Uostamiesčio mokyklos jau turi kuo pasigirti. Penkios ugdymo įstaigos - „Gilijos“ pradinė mokykla, „Versmės“, Simono Dacho, „Verdenės“ progimnazijos ir Hermano Zudermano gimnazija - jau įgyvendino projekto „Kokybės krepšelis“ veiklas ir džiaugiasi pasiektais rezultatais.
„Pajūrio“ progimnazija projektą baigs rugpjūtį, tačiau ir ji jau dabar neabejoja, kad pagrindiniam projekto „Kokybės krepšelis“ tikslui - mokinių gerėjančiam pažangumui pasiekti buvo labai svarbus ugdymo įvairovės didinimas.
Visos mokyklos sutelkė dėmesį į mokinių, kuriems reikalinga individuali pagalba, pažangą.
Gavusios lėšų, atgaivino mokyklų erdves, apsirūpino šiuolaikiškomis mokymo priemonėms - interaktyviomis lentomis, kompiuteriais, įvairioms laboratorijoms reikalinga įranga, taip pat priemonėmis robotikos užsiėmimams. Visa tai suteikė galimybę padidinti ugdymo įvairovę ir turėjo teigiamos įtakos jo rezultatams.
Pasak Editos Liutkuvienės, „Gilijos“ pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, laikinai vykdančios vadovo funkcijas, vienas iš uždavinių, kuriuos mokykla numatė veiklos tobulinimo plane - mokinių individualių ugdymo bei ugdymosi poreikių tenkinimas plečiant ugdymo įvairovę ir kuriant šiuolaikines, inovatyvias erdves.
Pavaduotoja teigia, kad projektas suteikė galimybę visose pradinėse klasėse organizuoti inovatyvius skaitymo ir rašymo projektus, dalyvauti įvairiuose konkursuose, koncertuose, varžybose, protmūšiuose.
Daug pasiekta teikiant mokiniams individualias ir grupines konsultacijas, gerinant ugdymosi sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bei gilinant mokytojų profesinį meistriškumą, efektyviai diferencijuojant ugdymo procesą, kuriant savitas ugdymo diferencijavimo sistemas.
„Kurdami mokymosi motyvaciją skatinančią aplinką, mokyklos koridoriuose “įkurdinome„ mokomuosius pažintinius pasaulio, Europos žemėlapius, atnaujinome relaksacinio ir laboratorijos kabineto įrangą ir priemones, įsigijome populiarių muzikavimo ir sportinius bei aukštesniuosius mąstymo gebėjimus ugdančių priemonių.
Dizaineriai mini amfiteatrinės erdvės sienoje žaismingai išrašė pasaką, lauko erdvėse išbraižė judėjimą skatinančius žaidimus“, - sakė E. Liutkuvienė.
„Įvairūs tradiciniai ir netradiciniai ugdymo metodai suteikė galimybę skirtingų poreikių mokiniams patirti sėkmę“, - patikino „Versmės“ progimnazijos direktorė Gražina Pocienė.
Plėsdama ugdymo įvairovę ir rengdama mokyklos veiklų tobulinimo planą ši progimnazija siekė trijų tikslų: išplėtoti inovatyvų ugdymą, sustiprinti įtraukųjį ugdymą ir sukurti kiekvieno vaiko motyvaciją didinančią aplinką. Projekto įgyvendinimo metu daug dėmesio buvo skiriama mokytojų kompetencijoms tobulinti.
Pasak G. Pocienės, ypač daug dėmesio „Versmės“ progimnazijoje susilaukė 4 tarpdalykinės integruotos ugdymo programos. Direktorė džiaugėsi ir veiklos tobulinimo plano įgyvendinimo metu mokykloje įrengtomis 4 užsienio kalbų laboratorijomis. Jos suteikė galimybę individualiai pritaikyti užduotis vaikams, ir dabar jie gali siekti asmeninės pažangos.
Simono Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė paaiškino, kad, gavusi galimybę įgyvendinti projektą „Kokybės krepšelis“, mokykla nutarė stiprinti būtent tas veiklos kryptis, kurias bendruomenė jau buvo pasirinkusi.
Tai novatoriškas verslumo skatinimo elementų diegimas ugdymo procese, teatrinis ugdymas, patyriminis ugdymas bei integruotas gamtos mokslų kursas.
"Kiekvienas novatoriško verslumo klasės mokinys dalyvauja lyderystės ir kūrybiškumo stovyklose, o per mokslo metus atlieka po projektą, skirtą socialinėms inovacijoms, etikai, tyrinėjimams, finansiniam raštingumui, kitokioms temoms. Be to, visi progimnazijos mokiniai dalyvauja patyriminėse veiklose.
„Siekėme suteikti mokiniams daugiau galimybių saviraiškai, todėl naudodamiesi projekto lėšomis atnaujinome teatro klasę, supirkome scenos rekvizitus, apšvietimo įrangą.
Patyriminiam ugdymui stiprinti įrengėme mitybos ir techonologijų kabinetą, kalbų laboratoriją, daugiafunkcį kambarį ir biblioteką. Integruotam gamtos mokslų kursui buvo parengta 90 planų skaitmeninėms pamokoms“, - paaiškino D. Marozienė. Visa tai, pasak jos, padėjo atsiskleisti mokinių kūrybiškumui ir verslumui.
Dalindamasi patirtimi „Verdenės“ progimnazijos direktorė Rima Bėčiuvienė teigė, kad projekto „Kokybės krepšelis“ lėšomis buvo imtasi tobulinti visuminį vaikų raštingumą - skaitymo, kalbinį, informacinį / medijų, matematikos / finansinį, gamtamokslinį. Sykiu dėmesys buvo skiriamas ugdymuisi per patirtis ir geram mokyklos mikroklimatui sukurti.
"Norėjome, kad kiekviena erdvė mokykloje būtų prasmingai panaudota. Įrengėme modernią bibliotekos-skaityklos zoną, estetišką, patrauklią skaitymo zoną - netradicinę patalpą, kurią vaikai greitai pamėgo.
Bibliotekoje-skaitykloje vyksta knygų, projektų, kūrybinių darbų pristatymai, diskusijos, susitikimai. Yra galimybė skaityti ir įprastines, ir elektronines knygas skaityklėse.
Biblioteką papildėme aktualiomis, įdomiomis knygomis mokiniams. Bibliotekos duomenimis, knygų skaitomumas per pertraukas smarkiai padidėjo„, - pasakojo R. Bėčiuvienė.
O štai patyriminiam ugdymui paįvairinti mokykla įrengė dendrologinį taką. Naudojantis augalų brūkšniniais kodais galima arba perskaityti, arba dar labiau papildyti jų aprašus. “Mokiniai tai noriai daro - stebi augalus, kelia naujus aprašus", - užsiminė ji.
Pasak Hermano Zudermano gimnazijos direktorės Jolitos Andrijauskienės, didelės naudos šioje švietimo įstaigoje davė emocinio intelekto ugdymo bei profesinio meistriškumo kursai. Juose mokytojai mokėsi, kaip spręsti emocinius uždavinius ir valdyti savo emocijas pamokoje, tam, kad galėtų pasiekti užsibrėžtų tikslų mokydami mokinius.
„Nėra lengva įvardinti tik vieną didžiausią projekto “Kokybės krepšelis" naudą ugdymo kokybei bei įvairovei. Norėtųsi akcentuoti konsultacinę pagalbą mokiniams, kuriems to reikėjo, nes mokytojai galėjo vesti ne tik grupines, bet ir individualias konsultacijas.
Vertas dėmesio integruotas vokiečių kalbos ir dalyko mokymas istorijos, geografijos, biologijos pamokose. Matome realią naudą plečiant mokinių vokiečių kalbos žodyną, akiratį, jaučiant pagerėjusią asmeninę mokinių mokymosi pažangą bei augantį mokytojų pasitikėjimą kitaip ugdant mokinius", - sakė J. Andrijauskienė.
Projekto „Kokybės krepšelis“ veiklas šiuo metu dar tęsia „Pajūrio“ progimnazija. Pasak direktorės Linos Stankutės, ugdymo plane visad trūkdavo valandų, skirtų mokinių poreikiams tenkinti.
„Projektas suteikė galimybę atsižvelgti į įvairų mokinių gebėjimo lygį ir suteikti daugiau galimybių išlyginamiesiems moduliams sukurti, sudominti mokinius naujomis, moderniomis mokymosi priemonėmis, įrengti relaksacinį kambarį.
Mūsų progimnazijoje aktualus užsieniečių, kurie nemoka lietuvių kalbos, mokymas. Ypač dabar tai svarbu, nes turime galimybę padėti karo pabėgėlių vaikams“, - sakė L. Stankutė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovai pasidžiaugė, kad buvo panaudotos visos projekto lėšos ir įgyvendinta tai, ką mokyklos buvo numačiusios veiklų tobulinimo planuose. Tai joms padėjo pasiekti svarbiausią projekto tikslą - pagerinti mokinių pasiekimus.
„Labai svarbu užtikrinti veiklų tvarumą ir tęstinumą. Ateityje projekte dalyvavusių mokyklų komandos dalinsis gerąja patirtimi, kurios įgijo įvairiuose veiklų įgyvendinimo etapuose.
Tikimasi, kad naujai sukurtomis ar atnaujintomis šiuolaikinėmis edukacinėmis erdvėmis pasinaudos ir kitų savivaldybės mokyklų mokiniai, - taip bus kuriama mokyklų tinklaveika ir atveriamos galimybės ugdymo įvairovei“, - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė.
Anot Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros vedėjos dr. Aidos Norvilienės, projektas „Kokybės krepšelis“ sudaro galimybes duomenimis grįstai kokybės kultūrai kurti.
„Tuomet, kai kiekviena mokykla, atsižvelgdama į jos išorinio ar pačios įsivertinimo metu išskirtus prioritetus ir poreikius, tobulina savo veiklą, užtikrina ugdymo įvairovės plėtrą, tai motyvuoja mokinius ir daro įtaką geresniems jų pasiekimams“, - sakė A. Norvilienė.
Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamas projektas „Kokybės krepšelis“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto tikslas - pagerinti mokinių ugdymosi pasiekimus, įgyvendinant pokyčius savivaldybėse ir mokyklose.
Projektas aprėpia 270 bendrojo ugdymo įstaigų. Bendra šio projekto vertė siekia 30,32 mln. eurų. Mokykloms skiriamos tikslinės lėšos veiklos tobulinimo planui įgyvendinti per dvejus mokslo metus. Projekto trukmė - 2019-2023 metai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą