoja apie pokalbio „toną".

Taip, netgi rašant jis gali būti nelabai malonus.

Arba, priešingai, vengia žodžių ir visą bendravimą perveda į piktogramas - liūdnas veidelis, linksmas veidelis, veidelis, kurio išraiškos nesuprasti, todėl atsakydamas gali ir neįtikti...

Suprantu, kad progreso nesustabdysi, laiko atgal neatsuksi, tačiau vis tiek manau, kad tai niekaip nesiderina su pagarba adresatui ar pašnekovui.

Juolab kad poros papildomų žodžių įrašymas tikrai neatims daug laiko, tačiau laiškas ar žinutė atrodys visiškai kitaip.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder