Nuo 100 hektarų uosto plėtros iki Palangos oro uosto: ko iš Vyriausybės tikisi Vakarų Lietuva
(1)Arvydas Vaitkus: dviejų dienų darbo vizitui pasirinkta Klaipėda
Šiandien susitikome su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi ir visais ministrų kabineto nariais.
Pirmajam išvažiuojamajam dviejų dienų darbo vizitui pasirinkta Klaipėda – svarbus nacionalinės valdžios dėmesio mūsų miestui ir visam Vakarų Lietuvos regionui ženklas.
Tačiau Klaipėdai svarbus ne tik pats vizito faktas. Svarbiausia – konkretūs sprendimai, kurių mes visi taip laukiame.
Vyriausybei pristatėme Klaipėdos pietinio aplinkkelio, kelio 141, kuris eina nuo Šilutės pusės Jakų žiedo link, bei Jakų žiedo sutvarkymo būtinybę.
Kalbėjome ir apie šiaurinį išvažiavimą iš uosto, kuris padėtų sumažinti transporto srautus miesto gatvėse.
Tai klausimas, kuris svarbus žmonėms ir negali būti sprendžiamas miesto ir aplinkinių rajonų žmonių sąskaita.
Džiugina tai, kad šiandien išgirdome susisiekimo ministro Juro Taminsko pažadą, kad 2032 metais pietinis aplinkkelis bus visiškai užbaigtas.
O Jakų žiedo klausimą spręsime ketvirtadienį – Susisiekimo ministerijoje suplanuotas vizitas.
Kitas visam regionui svarbus klausimas – Palangos oro uosto plėtra ir platesnis skrydžių krypčių tinklas. Daugiau nei 470 tūkst. gyventojų turinčiai Vakarų Lietuvai būtinas patogus oro susisiekimas, atitinkantis regiono ekonominį ir turizmo potencialą.
Per daugelį metų taip ir neišgirdome atsakymo, kodėl pelningas ir Klaipėdos regionui itin reikalingas reisas į Hamburgą buvo panaikintas.
Aptarėme ir sveikatos apsaugos problemas: specialistų pritraukimą, gydymo įstaigų galimybes teikti daugiau paslaugų, Klaipėdos universiteto ligoninės finansinę situaciją bei būtinas investicijas.
Taip pat kėlėme Klaipėdos senojo pašto ateities, Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimo, potvynių ir paviršinių vandenų valdymo klausimus.
Klaipėda turi aiškią kryptį ir projektų, svarbių ne tik miesto, bet ir visos Lietuvos pažangai.
Tikiu, kad šiandien Ministras Pirmininkas ir ministrų kabineto nariai mus išgirdo. Kartu sieksime, kad argumentai virstų nacionaliniais sprendimais, finansavimu ir konkrečiais darbais.
Klaipėda atgimsta. Ir šiandien turime dar daugiau galimybių šį progresą paspartinti. Svarbu, kad kalbos pagaliau taptų realiais darbais.
Klaipėdos uostui – ambicinga plėtra: mariose atsiras nauja 100 hektarų teritorija
Klaipėdos uoste pradedama didžiausia nepriklausomo uosto istorijoje pietinio uosto plėtra – mariose bus suformuota ir išvystyta nauja 100 hektarų teritorija.
Ministro Pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės vizito uostamiestyje metu šiam projektui skirtas išskirtinis dėmesys, o šiandien Vyriausybė patvirtino teritorijos nuomos konkurso tvarką.
Vyriausybės dėmesio centre - Klaipėdos uostui svarbūs projektai
Vizito uostamiestyje metu Ministro Pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės dėmesio centre - Klaipėdos uoste įgyvendinami Lietuvos ekonomikai bei nacionaliniam saugumui svarbūs projektai.
Išskirtinis dėmesys - pradedamai didžiausiai nepriklausomo uosto istorijoje pietinio uosto plėtrai, kurios metu mariose bus suformuota ir išvystyta nauja 100 hektarų teritorija.
Šiandien Vyriausybė patvirtino šios teritorijos nuomos konkurso tvarką.
„Klaipėdos uostas – Lietuvos jūrų vartai į pasaulį, suteikiantys mūsų verslui galimybę pasiekti pasaulio rinkas. Tai svarbi ir reikšminga Lietuvos ekonomikos dalis.
Uostas jau dabar demonstruoja gerus krovos ir veiklos efektyvumo rezultatus.
Akivaizdu, kad tolesnė uosto plėtra yra ir turi būti valstybės interesas, todėl Vyriausybė tam skirs ne tik dėmesį, bet ir reikiamus išteklius“, – sako Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Vyriausybei taip pat pristatyti uosto veiklos rezultatai, apžvelgta situacija konkurencinėje Baltijos šalių uostų rinkoje, kur Klaipėdos uostas yra užsitikrinęs lyderio poziciją ir išlieka pirmuoju pasirinkimu gabenant įvairių rūšių krovinius.
Ministras Pirmininkas pasveikino šiemet 35 metų įkūrimo sukaktį mininčią Uosto direkciją.
Ministrams klausimus žėrė studentai ir moksleiviai
Nuo švietimo ir krepšinio iki nacionalinio saugumo bei susisiekimo – tokie klausimai skambėjo Klaipėdos universitete, kur rugsėjo 9-ąją lankėsi Ministro Pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybės delegacija.
Jaunuoliai premjerui ir ministrams klausimus uždavė tiesiogiai, o Vyriausybės vizitas tapo Klaipėdoje vykusios darbo programos dalimi.
Rugsėjo 9 d. Klaipėdos universitete (KU) lankėsi Ministro Pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybės delegacija. Vizitas universitete tapo dvi dienas Klaipėdoje vykusios Vyriausybės darbo programos dalimi.
Vyriausybės nariai susitiko su KU akademine bendruomene, apsilankė KU Jūros tyrimų institute bei atviroje diskusijoje bendravo su studentais ir moksleiviais.
Jaunuoliai premjerui ir ministrams klausimus uždavė tiesiogiai – nuo švietimo ir krepšinio aktualijų iki nacionalinio saugumo bei susisiekimo.
„Ministrų kabinetui pristatėme naujausius studijų, mokslo ir inovacijų pasiekimus, todėl džiugu, kad buvo pastebėtas nuoseklus universiteto augimas ir stiprėjantis jo vaidmuo“, – sakė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Bronius Markauskas Vyriausybei: infrastruktūros projektų dėl žemės procedūrų laukti penkerius metus – neadekvatu
Klaipėdos rajono infrastruktūros projektai dėl žemės paėmimo procedūrų gali strigti metų metus – apie tai Vyriausybės posėdyje Klaipėdoje kalbėjo rajono meras Bronius Markauskas.
Jo teigimu, net gyventojams sutikus parduoti žemę procedūros užtrunka trejus metus, o tais atvejais, kai tenka kreiptis į teismą, jos gali trukti penkerius metus.
Bronius Markauskas: Klausimų tikrai yra
·Šiandien kartu su kitais regiono kolegomis merais dalyvavome Klaipėdoje vykusiame Vyriausybės posėdyje, kuriame susitikome su Ministru Pirmininku ir visu ministrų kabinetu.
Per pusantros valandos visi regiono merai turėjo spėti išsakyti kylančius iššūkius, problemas kurioms būtinas Vyriausybės dėmesys.
Laiko tikrai mažoka, ypač žinant, kad diskusijos ir su vienu ministru gali trukti valandą, dvi ar net daugiau, nes klausimų tikrai yra.
Bet kokiu atveju – Vyriausybės posėdžio rengimas mūsų regione – sveikintinas, reikia sprendimų ir darbų, reikalingų šio krašto žmonėms.
Na, o iš Klaipėdos rajono pusės prašėme Vyriausybės atkreipti dėmesį į potvynių rizikos valdymą, lietaus nuotekų surinkimą – tai tikrai ne vienos ir ne dviejų savivaldybių klausimas.
Esame žemiausioje vietoje Lietuvoje, čia suteka visos šalies vandenys, tad tuo rūpintis turime visi nuo pat Vilniaus ir Kauno. Vanduo pas mus turi atitekėti kuo vėliau, kad būtų didesnis sugeriamumas.
Tam reikalingos rimtos mokslininkų įžvalgos ir konkretūs sprendimai nacionaliniu mastu.
Kitas itin svarbus klausimas – žemės poėmio visuomenės poreikiams procedūrų supaprastinimas. Pirmiausia, žemes mes imame ne savo malonumui, o realiems darbams atlikti.
Per Žemės reformą sklypai buvo atidalinti taip, kad neliko vietos infrastruktūros koridoriams, keliams.
Šiandien, net jei gyventojai sutinka parduoti žemes, procedūros užtrunka trejus metus, o jei tenka eiti į teismus – turime jau penkių metų procedūras, kurių metu negalime atlikti realių darbų, nors teismas sprendžia ne perėmimo klausimą, o atlyginimo už jį.
Siekiame, kad žemės poėmis ir projektavimas galėtų vykti lygiagrečiai, nes dabar jie seka vienas po kito – taip sutaupytume mažiausiai porą metų, nes šiandien prašyti gyventojų, kad jie elementarios infrastruktūros projektavimo (ne rangos, o projektavimo!) lauktų 5 metus – tiesiog neadekvatu šiandieninei situacijai.
Taip pat atkreipėme dėmesį į Europos Sąjungos regioninių projektų įgyvendinimą.
Laiko lieka nedaug, jei visos institucijos nesusiims – turėsime daug neišnaudotų lėšų. Kad to išvengtume reikalingas Centrinės projektų valdymo agentūros ir Centrinės perkančiosios organizacijos sutelktumas, procedūrų peržiūrėjimas ir jų trumpinimas.
Taip pat priminėme prieš kurį laiką su Susisiekimo ministru aptartą idėją statyti aplinkkelį į Palangą nuo Gargždų, kad nebūtų užkišamas Jakų žiedas ir atlaisvėtų A13.
Tai padėtų valdyti transporto srautus.
Nepamiršome ir laivybos klausimų
Žinoma, nepamiršome ir laivybos klausimų – kalbėta apie Karaliaus Vilhelmo kanalo įveiklinimą, sudarant galimybes iš Kuršių marių plaukti link Mingės per Karaliaus Vilhelmo kanalą.
Susitikimo metu aptarta ir daugiau regiono mastu aktualių klausimų.
Viliuosi, kad šis Vyriausybės atvykimas į Klaipėdos regioną nebus paskutinis ir į merų išsakytus pasiūlymus bus atsižvelgta, o mūsų kraštas sulauks tinkamo ir realaus nacionalinės valdžios dėmesio.
Palangai svarbus Šarūno Vaitkaus reikalavimas Vyriausybei: norima daugiau skrydžių krypčių
Vakarų Lietuvai reikia patogesnio susisiekimo su Europa ir stipresnių sveikatos paslaugų – šiuos klausimus Klaipėdoje vykusiame susitikime su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi ir Vyriausybe iškėlė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Vienu svarbiausių klausimų jis įvardijo skrydžių geografiją iš Palangos oro uosto ir siekį turėti daugiau skrydžių krypčių, įskaitant Vokietiją bei kitus svarbius Europos miestus.
Kalbėjome apie tai, kas svarbu regionui
Vyriausybė atvyko į Vakarų Lietuvą – kalbėjome apie tai, kas svarbu visam regionui.
Šiandien Klaipėdoje susitikome su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi ir visa Vyriausybe, kurie su išvažiuojamuoju darbo vizitu lankėsi uostamiestyje bei susitiko su Vakarų Lietuvos savivaldybių merais.
Labai svarbu, kad sprendimus priimantys žmonės patys atvyksta į regioną ir gali iš pirmų lūpų išgirsti savivaldybių vadovų rūpesčius, problemas ir lūkesčius.
Palangai vienas svarbiausių klausimų, kuris buvo iškeltas susitikime su Ministru Pirmininku ir ministrais, - Skrydžių geografija iš Palangos oro uosto. 2021 metais valstybė į Palangos oro uosto atnaujinimą investavo 16 mln. eurų, buvo sutvarkyta oro uosto infrastruktūra, tačiau šiandien norime matyti ir kitą rezultatą – gerokai platesnį skrydžių krypčių pasirinkimą.
Vakarų Lietuvai reikia patogaus susisiekimo su Europa.
Norime, kad iš Palangos būtų galima patogiai pasiekti ne tik jau turimas kryptis, bet ir Vokietiją bei kitus svarbius Europos miestus.
Palangos oro uostas yra ne vien kurorto oro uostas – jis aptarnauja visą Vakarų Lietuvą.
Todėl natūralu tikėtis ir valstybės dėmesio, atitinkančio jo reikšmę daugiau kaip 470 tūkst. gyventojų turinčiam regionui.
Kitas labai svarbus klausimas – sveikatos paslaugos.
Klaipėdos universiteto ligoninė yra regioninė, jos paslaugomis naudojasi ne tik klaipėdiečiai, bet ir visos Vakarų Lietuvos gyventojai. Vasarą šios ligoninės reikšmė dar labiau išauga, nes regione labai padaugėja žmonių, ypač – atvykstančių į kurortus.
Todėl būtina stiprinti Klaipėdos universitetinę ligoninę, užtikrinti jos finansinį stabilumą, investuoti į infrastruktūrą, specialistų rengimą ir jų pritraukimą į regioną.
Susitikimo metu kalbėjome ir apie kitus Vakarų Lietuvai svarbius dalykus – susisiekimo infrastruktūrą, investicijas, potvynių prevenciją, kultūros objektų išsaugojimą bei savivaldos ir valstybės bendradarbiavimą.
Labai svarbu, kad šie klausimai būtų girdimi ne tik mūsų savivaldybėse, bet ir Vyriausybėje. Vakarų Lietuva turi didžiulį potencialą – uostą, kurortus, turizmą, pramonę, energetiką. Turime visas galimybes šį potencialą išnaudoti dar geriau.
Džiugu, kad Ministras Pirmininkas pats yra buvęs savivaldybininkas. Todėl daugelį problemų supranta iš pusės žodžio – nereikia ilgai aiškinti, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria miestai ir rajonai.
Ačiū Ministrui Pirmininkui ir visai Vyriausybei, kad pasirinko atvykti į Klaipėdos regioną ir skyrė laiko pokalbiui su savivaldybių merais.
Svarbiausia, kad šiandien išsakytos mintys toliau virstų konkrečiais sprendimais ir darbais.
Dabar svarbiausia – konkretūs sprendimai
Vyriausybės vizitas Klaipėdos regione leido vienoje vietoje iškelti daugybę Vakarų Lietuvai svarbių klausimų – nuo uosto plėtros ir susisiekimo infrastruktūros iki skrydžių geografijos, sveikatos paslaugų, potvynių rizikos valdymo ir žemės paėmimo procedūrų.
Klaipėdos universitete Vyriausybės nariai taip pat išgirdo studentų ir moksleivių klausimus, o Klaipėdos uoste pristatyti Lietuvos ekonomikai ir nacionaliniam saugumui svarbūs projektai.
Regiono merai pabrėžė, kad vien diskusijų nepakanka.
Vakarų Lietuva laukia, kad išsakyti klausimai ir pasiūlymai virstų konkrečiais sprendimais, finansavimu ir realiais darbais.
Būtent tai, kas bus padaryta po šio vizito, ir parodys, ar Vyriausybės dėmesys regionui taps ilgalaikiu rezultatu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą