Žiema, kokios seniai nematėme: sniego patalai apsaugojo derlių, bet pavojaus varpai vis dar aidi

Nors toks šaltis galėjo būti pražūtingas, daugumą pasėlių išgelbėjo gamtos „antklodė“, tačiau ramybės kaimo vietovėse dar nėra.

Sniego faktorius: gyvybės ir mirties riba

Pagrindinis šios žiemos herojus žemdirbiams – storas sniego sluoksnis. Ekspertai pabrėžia, kad po 20–30 cm sniego danga, net spaudžiant rekordiniam speigui, temperatūra ties dirvos paviršiumi išlieka apie -10 laipsnių, o tai yra saugi riba daugumai žiemkenčių veislių, kurios atlaiko iki -15 laipsnių.

Kur situacija dramatiškiausia?

Pietvakarių Lietuva (Marijampolės regionas): Čia sniego danga buvo itin plona, vietomis laukai liko visiškai pliki. Nors šalčiai čia nebuvo rekordiniai, „plikšala“ kelia tiesioginę grėsmę rapsų šaknims – gilus įšalas gali jas tiesiog nutraukti.

Nors šaknys po sniegu saugios, vaismedžių vainikai ir šakos tiesiogiai susidūrė su speigu. Prognozuojama, kad jautresnių veislių vaismedžių derlius pavasarį gali būti gerokai retesnis.

Didžioji pavasario baimė: nuo įšalo iki „biblinių potvynių“

Nors žiema baigiasi, didžioji rizika tik prasideda. Ūkininkai su nerimu laukia atlydžio eigos. Jei sniegas tirps staiga, o po juo esantis įšalas (vietomis siekiantis iki 20 cm) neleis drėgmei susigerti į žemę, laukia dvejopa neganda:

Išmirkimas: Žiemkenčiai gali tiesiog „uždusti“ ledo ir vandens gniaužtuose, jei melioracija dėl įšalo nefunkcionuos.

Drėgmės praradimas: Jei visas tirpsmo vanduo nuplauks į upes, pavasario sėjai dirva gali likti perdžiūvusi.

Lietuvos energetikos instituto mokslininkai įspėja apie dar rimtesnį scenarijų – dėl didelio sniego kiekio ir galimų ledo sangrūdų upėse iki 2050 m. (o galbūt ir šiemet) galime sulaukti šimtmečio potvynių, kurie savo griaunamąja jėga pralenktų viską, ką esame patyrę pastaruoju metu.

Modernių veislių egzaminas

Ši žiema tapo rimtu testu ūkininkams, kurie pastarąjį dešimtmetį rinkosi produktyvesnes, bet šiltesniam klimatui pritaikytas Vakarų Europos augalų veisles. 

Nors sniegas kol kas veikia kaip kompensacinis mechanizmas, ši situacija primena, kad klimato kaita nereiškia tik šiltėjimo – ji reiškia ekstremalumą. Žemės ūkis turi ruoštis ne tik speigams, bet ir galingoms hidrologinėms permainoms, kurios ateinančiais dešimtmečiais gali tapti nauja norma.

Šaltinis: Alfa.lt, parengta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos duomenis