VRM dėl paskelbtos informacijos apie galimą biometrinių duomenų nutekinimą kreipėsi į prokuratūrą

Savo ruožtu VRM pranešime spaudai pabrėžė, kad gyventojų biometriniai duomenys saugomi Migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), Asmens dokumentų išrašymo informacinėje sistemoje (ADIS) ir Gyventojų registre. Šie duomenys, kaip nurodo ministerija, yra saugūs.

„Atsižvelgus į viešai paskelbtą informaciją ir siekiant įvertinti galimas rizikas, ministerijos išsiųstame rašte prašoma nedelsiant informuoti, ar Generalinė prokuratūra disponuoja duomenimis apie viešumoje nurodytas aplinkybes, susijusias su galimu ADIS ir MIGRIS informacinėse sistemose tvarkomų duomenų pažeidimu ar galimu informacijos nutekinimu“, – teigiama VRM pranešime spaudai.

VRM kartoja, kad MIGRIS ir ADIS informacinėse sistemose laikomi gyventojų biometriniai duomenys nebuvo pažeisti ir yra saugūs.

„Taip pat iki šiol nėra nustatyta požymių, kurie rodytų šių registrų pažeidimą ar veiklos sutrikdymą, ministerija neturi ir informacijos apie šių biometrinių duomenų iš minėtų registrų galimą nutekinimą“, – nurodo ministerija.

Kaip praėjusią savaitę skelbė naujienų portalas „15min“, atsakingos institucijos šiuo metu tiria ne tik Registrų centro (RC) duomenų nutekinimą, bet ir aplinkybes dėl galimų įsilaužimų į VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras.

Portalo žiniomis, informacija apie įsilaužimą į keliasdešimt VRM IT sistemų paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar nuo gegužės pradžios, apie tai užsiminta ir kai kuriuose tarpinstituciniuose pasitarimuose.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sakė, kad ministerijos ir gyventojų biometriniai duomenys yra saugūs. Jis patikslino, kad šiuo metu duomenų nutekėjimo nefiksuota, įtarimai dėl galimo įsilaužimo susiję su VRM įstaigų darbuotojų elektroninio pašto dėžutėmis.

Praplėstas teisėsaugos tyrimas

Tuo metu Generalinė prokuratūra praplėtė ikiteisminį tyrimą RC duomenų nutekinimo istorijoje – nuo pirmadienio tiriamas ir galimas tarnybinių pareigų neatlikimas užtikrinant informacinių sistemų saugumą.

Iki šiol balandį pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas trimis pagrindais: dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir dėl neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis.

Pasak Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėjos Elenos Martinonienės, nuo pirmadienio šis tyrimas atliekamas ir dėl dar vieno Baudžiamojo kodekso straipsnio – tai yra dėl tarnybos pareigų neatlikimo.

„Įvertinus turimus duomenis nuo pirmadienio šis ikiteisminis tyrimas yra atliekamas ir pagal Baudžiamojo kodekso 229 str. „Tarnybos pareigų neatlikimas“ – dėl galimai netinkamo tarnybos pareigų atlikimo ar jų neatlikimo užtikrinant informacinių sistemų ir jų duomenų, prisijungimų prie sistemų bei susijusių paskyrų saugumą“, – nurodė prokuratūros atstovė.

Anot jos, šiuo metu įtarimai tyrime niekam nepareikšti.

Pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų

Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš RC galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes.

Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas, prokurorai tyrimą pradėjo balandžio 5 d.

RC teigė, kad jo pareiga yra informuoti gyventojus apie jų duomenų vagystę, o ne pranešti visuomenei apie ikiteisminį tyrimą.