Žiniasklaidos organizacijų ir Premjerės susitikime: raginimas išsaugoti nepriklausomą žiniasklaidą ir tartis su bendruomene

Susitikime aptarti IŽA siūlymai, kaip tobulinti dabartinį visuomeninio transliuotojo LRT valdymo ir finansavimo modelį, kad jis atitiktų geriausias Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos modernios valdysenos praktikas, Europos Komisijos (EK) nustatytas valstybės pagalbos taisykles, Europos žiniasklaidos laisvės aktą.

Dabartinis LRT valdymo ir finansavimo modelis nėra suderintas su ES valstybės pagalbos taisyklėmis, o tai iškreipia konkurenciją žiniasklaidos rinkoje. 

Būtent todėl siūloma įgyvendinti sisteminius pokyčius: depolitizuoti LRT valdymą, sustiprinti nepriklausomų narių dalyvavimą taryboje, sukurti profesionalią LRT valdybą, įdiegti veiksmingą finansavimo kontrolės mechanizmą, susietą su realiomis sąnaudomis, užtikrinti išorinę veiklos kontrolę per Ryšių reguliavimo tarnybą bei Radijo ir televizijos komisiją.

Ministrė Pirmininkė pažadėjo sausį inicijuoti platesnę diskusiją dėl IŽA pateiktų siūlymų, įtraukiant LRT, IŽA ir kitų žiniasklaidos organizacijų atstovus.

„Lietuva turi turėti kokybišką visuomeninį transliuotoją, kuris veiktų pagal ES taisykles, turėtų realiai veikiančius išorinės veiklos kontrolės mechanizmus, kurių trūksta. 

IŽA pateikti siūlymai orientuoti į ES ir EK valstybės pagalbos taisykles, gerąją organizaciją valdysenos praktiką. 

Svarbiausia, kad šiuo klausimu vyktų plati diskusija, į kurią būtų įtrauktos ir žiniasklaidos organizacijos“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Žiniasklaidos vaidmuo kovoje su propaganda

Susitikimo metu akcentuota, kad kovojant su propagandos ir dezinformacijos srautais būtina stiprinti nepriklausomą tradicinę žiniasklaidą ir tam padėti gali MRF, tačiau užuot didinus jam finansavimą, MRF biudžetas Seimo sprendimu stipriai sumažintas.

Dabartinė geopolitinė ir informacinė situacija reikalauja priešingos krypties – didesnio finansavimo. MRF remia regioninės, kultūrinės, šviečiamosios, tautinių mažumų žiniasklaidos projektus. 

Finansavimo mažinimas prieštarauja Vyriausybės programai ir deklaruotam tikslui stiprinti nacionalinę, regioninę ir kultūrinę žiniasklaidą bei nuomonių pliuralizmą, kuris įtvirtintas ir ES žiniasklaidos laisvės deklaracijoje.

Ministrės Pirmininkės I. Ruginienė pažadėjo ieškoti galimybių atstatyti MRF biudžetą bent į buvusį finansavimo lygį, suprasdama fondo svarbą žiniasklaidos sektoriui.

Nuolatiniai Seimo narių bandymai riboti reklamą

Taip pat žiniasklaidos asociacijos išreiškė nuogąstavimą dėl nuolat gręsiančių perteklinių reklamos ribojimų ir draudimų.

Pasak asociacijų, Lietuvoje jau galioja griežtas reklamos rinkos reguliavimas, tad skuboti nauji draudimai gali pakenkti nepriklausomai žiniasklaidai, informacijos įvairovei ir saviraiškos laisvei. 

Be to, socialiniuose tinkluose, kur klesti melagienos, tokie ribojimai netaikomi – tai dar labiau iškreipia konkurenciją.

Tad kviečiama ieškoti alternatyvių sprendimų: stiprinti esamų įstatymų įgyvendinimo kontrolę, švietimą, skatinti atsakingą reklamą, o ne imtis naujų reklamos draudimų.

Neapmokestinti didieji pasauliniai tinklai ir spaudos klausimai

Ministrė Pirmininkė pažadėjo ieškoti sprendimų ir analizuoti užsienio šalių patirtį, kaip įvesti skaitmeninį mokestį (angl. digital tax), kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija tarp vietinės žiniasklaidos ir pasaulinių socialinių tinklų, veikiančių Lietuvoje.

Taip pat diskutuota apie spausdintinės žiniasklaidos prenumeratos pristatymo iššūkius. Spaudos atstovai pasisakė už esamo modelio pratęsima 2027 m. ir vėlesniems metams. 

Sutarta artimiausiu metu pratęsti diskusiją ir siekti iki metų vidurio turėti aiškią situaciją ateinančiam laikotarpiui.

Organizacijos prašė Premjerės užtikrinti, kad Lietuva aktyviai dalyvautų Europoje vykstančiose diskusijose dėl žiniasklaidos laisvės direktyvos ir finansavimo, įskaitant „AgoraEU“ iniciatyvas visuomenės bei žiniasklaidos atsparumui stiprinti 2028-2034 m., kurioms numatyta 8 mlrd. eurų.