Žurnalistai gavo dokumentą, kurį konservatoriams parengė Matas Maldeikis

Lrytas.lt, Agnė Černauskaitė

2026-05-12 16:24

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Lauryno Kasčiūno lyderyste ir partijos vizija viešai suabejojęs konservatorius Matas Maldeikis neseniai gavo užduotį – jam nurodyta pačiam parengti partijos koncepcijos dokumentą. Politikas ją jau atliko. Lrytas gavo minėtą dokumentą.

Maždaug prieš mėnesį M. Maldeikis į viešumą iškėlė klausimą dėl partijos identiteto. Jis sukritikavo dabartinį konservatorių lyderį L. Kasčiūną, kėlė klausimą, ar pastarasis aiškiai apibrėžia TS-LKD tikslus bei viziją. Esą nelabai aišku, apie ką yra dabartiniai konservatoriai, kokia kryptimi jie juda.

Pats L. Kasčiūnas paragino bendrapartietį apsispręsti, ar jis yra komandos dalis. Be to, anot konservatorių pirmininko, pastabas ar pasiūlymus politikas turėtų išsakyti frakcijai, o ne žiniasklaidai.

M. Maldeikis iš bendražygių gavo ir užduotį pačiam parengti partijos koncepcijos dokumentą, kaip jis supranta, kokia turėtų būti partijos vizija ir prioritetai. Namų darbus konservatorius atliko ir perdavė juos įvertinti kolegoms. Koncepcija, anot jo, susideda iš dviejų dalių.

M. Maldeikis pažėrė kritikos konservatoriams: tai nėra lyderystė

„Viena yra apie partijos identitetą, kas mes esame kaip partija – tai yra, kad esame europinė centro dešinės partija. Antroji dalis buvo pagrindiniai sektoriai, kuriuos mes turime atliepti, kad visuomenė įsivaizduotų mūsų požiūrį. Tai yra ekonomika, finansai, migracijos politika, saugumas, užsienio politika, Europos Sąjungos reformos. Tai, ką mes turėtume komunikuoti žmonėms, kad jie žinotų, ką jie gautų per rinkimus Tėvynės sąjungos asmenyje. Tokie sektoriniai aspektai. Tai yra pagrindas diskusijai“, – Lrytas pasakojo M. Maldeikis.

Jis teigė nežinąs, kaip šis dokumentas bus įvertintas pačių bendrapartiečių. Tiesa, su juo susipažinęs konservatorius Žygimantas Pavilionis jau negailėjo pašaipų – esą jis savo apimtimi ir turiniu labiau primena partijos programą, o ne pamatinių principų išdėstymą, be to, yra parašytas „labai lengvu žurnalistiniu stiliumi“.

Nei vienas, nei kitas politikas dokumentu pasidalinti nesutiko, tačiau Lrytas pavyko jį gauti. Iš tiesų savo apimtimi jis gali priminti partijos programą, nes jį sudaro 14 puslapių, kai TS-LKD rinkiminė programa „Ginti ir auginti“ buvo patalpinta į 23 puslapius.

Lrytas pateikia visą M. Maldeikio parengtą „Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikos principų, vertybių prioritetų ir vertybinių nuostatų deklaraciją“:

TS-LKD PRINCIPAI

Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (toliau – TS-LKD) savo politinį veikimą grindžia šiais principais:

Lietuvos valstybės suverenumu, konstitucine demokratija, teisinės valstybės viršenybe, parlamentine atsakomybe, piliečių laisve ir gerove. Todėl TS-LKD gina valstybę, kurioje laisvas žmogus gali gyventi saugiai, dirbti oriai, kurti šeimą, pasitikėti institucijomis ir jaustis bendros Respublikos dalimi.

Šie TS-LKD veiklos principai remiasi įsitikinimu, kad:

politika yra atsakomybė už valstybę;

valstybė yra bendras pasitikėjimo veiksmas;

konservatyvi politika siekia valstybės, kurioje žmogus gali jaustis saugiai, kurti, dirbti, auginti vaikus, klysti, mokytis ir nebijoti būti paliktas paraštėse;

valstybės klestėjimo pagrindas yra savarankiškumas ir iniciatyva siekti teisėto asmeninio intereso laisvoje konkurencinėje aplinkoje;

būtina jungti ir auginti tris valstybės atramas: saugumą, ekonomiką ir socialinę apsaugą. Šios trys atramos stiprina ir papildo viena kitą;

būtina siekti pusiausvyros tarp fiskalinės atsakomybės ir atjaučiančios socialinės politikos, kuri įgalina mažiau palankioje padėtyje esančius asmenis;

Lietuva turi tapti viena laisviausių, saugiausių ir instituciniu požiūriu patikimiausių Europos Sąjungos valstybių;

krikščioniškoji demokratija remiasi artimo meile ir iš jos kylančia pagarba žmogaus orumui, žmonių bendryste ir tarpusavio solidarumu bei šeimos narių tarpusavio įsipareigojimu. Krikščioniška demokratija negali būti vien tik kariaujanti dėl vertybinio tyrumo, bet turi įkvėpti rūpestį vaikais, senjorais, pažeidžiamais ir vienišais visuomenės nariais;

rinka turi tarnauti žmogui, o ne žmogus rinkai. Valstybė privalo užtikrinti sąlygas, kuriose vertinama šeima, darbas, verslumas ir atsakomybė. Individų atsakomybė yra pasirūpinti savimi ir savo šeimomis, kartu pabrėžiant, jog Valstybė privalo reaguoti į tuos, kuriems reikia pagalbos bei atjautos;

valstybė turi būti prieinama kiekvienam: jaunam žmogui, šeimai, senjorui, neįgaliajam, regionuose gyvenančiam piliečiui, verslą kuriančiam žmogui, mokytojui, kariui, gydytojui, slaugytojui ir valstybės tarnautojui, kuriam patikėta atsakomybė;

Lietuva gina savo kultūrą, kalbą, istoriją ir politinę tradiciją, bet to nesiekia užsidarydama, bijodama pasaulio ar perimdama kraštutinumų logiką;

Lietuvos strateginis interesas yra aukštos pridėtinės vertės ekonomika, grindžiama našumu, mokslu, technologijomis, talentais ir instituciniu stabilumu. Šalis negali likti pigios darbo jėgos platforma;

aplinkos apsauga yra gyvybiškai svarbi mūsų paveldo dalis, kurią kiekviena karta turi saugoti ir puoselėti ateities kartoms.

PARTIJOS TAPATYBĖ

TS-LKD tapatybė yra europinė centro dešinė, kuri atstovauja laisvą žmogų, stiprią šeimą, atsakingą valstybę, veikiančias institucijas, saugią tautą, atvirą ekonomiką ir moralę, prasidedančią nuo atsakomybės. Joje dera žmogaus orumas, atsakinga laisvė, stipri bendruomenė, teisinė valstybė, socialinė rinkos ekonomika, subsidiarumas, solidarumas, pagarba šeimai, darbui ir silpnesniam, kartu su stipria užsienio ir saugumo politika bei Europos Sąjungos laisvėmis, vertybėmis bei principais.

TS-LKD kovoja už laisvą, saugią, turtingą, teisingą ir prieinamą visiems jos piliečiams Lietuvą – už valstybę, kurioje žmogus gali pasitikėti institucijomis, kurioje šeima gali planuoti ateitį, kurioje darbas leidžia gyventi oriai, o jaunam žmogui nereikia išvykti tam, kad įgytų galimybių susikurti saugią ateitį.

Partija remiasi krikščionybės pamoka matyti kitą, kitokį, silpną ir kalbėti iš meilės, gailestingumo bei žmogiško orumo pripažinimo, o ne kontrolės, drausminimo ar įtarumo pozicijų.

TS-LKD atmeta kraštutinės kairės polinkį visas problemas spręsti valstybės ekspansijos kaina.

Partija atmeta kraštutinės dešinės retoriką, kuri neigia piliečių orumą, jų teises ir pasisako už kultūrinį karingumą.

Partija atmeta libertarinį rinkos fundamentalizmą.

TS-LKD pabrėžia, kad kraštutinių partijų populiarumo augimas yra centro dešinės ir centro kairės politinių partijų klaidų pasekmė bei Vakarų civilizacijos vidinės krizės padarinys:

centro partijų klaidos apima ydingą ekonominį šalių modelį, kuris ilgus dešimtmečius silpnina viduriniąją klasę, kuria atskirtį bei palaiko valstybei žalingos migracijos politiką;

tuo pačiu Vakarų civilizacijos galios silpnėjimas kuria visuomenių pyktį, nes dabar jos tapo tik dar vienais iš daugelio – ilgą laiką europietiška socialinė sanglauda rėmėsi tikėjimu, kad net vargingas europietis yra „aukščiau“ už kolonizuotą pasaulį. Tai – provincializuotų, pažemintų, išsekusių visuomenių nacionalizmas, kuris tapatybę kuria ne per ateities projektą, o per neigimą.

Narių vaidmuo

TS-LKD stiprybė yra jos nariai ir rinkėjai. Stipri partija gimsta iš kompetencijų telkimo, bendro darbo ir atsakingo ginčo. Partija yra idėjų, kompetencijos, vietos patirties ir politinės atsakomybės bendruomenė. TS-LKD aktyviai skatina savo narių, jų kompetencijų ir patirties įsitraukimą į partijos veiklą bei skyrių stiprinimą.

TS-LKD veikia taip, kad būtų atskaitinga ir reaguotų į savo narių poreikius.

Partija remia žodžio, sąžinės, religijos, susirinkimų ir asociacijų laisvę. Laisva visuomenė negali egzistuoti be teisės klysti, ginčytis, kritikuoti ir nepritarti. Demokratija prasideda ne tada, kai visi sutaria, o tada, kai nesutarimas nelaikomas priešiškumu valstybei.

Tuo pačiu TS-LKD supranta, kad yra viena iš Valstybės politinės atramos ašių, todėl geba reflektuoti visų partijos rinkėjų interesus. Šią politiką TS-LKD užtikrina atviruose partiniuose rinkimuose, kuriuose gali dalyvauti visi balsavimo teisę turintys šalies piliečiai.

TS-LKD pripažįsta, kad sąžinės, pasaulėžiūros ir moralinių įsitikinimų klausimais partijos nariai gali turėti skirtingas pozicijas.

Partija gerbia ją atstovaujančių parlamentarų teisę balsuoti pagal sąžinę, Konstituciją, rinkėjų mandatą ir asmeninę atsakomybę.

LAISVĖ, ORUMAS IR BENDRASIS GĖRIS

TS-LKD laikosi nuostatos, kad Lietuvis yra tas, kuriam rūpi Lietuva, kuris ją laiko sava ir veikia jos naudai. Tapatybė yra politinis ir moralinis santykis su valstybe.

Lietuva yra Respublika visiems. Valstybė yra bendruomenė, kurioje telpa skirtingi piliečiai – su savo patirtimis, pasirinkimais ir gyvenimo formomis.

Lietuvos visuomenė remiasi lygybe, teisingumu ir nuomonių pliuralizmu. TS-LKD pasisako už tai, kad laiminga valstybė nėra ta, kurioje visi mąsto vienodai, o ta, kurioje skirtingi žmonės gali gyventi oriai, saugiai ir būti pripažinti kaip visaverčiai piliečiai.

Partija tiki, kad vienas svarbiausių laisvos visuomenės uždavinių yra saugoti individą nuo minios, biurokratijos, politinio ir algoritmų spaudimo.

TS-LKD laikosi pozicijos, kad laisva visuomenė prasideda nuo galimybės pasakyti „ne“. Jeigu žmogus negali atsisakyti, prieštarauti, derėtis ar gyventi pagal savo sąžinę, jo laisvė tampa niekinė.

