Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) duomenimis, dirbančiųjų darbo pajamos per pastaruosius metus didėjo, tačiau augimo tempas - jau lėtesnis nei ankstesniais metais.
Per metus vidutinės darbo pajamos Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 107 eurais ir praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį pasiekė 1 514 eurų į rankas.
Vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos neatskaičius mokesčių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 189 eurais, arba 8 procentais, ir siekė 2 480 eurų.
„Situacija darbo rinkoje stabili - atlyginimai toliau auga, tačiau tempas jau nebe toks spartus kaip ankstesniais metais. Esant 3,8 proc. metinei infliacijai, realus pajamų augimas tapo nuosaikesnis“, - konstatavo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Darbo pajamų mediana 2025-ųjų pabaigoje siekė 1 934 eurus prieš mokesčius - per metus ji padidėjo 8,7 proc. Tai reiškia, kad pusė visų apdraustųjų uždirbo mažiau nei 1 232 eurus į rankas, o pusė - daugiau.
Kas ketvirto dirbančiojo pajamos siekė nuo 1 000 iki 1 500 eurų neatskaičius mokesčių. Per metus padidėjo šešių iš dešimties apdraustųjų darbo pajamos.
Kas džiaugėsi labiausiai?
Statistika rodo, jog ryškiausiai augo nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų darbo pajamos. Jos vidutiniškai padidėjo beveik 10 procentų, kas sudarė 68 eurus į rankas.
Toliau rikiavosi tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai.
Kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų pajamos augo apie 9 procentus, vadovų - 8 procentais, arba 128 eurais į rankas.
Didžiausias metinis darbo pajamų augimas praėjusiais metais stebėtas tarp vyriausiųjų darbo rinkos dalyvių.
51-60 metų darbuotojų pajamos padidėjo 9,7 proc., arba 115 eurų, o vyresnių nei 60 metų - 9,4 proc., arba 97 eurais.
Tuo metu iki 25 metų amžiaus darbuotojų pajamos augo lėčiau - 5,2 proc., arba 52 eurais.
„Šiuos skirtumus iš dalies lėmė sektorių struktūra. Vyresnio amžiaus darbuotojai dažniau dirba tose veiklose, kuriose 2025 metų darbo pajamų augimas buvo ryškesnis - švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir viešojo valdymo srityse. 51-60 metų amžiaus grupėje apie 29 proc. visų apdraustųjų dirba šiose srityse, o 25-30 metų amžiaus grupėje - apie 17 proc.“, - pabrėžė K. Zitikytė.
„Sodros“ analitikės teigimu, demografinės tendencijos rodo didėjantį spaudimą darbo rinkai. Iki 30 metų amžiaus darbuotojų dalis tarp visų apdraustųjų per dvejus metus sumažėjo nuo beveik 19,6 proc. iki 15,7 proc..
Vyresnių nei 60 metų darbuotojų daugėja. Jų skaičius vien per pastaruosius metus išaugo 3,7 proc. - iki 175 tūkstančių žmonių.
Vyrai ir moterys
„Sodros“ duomenys rodo, jog bendras atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų sumažėjo. Per dešimt metų jis susitraukė beveik 10 procentinių punktų.
2016 metais vyrų ir moterų darbo pajamos skyrėsi 18,2 proc., o 2025 metais - 8,5 proc.
„Pandemijos laikotarpiu atotrūkis buvo sumažėjęs iki 10,9 proc. 2020 metais. Tačiau vėliau vėl padidėjo ir 2022 metais siekė 13,6 proc. Vis dėlto pastaruosius trejus metus rodiklis nuosekliai mažėjo. Tai rodo, kad pajamų skirtumo mažėjimas nebėra vienkartinis svyravimas, o tampa tvaresne tendencija darbo rinkoje“, - sakė K. Zitikytė.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje vyrai vidutiniškai uždirbo 108 eurais daugiau. Jų vidutinis darbo užmokestis siekė 1 530 eurų į rankas, o moterų - 1 422 eurus.
Ryškiausi skirtumai matomi tarp 28-38 metų žmonių. Įvardijama ir priežastis. Būtent tuo gyvenimo tarpsniu moterys skiria laiko vaikų auginimui arba sugrįžta į darbą po vaiko priežiūros atostogų.
