Lietuvos valstybės skola: grėsmė ar galimybė?

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas paaiškino, kad valstybės skola susidaro tada, kai valdžios sektorius – centrinė, savivaldybės ir socialinio bei sveikatos draudimo fondai – išleidžia daugiau, nei surenka į biudžetą.

Tada atsiranda deficitas, kuris yra sumažinamas pasiskolinant pinigus iš vietos, išleidžiant vekselius, arba išorės, išleidžiant obligacijas.

Ar valstybės skola kelia grėsmių?

Lietuvos valstybė skola, kuri yra apie 45 proc. BVP, anot Ž. Maurico, nėra didelė, o viena mažiausia skolų visoje Europos Sąjungoje (ES vidurkis buvo per 90 proc. BVP).

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas iš dalies sutinka su Ž. Mauricu ir sako, kad valstybės skola iš tiesų yra didelė, bet Lietuvai didelių grėsmių tai nekelia. Jis įvardijo kelias priežastis, kodėl.

Pirma, Europos Centrinis Bankas (ECB) aktyviai dalyvauja valstybių obligacijų rinkoje, kur supirkinėja visų euro zonos šalių obligacijas, įskaitant ir Lietuvos.

„Tol, kol ECB supirkinės euro zonos obligacijas, Lietuvos ir kitų šalių skolinimosi kainos nebus didelės, nes jas dirbtinai mažina ECB įsikišimas“, – dėstė A. Izgorodinas.

Antra, Europos Komisija, „SME Finance“ ekonomisto manymu, turėtų keisti viešųjų finansų taisykles ES šalims, nes 3 proc. nuo BVP biudžeto deficito taisyklė, 60 proc. nuo BVP valstybės skolos taisyklė taps nebeaktualios.

„Mes gyvename, deja, nuolatiniu ekonomikos skatinimo laikotarpiu ir tai neišvengiamai veda prie didesnio biudžeto deficito, didesnės valstybės skolos“, – pabrėžė A. Izgorodinas.

Iš esmės tai reiškia, kad rinkos vertina Lietuvą kaip patrauklią valstybę, su kuria galima turėti reikalų ir galima investuoti.

Trečia, finansų rinkose 7 proc. riba, kai šaliai neapsimoka skolinti rinkose, Lietuvai negalioja. Abu Alfa.lt kalbinti ekonomistai tikino, kad valstybė skolinasi itin palankiomis sąlygomis dėl mažų palūkanų.

„Iš esmės tai reiškia, kad rinkos vertina Lietuvą kaip patrauklią valstybę, su kuria galima turėti reikalų ir galima investuoti“, – teigė A. Izgorodinas.

Paklausus, ar valstybės skolos didėjimas daro įtaką gyventojams, jis atsakė, kad, įprastai kylant valstybės skolai, didėja mokesčiai, bet tai yra ekonomikos teorija: „Dabar gyvename ekonomikos praktikos laikotarpiu ir tai neturi didelės įtakos žmonių gyvenimui.“

Kas laukia toliau?

Valstybės skola yra susijusi su BVP, tad, gerėjant ekonominiams rodikliams, tačiau kartu ir didėjant skolai, santykis lieka stabilus.

„Kitą ketvirtį BVP augimas turėtų sustoti, nes šiais metais bus tam tikrų iššūkių, bet kitais metais vėl prognozuojamas ekonomikos augimas.

Tad skola gali kiek išaugti, o kitais metais vėl sumažėti“, – apibūdino situaciją Ž. Mauricas.

Jis prisiminė Graikijos pavyzdį, kai valstybės skola neatrodė didelė, kai ekonomika augo, bet, kai pradėjo smukti, skola pasidarė dar didesnė.

„Santykis išskrido į kosmosą“, – sakė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

A. Izgorodinas mano, kad Lietuva turės dar pasiskolinti, tačiau ne tam, kad grąžintų prieš tai turėtas skolas, o tam, kad padėtų verslui ir gyventojams išgyventi esamą „struktūrinę“ krizę.

Anot jo, ši krizė gali būti gilesnė nei COVID-19, nes tuo metu reikėjo kompensuoti patirtus nuostolius tam tikriems sektoriams: „tai buvo buhalterinė krizė“, o dabar reikia ieškoti alternatyvų rusiškoms žaliavoms.

Pasak Ž. Maurico, valstybės neturi tikslo likti be skolų, ypač kai jos yra pigios, nes tokiu būdu gali būti finansuojami, pavyzdžiui, svarbūs valstybei ir savivaldybėms projektai.