Konstitucija saugo individą net nuo daugumos valios. Todėl partija siekia apsaugoti kiekvieno piliečio prigimtines teises net tada, kai tai nepopuliaru ar nepatogu daugumai.

Lietuva yra Vakarų civilizacijos dalis, todėl žmogaus teises traktuoja kaip valstybės funkcionavimo pagrindą.

TS-LKD pabrėžia, kad autoritarizmas visada bręsta etapais, dažnai prisidengęs tvarkos, moralės ir netgi visos valstybės vardu. Partija kovoja su visomis autoritarizmo apraiškomis.

Mažumų teisių ribojimas niekada nesibaigia tik mažumomis. Pirmiausia puolami „nepatogūs“ žmonės, vėliau – nacionalinis transliuotojas, žiniasklaida, kultūra, akademija, teismai, viešosios institucijos.

Laisva visuomenė yra moralinis laimėjimas, kuris neatsiranda savaime. Ją reikia nuolat ginti nuo tų, kurie „gerais norais“ nori sukurti vieną teisingą pasaulį visiems – ir, galiausiai, paverčia valstybę prievartos aparatu.

Partija pripažįsta Lietuvos krikščioniškąją politinę tradiciją, kartu gerbdama pasaulietinės valstybės principą bei pasisako už de jure ir de facto valstybės ir religijos atskyrimą.

Partija mano, kad valstybė neturi brautis į suaugusių piliečių asmeninį gyvenimą.

VALDŽIOS VAIDMUO IR ATSKAITOMYBĖ

TS-LKD pasisako už mažesnės, bet stipresnės valstybės modelį. Šis modelis reiškia valstybę, kuri svarbiausiose valstybei srityse efektyviai atlieka tai, ką privalo atlikti.

Posovietinis socialinis kontraktas, kuris rėmėsi kontrole ir nepasitikėjimu visuomene, nebeatspindi šiuolaikinių realijų.

Todėl TS-LKD pasisako už pasitikėjimu grįstą Valstybės socialinį kontraktą su visuomene: kuo mažiau normų ir įstatymų, o kartu – daugiau laisvės imtis iniciatyvos, nekenkiant Valstybei ir aplinkiniams.

Partija remia profesionalią, depolitizuotą ir rezultatais grįstą valstybės tarnybą.

Siekdama taupyti valstybės lėšas, TS-LKD siekia užtikrinti, kad valstybė finansuotų ne institucinį įprotį, o viešąjį interesą ir aiškų tikslą.

Viešasis sektorius turi remtis rezultatu ir iniciatyva. Šiuo metu iniciatyvą viešajame sektoriuje stabdo valstybės tarnybos modelis, kuris remiasi bausme už riziką, todėl valstybės institucijos dirba tik pagal „mažiausio bendro vardiklio“ funkcijų atlikimą.

Tokia sistema gimdo pasyvumą, todėl valstybė turi pereiti prie modelio, kuriame iniciatyva, atsakomybė, kompetencija ir pasiektas rezultatas yra teisingai atlyginami.

Valstybės tarnyba susilaukia apie 50 milijonų užklausų per metus. 95 procentus šių užklausų momentaliai ir efektyviai gali būti išnagrinėtos pasitelkus dirbtinį intelektą.

Todėl valstybės tarnyba turi kuo greičiau pereiti prie dirbtinio intelekto technologijų – institucijos turi būti skatinamos diegti šias technologijas, tuo pat metu mažinant galimybes priimti naujus darbuotojus.

Partija supranta, kad viešieji pirkimai yra tapę viešųjų finansų problema. Todėl didesnė dalis viešųjų pirkimų turi būti vykdomi pasitelkiant dirbtinį intelektą.

Visos valstybės ir vietos savivaldos institucijos, taip pat viešąjį finansavimą gaunančios organizacijos turi skelbti pagrindinius veiklos, finansavimo ir rezultatų duomenis atvirais, mašininiu būdu skaitomais formatais.

VIDURINIOSIOS KLASĖS STIPRINIMAS

TS-LKD tiki, kad laisvos, demokratiškos ir atsparios visuomenės stuburas yra stipri vidurinioji klasė. Jai priklausantys žmonės dirba, moka mokesčius, augina vaikus, kuria verslus, rūpinasi senstančiais tėvais, dalyvauja bendruomenėse, išlaiko valstybės institucijas ir kasdieniu savo darbu kuria Respublikos stabilumą.

Socialinis susitarimas dirbančiam žmogui leidžia tikėti, kad pastangos, išsilavinimas, darbas ir atsakomybė įgalina kilti socialiniais laiptais. Tačiau pastaruoju metu socialinis susitarimas silpsta, o tai, savo ruožtu, kuria ne tik ekonominį nusivylimą, bet ir politinį pyktį, kuriuo šiandien naudojasi kraštutinės jėgos.

TS-LKD pripažįsta, kad viduriniosios klasės stiprinimas yra ne vien ekonominė, bet ir demokratinė užduotis. Tai pirmiausia reiškia darbo pajamų orumą.

Dirbantis žmogus turi turėti galimybę gyventi ne nuolatinio nepritekliaus, o planuojamos ateities sąlygomis. Darbas turi leisti išlaikyti šeimą, mokėti už būstą, auginti vaikus, kaupti ateičiai ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.

Jeigu darbas nebekuria stabilumo, jei viešosios paslaugos yra tokios silpnos, kad piliečiai yra priversti jas dar kartą pirkti privačiai, stabili vidurinioji klasė nyksta, o kartu silpsta ne tik ekonominis saugumas, bet ir pasitikėjimas valstybe.

TS-LKD siekia atkurti socialinį pažadą: Lietuvoje sąžiningai dirbantis, atsakingai gyvenantis ir bendrąjį gėrį kuriantis žmogus turi turėti realią galimybę kilti, kurti šeimą, įsigyti būstą, gauti kokybiškas paslaugas ir oriai senti.

NACIONALINIS SAUGUMAS IR GYNYBA

TS-LKD tiki, kad Lietuvos saugumas prasideda nuo aiškios valios gintis ir pabrėžia, kad gynyba nėra vien kariuomenės reikalas. Tai – valstybės, visuomenės, ekonomikos, infrastruktūros, švietimo ir informacinės erdvės atsparumas ir pasirengimas.

TS-LKD remia tvirtą Lietuvos įsipareigojimą NATO, JAV buvimą Europoje, regioninį bendradarbiavimą ir partnerystes su šalimis, su kuriomis Valstybę jungia bendri saugumo ir gynybos interesai.

TS-LKD remia Europos Sąjungos gynybos iniciatyvą, taip pat kolektyvinę gynybą stiprinantį dėmenį, kuris gyvybiškai svarbus Lietuvos nepriklausomybei, gynybai ir ateičiai.

Partija remia ilgalaikį, prognozuojamą ir adekvatų gynybos finansavimą, susietą su realiais pajėgumais: oro gynyba, dronais, amunicija, rezervu, logistika, kibernetika, gynybos pramone ir visuomenės atsparumu, įskaitant ne tik karines, bet ir hibridines grėsmes.

TS-LKD remia visuotinės gynybos modelį, kuris apima pilietinį pasirengimą, šaulių ir savanorių organizacijų stiprinimą, rezervą, pilietinį ugdymą mokyklose, savivaldybių pasirengimą krizėms ir aiškų gyventojų informavimą.

Lietuva privalo kurti nacionalinę ir regioninę gynybos pramonės bazę.

Gynybos pirkimai turi būti greiti, lankstūs, skaidrūs ir susieti su Lietuvos bei sąjungininkų pramoniniais pajėgumais.

FISKALINĖ POLITIKA IR MOKESČIAI

TS-LKD pabrėžia, kad veikianti valstybė kainuoja. Todėl fiskalinę politiką reikia aiškinti ne buhalteriškai, o per klausimą, kokios valstybės mums reikės po dešimt, dvidešimt ar trisdešimt metų, ir kaip už ją mokėsime.

Lietuva susiduria su trimis dideliais ilgalaikiais iššūkiais:

visuomenės senėjimas – ilgainiui mažėjant dirbančių ir daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikės pensijų, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, didės ir valstybės išlaidos, kurių nebus galima tiesiog „sutaupyti“;

gynyba – Lietuvos saugumas kainuos daugiau, ir tai nėra laikina užgaida. Jeigu norime stiprios kariuomenės, oro gynybos, rezervo, amunicijos, dronų, kibernetinio saugumo ir visuomenės pasirengimo, turime aiškiai numatyti šių egzistencinės svarbos Valstybės poreikių finansavimo šaltinius.

Lietuvos vieta Europos Sąjungoje po Ukrainos ir kitų šalių kandidačių narystės – ilgainiui Lietuva iš Europos Sąjungos paramos gavėjos taps valstybe nare, kuri pati daugiau prisideda prie bendrų europinių tikslų, o tai, savo ruožtu, keis biudžeto formavimo logiką.

Todėl TS-LKD kalba sąžiningai: stipri mokykla, greita medicina, moderni kariuomenė, veikianti policija ir patikimos institucijos neatsiranda be pinigų. Mokesčiai nėra bausmė. Tai – kaina už valstybę, kuri veikia.

Tačiau ši kaina turi būti teisinga. Panašias pajamas gaunantys žmonės turi mokėti panašius mokesčius – nesvarbu, ar jų pajamos gaunamos iš darbo užmokesčio, individualios veiklos, dividendų ar kitų ekonominės veiklos formų. Daugiau uždirbantys turi daugiau prisidėti prie bendrojo gėrio, tačiau mokesčiai neturi virsti bausme už sėkmę.

Šiuo metu mokesčių sistema pilna išimčių. Vieni moka pagal bendras taisykles, kai tuo tarpu kiti gali pasirinkti patogesnę pajamų formą ir mokėti mažiau. Tai griauna pasitikėjimą valstybe – žmonės pradeda jausti, kad mokesčiai yra ne bendras susitarimas, o žaidimas tiems, kurie moka geriau apeiti taisykles.

TS-LKD pasisako už teisingesnius mokesčius, kurie bendrai vertina visas žmogaus pajamas, nepaisant jų šaltinio, ir kviečia supaprastinti ekonominės veiklos formas, kad sistema būtų aiški, suprantama ir sunkiau apeinama.

Partija laikosi pozicijos, jog Valstybė negali nuolat gyventi skolon be aiškaus pagrindo. Skolintis galima krizei, gynybai ar ilgalaikėms investicijoms. Bet kasdienės išlaidos negali būti nuolat dengiamos ateities kartų sąskaita. Jeigu senėjimo, gynybos ir naujų tarptautinių įsipareigojimų išlaidas tiesiog užkrausime skolai, po kelių dešimtmečių skola taps ne priemone, o našta.

Todėl, TS-LKD įsitikinimu, fiskalinė politika turi remtis trimis principais: pakankamu finansavimu, teisingais mokesčiais ir atsakingu skolinimusi.

EKONOMINĖ PLĖTRA

TS-LKD tiki, kad Lietuvos ekonomikos tikslas yra vertė, o ne pigumas. Lietuva negali siekti vakarietiškų atlyginimų, konkuruodama kaip pigios darbo jėgos šalis. Todėl strateginis Valstybės tikslas yra pereiti prie aukšto našumo ekonomikos.

Partija mano, Lietuvos interesas yra pritraukti kapitalą, generuojantį aukštą pridėtinę vertę ir stiprinantį vietos kompetencijas, kuris nekuria priklausomybės nuo autoritarinių režimų ir prisideda prie ilgalaikio ekonominio atsparumo.

TS-LKD remia smulkų ir vidutinį verslą kaip Lietuvos ekonomikos stuburą.

TS-LKD pasisako už tai, kad valstybė privalo aktyviai prisidėti prie strateginių sektorių vystymo. Šie sektoriai turi apimti gynybos pramonę, biotechnologijas, lazerius, puslaidininkių ekosistemą, kibernetinį saugumą, švariosios energetikos technologijas, dirbtinį intelektą, duomenų infrastruktūrą ir aukštos vertės gamybą.

Partija remia technologijų diegimą, profesinio mokymo modernizavimą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kapitalo prieinamumą augančioms įmonėms, valstybės duomenų ir dirbtinio intelekto infrastruktūrą.

Partija mano, kad konkurencija yra vartotojo, darbuotojo ir inovacijų sąjungininkė. Valstybė turi kovoti su uždaromis rinkomis, politiniu protekcionizmu ir ekonomine prievarta, karteliais bei privilegijomis, didinančiomis kainas ir mažinančiomis pasirinkimą.

ŠEIMA, VAIKAI IR BŪSTAS

TS-LKD tiki, kad šeima yra esminė visuomenės ląstelė. Ji atsiranda ten, kur žmonės pasirenka būti šeima. Valstybė reguliuoja teisinius padarinius, bet negali monopolizuoti paties žmogiško ryšio apibrėžimo.

TS-LKD pasisako už tai, kad šeimos politika turi stiprinti vaikus auginančius žmones, mažinti finansines kliūtis susilaukti vaikų, remti tėvystę ir motinystę, apsaugoti vaikus nuo skurdo ir užtikrinti viešąsias paslaugas šeimoms.

Suprasdama vis didėjančią būsto jauniems žmonės prieinamumo problemą, TS-LKD įsipareigoja būsto prieinamumą skatinti:

įpareigojant savivaldybes per dviejų mėnesių laikotarpį išduoti statybų leidimus ir mažinti teritorijų planavimo barjerus;

savivaldybėse, kuriose būsto prieinamumo problema ypač aštri, vystyti pelno nesiekiančio socialinio būsto infrastruktūrą, kuri remtųsi ilgalaike nuoma su būsto išsipirkimo galimybe.

DEMOGRAFIJA

TS-LKD demografijos krizę laiko vienu didžiausių iššūkių. Ieškant efektyviausių demografinės krizės sprendimų, Lietuvos tikslas yra suvaldyti populiacijos mažėjimo tempus ir atkurti palankesnę amžiaus struktūrą.

Atkuriant palankesnę demografijai struktūrą dvi pagrindinės priemonės turi būti emigravusių tautiečių susigrąžinimas ir gimstamumo skatinimas.

Norint susigražinti emigravusiųjų diasporą, privalome kurti tokią socialinę, ekonominę ir saugumo aplinką, į kurią diaspora norėtų grįžti.

TS-LKD tiki, kad pagrindinė vidaus priemonė demografijai gerinti yra darbo ir šeimos suderinamumas. Valstybė turi kurti sistemą, kurioje du dirbantys tėvai gali auginti vaikus, neprarasdami profesinių galimybių. Valstybė turi padėti jauniems žmonėms derinti studijas, darbą, partnerystę ir vaikų auginimą.

Tėvystė turi tapti abiejų tėvų atsakomybe. Tam būtina stiprinti tėvų dalijimąsi vaikų priežiūra, ypač skatinant vyrų įsitraukimą.

TS-LKD siekia, kad lankstus ir nuotolinis darbas būtų pripažintas demografine priemone, mažinančia kasdienę vaikų auginimo logistikos naštą ir įgalinančia šeimas lengviau planuoti gyvenimą.

Motinystė turi tapti prestižine bei madinga saviraiškos forma.

Jaunoms šeimoms būtinas prieinamas būstas.

TS-LKD pasisako už tai, kad pagalbinis apvaisinimas ir reprodukcinė sveikata turi būti demografijos politikos dalimi. Valstybė turi padėti tiems, kurie nori, tačiau negali susilaukti vaikų.

Partija laikosi pozicijos, kad išmokos turi tik papildyti platesnę vaikų gimstamumui palankią sistemą: darželius, būstą, lankstų darbą ir kokybiškas viešąsias paslaugas.

Demografija priklauso nuo pasitikėjimo valstybe. Žmonės lengviau kuria šeimas ten, kur jaučiasi saugūs, mato aiškią ateitį ir pasitiki institucijomis.

KULTŪRA IR TAPATYBĖ

TS-LKD tiki, kad kultūra yra valstybės sąmonės infrastruktūra.

Istorija, kultūros paveldas, kalba, literatūra, menas ir istorinė atmintis turi būti ugdomi kaip gyva Valstybės savivoka.

Uždara, gynybinė lietuvybė silpsta. Atvira lietuvybė, kuri geba pasikinkyti modernybę stiprinant savo tapatybę yra stiprumo, o ne pasidavimo veikimas.

SOCIALINĖ POLITIKA

TS-LKD remia europinę krikščioniškosios demokratijos tradiciją: rinkos ekonomiką, kuri jungia laisvę, atsakomybę, solidarumą ir socialinę sanglaudą. Tai – tvarka, kurioje žmogus nėra paliekamas vienas prieš rinką, biurokratiją ar krizę.

Socialiniai liftai turi veikti į viršų, o ne kelti baimę nukristi žemyn.

Partija pripažįsta senjorų vienišumą kaip rimtą socialinę problemą.

TS-LKD įsipareigoja kurti ir skatinti bendruomenines paslaugas, dienos centrus, savanorystės tinklus, socialinio recepto programas ir vietos iniciatyvas, kurios padeda žmogui išlaikyti ryšį su bendruomene.

Partija mano, kad Lietuva yra per mažai prieinama žmonėms su negalia. Viešoji infrastruktūra, transportas, švietimas, darbas, kultūra ir skaitmeninės paslaugos turi būti projektuojamos pagal universalios prieigos principą.

MIGRACIJOS POLITIKA

TS-LKD supranta, kad migracija, visų pirma, yra ekonominis klausimas. Šiuo metu migracija yra tapusi pigios darbo jėgos pakaitalu ekonominio efektyvumo politikai – tai yra pražūtingas Lietuvos ateičiai kelias, ardantis visuomenės struktūrą ir keliantis ekonominio bei socialinio saugumo rizikas.

Partija pasisako už atvirą dialogą su verslo bendruomene, susitariant dėl skaidrių taisyklių ir kriterijų dėl to, kiek ir kokių šalių imigrantų kasmet laikinai bus leidžiama atvykti į Lietuvą, taip sprendžiant darbo jėgos trūkumo klausimą.

Šių imigrantų kalbos ir kitų sričių įgūdžiais rūpinasi verslas. Priimant susitarimą, privaloma atsižvelgti į šalies darbo rinkos interesus, neleidžiant dempinguoti Lietuvos piliečių darbo užmokesčio ir skatinant verslą auginti savo našumą.

TS-LKD laikosi pozicijos, kad Lietuva turi pritraukti talentus, mokslininkus, inžinierius, technologijų specialistus, studentus ir demokratinių valstybių piliečius, kurie prisideda prie Valstybės ekonomikos ir visuomenės gerovės.

Integracija turi remtis pagarba Konstitucijai, lietuvių kalbai, darbo rinkos įtrauktimi, vietos bendruomenių dalyvavimu ir saugumo patikra.

SVEIKATA

TS-LKD remia sveikatos politiką, kuri gydo ne tik ligos simptomus, bet ir jos priežastis, stiprinat sveikatingumą, ligų prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką.

TS-LKD remia personalizuotos sveikatos priežiūros modelį. Kiekvienas turi būti edukuojamas ir skatinamas rūpintis savo sveikata, kad kuo ilgiau išvengtų ligų arba jos būtų diagnozuojamos ir gydymos ankstyviausiose stadijose.

Susirgus, taikomas gydymas turėtų būti kaip įmanoma labiau individualizuotas, atitinkantis paciento poreikius ir lūkesčius.

Sveikatos sistema turi būti vertinama pagal gydymo kokybę, paciento patirtį, laukimo laiką, ligų prevenciją ir regioninį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

Partija supranta, kad visuomenė, ir ypač jaunoji karta, susiduria su psichikos sveikatos problemomis, ir kviečia kuo greičiau rasti bendrą politinių partijų susitarimą, kaip dorotis su šiuo plataus masto nacionaliniu iššūkiu.

ŠVIETIMAS

TS-LKD tiki, kad Lietuvos ateitis sprendžiama klasėje.

Mokykla turi ugdyti ne tik testų rezultatus, bet ir charakterį, pilietiškumą, kritinį mąstymą, kalbą, matematinį raštingumą, istorinį supratimą, savimonę ir gebėjimą gyventi laisvoje visuomenėje.

Partija supranta, kad viena didžiausių švietimo bėdų kyla iš to, kad mokyklose rengiama darbo rinkai, kuri nebeegzistuos šiandienos mokiniams jas pabaigus. Valstybė turi kuo skubiau iš pagrindų keisti dabartinę švietimo sistemos logiką, pritaikant ją XXI amžiaus realijoms ir darbo rinkos poreikiams.

Mokytojas neturi likti vienas prieš biurokratiją, tėvų spaudimą ir virtinę socialinių problemų.

TS-LKD laikosi pozicijos, kad universitetai turi būti laisvi, bet atskaitingi už studijų kokybę, mokslinius rezultatus ir indėlį į Valstybės raidą.

Lietuvos švietimo sistema kasdien tolsta nuo privačios – tai yra signalas, kaip neefektyviai veikia valstybinė švietimo politika. Atsakomybė už tai krenta Nacionalinei švietimo agentūrai, kuri privalo būti reformuota iš pagrindų.

DIRBTINIS INTELEKTAS, DUOMENYS IR SKAITMENINĖ VALSTYBĖ

TS-LKD mano, kad dirbtinis intelektas yra valstybės produktyvumo, viešųjų paslaugų ir nacionalinio saugumo klausimas.

Lietuva privalo auginti savo dirbtinio intelekto subjektiškumą ir technologinį suverenitetą Europos Sąjungos rėmuose, rasdama nišas dirbtinio intelekto, kvantinių technologijų, biomedicinos ir kt. sričių, kurios taptų konkurenciniu Lietuvos pranašumu, revoliucijoje.

Partija mano, kad būtina kurti dirbtinio intelekto infrastruktūrą, kurios pats verslas neišvystytų: remti skaičiavimo pajėgumų vystymą (HPC (superkompiuteriai), debesija), saugias duomenų erdves, kurti testavimo „smėliadėžės“ (sandbox) įrankius verslo sprendimams ir kt.

Valstybė turi automatizuoti atsakymus į paprastas, pasikartojančias administracines užklausas bei rutinines užduotis viešajam sektoriui, kad žmogiškieji ištekliai būtų nukreipti į sudėtingesnių užduočių sprendimą. Taip pat būtina perkvalifikuoti darbuotojus, tobulinti jų dirbtinio intelekto kompetencijas ir sukurti infrastruktūrą dirbtinio intelekto sprendimams viešajame sektoriuje.

Partija laikosi pozicijos, kad dirbtinio intelekto sprendimai turi stiprinti viešųjų paslaugų teikimą, ypač ten, kur trūksta darbuotojų: sveikatos apsaugoje (diagnostika, eilių mažinimas), švietime (personalizuotas mokymas, pagalba mokytojams), teikiant socialines paslaugas (efektyvesnis aptarnavimas, bet ne automatiniai sprendimai).

TS-LKD įsipareigoja skatinti dirbtinio intelekto kompetencijų ugdymą ir siūlo integruoti mokymus 5–12 klasių moksleiviams. Partija skatina sukurti privalomą dirbtinio intelekto raštingumo modulį visiems universitetų studentams, o taip pat – magistrantūros ir doktorantūros dirbtinio intelekto programas.

TS-LKD pripažįsta, kad Lietuvoje didėja skaitmeninė atskirtis. Senjorams, žmonėms su negalia ir regionų gyventojams turi būti užtikrinta pagalba naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis. Skaitmenizacija turi būti tiltas, jungiantis visuomenę.

Partija remia Lietuvos ir Europos Sąjungos duomenų bei technologijų suverenitetą.

Valstybės duomenys turi būti tvarkomi taip, kad stiprintų viešąjį interesą, inovacijas ir saugumą, bet nepažeistų asmens privatumo.

TS-LKD laikosi pozicijos, kad kibernetinio saugumo stiprinimui turi būti teikiamas prioritetinis dėmesys.

ENERGETIKA IR APLINKA

TS-LKD laikosi pozicijos, kad energetika yra integrali nacionalinio saugumo dalis.

Lietuva turi siekti energetinio saugumo, energijos išteklių diversifikavimo, tinklų atsparumo, vietinės energijos gamybos ir glaudesnės integracijos su europine energetikos sistema.

Partija remia aplinkos politiką, kuri jungia klimato atsakomybę, technologijas, konkurencingumą ir socialinį teisingumą.

Pripažindama destruktyvų klimato krizės poveikį, TS-LKD akcentuoja tvirtą Lietuvos įsipareigojimą europinei bei globalaus lygmens klimato politikai.

Žalioji politika ir švariosios technologijos turi mažinti priklausomybes, skatinti inovacijas, stiprinti Lietuvos energetinį saugumą ir ekonominį konkurencingumą.

Partija pripažįsta, kad Lietuvos gamta yra nacionalinis turtas, o ne komercinis išteklių gavybos šaltinis.

ŽEMĖS ŪKIS IR REGIONŲ POLITIKA

TS-LKD tiki, kad kaimas yra Lietuvos teritorinio atsparumo, maisto saugumo, kultūros ir bendruomenių dalis.

Regionų politika turi jungti žemės ūkį, smulkųjį verslą, infrastruktūrą, skaitmeninį ryšį, mokyklas, sveikatos paslaugas ir transportą.

Lietuva turi išsaugoti gebėjimą apsirūpinti kokybišku maistu ir išlikti patikima Europos maisto tiekimo grandinių dalimi.

Partija remia smulkius ūkius. Reguliavimas jiems turi būti aiškus, pagrįstas ir proporcingas, o parama orientuota į inovacijas, tvarumą ir kartų kaitą.

SAVIVALDA IR REGIONAI

TS-LKD tiki subsidiarumo principu: sprendimai turi būti priimami kuo arčiau žmogaus, jei tik vietos lygmuo pajėgus juos priimti efektyviai ir atsakingai.

TS-LKD laikosi pozicijos, kad savivaldybės turi gauti daugiau finansinės ir sprendimų laisvės, bet kartu prisiimti didesnę atsakomybę už rezultatus.

Regioninė politika turi būti ne kompensacija už atsilikimą, o investicija į Lietuvos teritorinį atsparumą.

Partija pripažįsta, kad skirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų būtina mažinti infrastruktūra, darbo vietomis, mokyklomis, sveikatos paslaugomis, kultūra ir susisiekimu. Tuo pačiu toks mažinimas turi remtis į vietos realijas.

Partija remia savivaldybių pajamų bazės stiprinimą, todėl pasisako už gyvenamos vietos deklaravimą tuose miestuose, kuriuose žmogus realiai gyvena, taip savivaldybėms objektyviai sudarant galimybes gauti jai priklausančią GPM dalį.

UŽSIENIO POLITIKA

TS-LKD tiki, kad Lietuvos užsienio politika privalo būti grindžiama laisvės, demokratijos, žmogaus teisių, tarptautinės teisės ir nacionalinio intereso atstovavimo principais. Tarptautiniai susitarimai privalo būti gerbiami ir remtis geros valios (bona fide) bei sąžiningo susitarimų laikymosi (pacta sunt servanda) principais.

Lietuvos užsienio politikos ašis yra Lietuvos subjektiškumo auginimas. Lietuva turi būti šalimi, kuri formuoja sau palankią tarptautinę darbotvarkę, siūlo sprendimus įvairiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose ir tokiu būdu stiprina savo santykinę galią.

Siekdama savo nacionalinių interesų, Lietuva negali likti vieno ar kelių jai aktualių klausimų šalimi ir pasyvia „iš aukščiau nuleistų“ sprendimų priėmėja – TS-LKD laikosi pozicijos, jog tarptautinio lygmens klausimais, Lietuva turi tapti aktyvia politinės darbotvarkės iniciatore ir formuotoja.

TS-LKD pabrėžia, kad vertybės kainuoja. Tačiau jų atsisakymo kaina ilgesniu laikotarpiu visada bus didesnė.

Pamatinis Lietuvos interesas – tarptautinė tvarka, kurioje mažos valstybės gali išlikti ir išsaugoti savo subjektiškumą. Tarptautinė tvarka privalo remtis tarptautine teise, teisės viršenybe, taikiu konfliktų sprendimu, tautų apsisprendimo teise, demokratija ir žmogaus teisėmis.

TS-LKD laikosi pozicijos, kad narystė ES, NATO ir kitose viršvalstybinėse bei tarptautinėse organizacijose ir režimuose yra įrankiai nacionaliniams interesams įgyvendinti. Valstybė privalo aktyviai veikti šiuose formatuose, augindama savo subjektiškumą. Tai apima aktyvų veikimą, ir ne tik Lietuvai akivaizdžiai aktualiomis temomis, tačiau ir tokiais klausimais, kurie augina mūsų derybinę galią ir diplomatinį kapitalą.

Partija akcentuoja, kad Lietuvos saugumo aplinka priklauso nuo kaimynystės pobūdžio, todėl strateginis Lietuvos tikslas yra prisidėti skatinant saugią kaimynystę ir draugiškus režimus.

Rusija, Kinija, Iranas ir kiti autoritariniai nedemokratiniai režimai yra sisteminės grėsmės tarptautinei pasaulio tvarkai. Jų silpninimas visomis galimomis formomis yra Lietuvos nacionalinis interesas.

TS-LKD laikosi pozicijos, kad Lietuvos užsienio politika turi būti nuosekli – negalime kritikuoti kitų valstybių už jų ekonominių ir prekybos ryšių stiprinimą su šalimis, kurios kelia sisteminę grėsmę mūsų saugumui ir tarptautinei tvarkai, tuo pat metu pasisakydami už prekybos su jomis stiprinimą.

Partija remia Ukrainos pergalę, jos teritorinį vientisumą, narystės ES ir NATO perspektyvą bei pasisako už ilgalaikę Lietuvos karinę, politinę, ekonominę ir humanitarinę paramą Ukrainai karo metu ir po pergalės.

EUROPOS SĄJUNGA

TS-LKD remia stiprią, konkurencingą, demokratišką ir geopolitiškai stiprią Europos Sąjungą. Iš geopolitinio vakuumo Bendrija turi tapti tikra Sąjunga, gebančia efektyviai dorotis su XXI amžiaus iššūkiais ir būti pasaulio geopolitikos subjektu. Partija supranta, kad dabartine institucine forma tai nebėra įmanoma.

Pagrindinėmis Sąjungos problemomis TS-LKD laiko narystės fragmentaciją, strateginę elgseną ribojantį politinės valios deficitą ir strateginio mąstymo trūkumą.

Bendras Sąjungos veikimas suponuoja bendrą biudžetų planavimą, bendrą gynybos finansavimą ir bendrus išteklius. Privalu kuo greičiau sukurti veikiančią kapitalo rinkų sąjungą. Vidaus rinkų fragmentacija, per platus bei komplikuotas reguliavimas ir konservatyvus pinigų leidimas stabdo ekonominį Sąjungos augimą.

Partija laikosi pozicijos, kad Europos Sąjunga turi išdrįsti skolintis kartu. Sąjungai reikia išties efektyviai funkcionuojančios bendrosios rinkos ir bendros skolos.

TS-LKD pasisako už tikro europinio saugaus turto sukūrimą – euroobligaciją, kuri suteiktų investuotojams motyvą laikyti pinigus Europos Sąjungoje ir sumažintų skolinimosi kainą visoms valstybėms narėms. Tai įgalintų nukreipti kapitalą Sąjungai gyvybiškai reikalingoms politikos sritims – technologijoms, gynybai ir konkurencingumo skatinimui.

TS-LKD laikosi pozicijos, kad globalaus neapibrėžtumo sąlygomis būtina mažinti neprognozuojamų geopolitinių partnerių keliamas rizikas, diversifikuojant saugumo ir prekybos partnerystes bei apsaugant strateginius Sąjungos sektorius.

TS-LKD pasisako už Sąjungos ekonominį teisingumą ir subsidiarumą – įmonė, kuri de facto veikia ir uždirba pelną vienoje šalyje, neturi teisės perkelti jurisdikcijos į kitą valstybę narę.

Partija laikosi pozicijos, kad Europos Sąjunga niekada negalės realiai veikti geopolitiniame lauke, energetinius resursus brangiai pirkdama iš priešų ar konkurentų. Atsinaujinanti ir atominė energetika, vidiniai ištekliai, elektros tinklų integravimas, skaidresni elektros rinkos veikimo mechanizmai yra gyvybiškai svarbūs Sąjungos energetinio saugumo faktoriai.

TS-LKD palaiko Europos Sąjungos poziciją, jog perėjimas prie švariosiomis ir skaitmeninėmis technologijomis grįstos dekarbonizuotos energetikos sistemos ne tik radikaliai sumažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, bet ir padidintų Sąjungos pramonės efektyvumą bei konkurencingumą tarptautinėje arenoje.

Partija supranta skaitmeninio suvereniteto svarbą XXI amžiuje, todėl kviečia kuo greičiau užtikrinti europiečiams teisę turėti savo skaitmeninę infrastruktūrą.

Duomenys, algoritmai, socialiniai tinklai, debesija ir dirbtinis intelektas yra XXI amžiaus, o kartu – Europos Sąjungos technologinio suvereniteto klausimai, todėl europiečiai turi žinoti, kad Sąjunga ir kiekviena valstybė narė rūpinasi jų duomenimis ir skaitmeniniu saugumu.

Lietuvos interesas yra stipri, subjektiška Sąjunga, todėl partija pasisako už institucinę Europos Sąjungos reformą, kuri privalo sustiprinti vykdomąją valdžią, įstatymų leidybą palikdama nacionaliniams parlamentams ir Tarybai – Europos Parlamentas turi būti uždarytas kaip nepasiteisinęs projektas.

Jo funkcijas turėtų atlikti nacionalinių parlamentų komitetai. Europinėje politikoje partija taip pat pasisako už subsidiarumo principo taikymą.

TS-LKD supranta kiekvienos valstybės narės individualius interesus ir veikimo principus, todėl pasisako už dviejų greičių Europą. Lietuvos interesas – būti greitajame branduolyje.

Sąjunga privalo koreguoti savo migracijos politiką, kuri nebegali imituoti demografinės strategijos bei remtis pigios darbo jėgos importu visuomenės saugumo sąskaita.

TS-LKD visapusiškai palaiko Europos gynybos sąjungos kūrimą. Europos Sąjunga turi imtis atsakomybės už konvencinę gynybą, o saugumas nebegali priklausyti net nuo sąjungininkų – jų pajėgumai turi papildyti ir prisidėti prie Sąjungos narių saugumo.

Partija laikosi pozicijos, jog Europos Sąjunga turi turėti savo atominį ginklą bei aiškią branduolinio ir strateginio atgrasymo doktriną.

Partija pasisako už tai, kad Sąjunga formuotų Europos geopolitinį buferį, į kurį patektų šalys nuo Šiaurės Afrikos iki Rytų Europos. Valstybės, esančios šioje erdvėje, turi būti įtraukiamos per saugumą, ekonomiką, infrastruktūrą ir politinę partnerystę.