54-62 gyvenimo metais įsivyrauja priešinga tendencija - moterys uždirba keliais procentais daugiau nei vyrai.
Pensiniame amžiuje vyrų pajamos vėl viršija moterų pajamas. Nors pensijų skirtumai mažėja, šiuo metu vidutinė vyrų pensija vis dar 93 eurais didesnė nei moterų pensija.
„Jei pensijoje dar ir dirbama, 66-75 metų grupėje vidutinis vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas sudaro apie 7 proc. Tai iš dalies susiję su skirtingu profesiniu pasiskirstymu tarp dirbančių pensininkų. Tarp vyrų vadovai sudaro 19 proc., tarp moterų - 10 proc., o nekvalifikuotų darbuotojų dalis tarp vyrų siekia 14 proc., tarp moterų - 21 proc.“, - akcentavo K. Zitikytė.
Didžiausia nelygybė
Ne tik skirtingose amžiaus grupėse, bet ir profesijose atlyginimų skirtumai išlieka nevienodi. Didžiausi jie yra tarp sveikatos specialistų.
Šiame sektoriuje atotrūkis siekia net 75 proc. vyrų naudai, nors moterys sudaro 86 proc. visų šios profesijos apdraustųjų darbuotojų.
„Tokius skirtumus gali lemti skirtingas vyrų ir moterų pasiskirstymas pareigų atžvilgiu, vadovaujančių pozicijų koncentracija. Panašią situaciją stebime asmens priežiūros srityje. Čia vyrai uždirba 33 proc. daugiau nei moterys, nors moterų šioje profesijoje - 95 proc.“, - patikino K. Zitikytė.
Tokios pat tendencijos ir prekyboje. Pardavėjai vyrai gauna 30 proc. didesnį darbo užmokestį nei jų kolegės moterys, kurios šioje profesijoje sudaro 84 proc. visų apdraustųjų.
Tarp informacijos ir ryšių technologijų sistemų specialistų pajamų skirtumai taip pat vieni didžiausių - siekia 36 proc., bet moterų šioje veikloje mažuma - tik 25 proc.
Vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Lietuvoje susitraukė iki mažiausio per pastarąjį dešimtmetį.
Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai vyrai uždirba 21 proc. daugiau už koleges moteris. Stacionarių įrenginių ir mašinų operatoriai - 43 proc. daugiau, o amatininkai ir spausdinimo darbininkai - 39 proc. daugiau.
Mažiausi atlyginimų skirtumai fiksuojami tarp vadovų, mokytojų arba nekvalifikuotų darbuotojų.
Taip mokymo specialistų gretose moterys sudaro 83 proc., o jų pajamos nežymiai - apie 2 proc. - viršija vyrų.
Gamybos vadovių bei viešbučių, restoranų, mažmeninės prekybos ir kitų paslaugų srities vadovių darbo užmokestis taip pat yra labai panašus į vyrų ir skiriasi tik keliais procentais.
Dirbančiųjų praktiškai nedaugėja
Praėjusių metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2024 metų gruodžiu, dirbančiųjų skaičius šalyje padidėjo vos 0,2 proc., arba 2,5 tūkstančio žmonių.
Informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, taip pat profesinėje bei mokslinėje veiklose apdraustųjų per metus sumažėjo apie 2,9 proc., arba maždaug 4 tūkstančiais darbuotojų.
Didžiausias mažėjimas stebėtas tarp bankų kasininkų, klientų užklausas administruojančių ir nuotolinio aptarnavimo specialistų.
„Šiose srityse jau keletą metų matyti technologinių pokyčių poveikis - gyventojams vis dažniau naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis ir savitarna, mažėja dalies administracinių ir klientų aptarnavimo profesijų poreikis“, - konstatavo K. Zitikytė.
Tuo metu viešajame sektoriuje darbuotojų daugėjo - statistiškai 2,3 proc., arba 7,2 tūkstančio žmonių.
Augo asmens priežiūros namuose darbuotojų, mokytojų padėjėjų, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų skaičius.
Šių metų pradžioje dirbančių žmonių skaičius Lietuvoje pasiekė aukščiausią lygį nuo 1994-ųjų - 1,47 mln. Šiemet jis turėtų dar šiek tiek padidėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą