Šakalienė sureagavo į kritiką: siūlau giliai įkvėpti ir dirbti savo darbus

„Šie gerbiami vyrai tikrai galėtų užsiimti realiais darbais, nes jų iš tiesų yra labai daug. 

Aš suprantu, kad turbūt įdomiausia veikla kai kuriems kolegoms yra domėjimasis ministre, bet jeigu jau kalbame apie kompetenciją, tai šiaip nei pono Jeglinsko, nei kito aktyviai manimi besidominčio pono niekada niekas nei Miuncheno saugumo konferencijoje nekvietė kalbėti pagrindinė programoje, nei (...) kituose svarbiausiuose tarptautiniuose formatuose“, – žurnalistams trečiadienį sakė D. Šakalienė.

„Tai dėl tos kompetencijos aš jiems siūlau giliai įkvėpti, nusiraminti ir dirbti savo darbus. Ir aš manau, kad tikrai viskas bus normaliai. Tikrai situacija labai reikalauja susikaupimo“, – pabrėžė ji.

Antradienį šalies institucijų, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) veiksmus, į Lietuvą įskridus neatpažintam objektui, sukritikavo NSGK vadovas G. Jeglinskas. 

Trečiadienio rytą jis pareiškė, jog šios ministerijos vadovė D. Šakalienė apskritai nesuvokia, kaip veikia kariuomenė. Kiek anksčiau parlamentarę G. Jeglinskas stipriai kritikavo ir dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vado Elegijaus Paulavičiaus nušalinimo.

Į Lietuvą iš Baltarusijos galimai įskridus dronui, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat sukritikavo valstybės institucijų veiksmus. Pasak jo, tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis, yra apgailėtina.

„Pačios kariuomenės, krašto apsaugos ministrės pasakymas, kad mes čia nesiruošiame taikos metu (…) šaudyti į kairę ir į dešinę, atrodo labai nekaip. Nereikia į kairę, į dešinę šaudyti. Reikia tiesiog tokius objektus numušti“, – pridūrė S. Skvernelis.

Ministrė G. Jeglinsko jai reiškiamą kritiką dėl kompetencijos trūkumo yra linkusi traktuoti kaip asmenines nuoskaudas.

„Kad niekaip negavo ponas Jeglinskas pavadovauti KAM ir jo tam nesmagiam jausmui vadovauja kitas žmogus ir dar moteris? Nu ką aš galiu padaryti – užjausti“, – sakė ji.

Visgi, pasak jos, šios politinės kovos yra neišvengiamos.

„Jeigu užmestume akį ir į tai, ką ir jūs, ir jūsų kolegos rašė ir praeitos, ir užpraeitos Vyriausybės valdymo metu, tai, man atrodo, kad mes visi matome, kad tos politinės kovos visą laiką tęsiasi. Kartais jos atrodo tikrai labai negražiai, kartais jos atrodo truputį oriau, bet tai yra toks įprastas procesas“, – teigė D. Šakalienė.

Sureagavo į R. Žemaitaičio kritiką: matyt, gerai dirbu savo darbą

Tuo metu kito koalicijos partnerio, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio išsakytos abejonės dėl jos kompetencijos, D. Šakalienės manymu, yra indikacija, jog ji gerai dirba savo darbą.

„Matyt, gerai dirbu savo darbą. Man atrodo, kad svarbiausias dalykas yra, kad tai, ką mes darome su šalies saugumu atsakingomis institucijomis tikrai yra pozityviai vertinama“, – sakė D. Šakalienė.

„Tai tiesiog nepykite, aš neturiu laiko gilintis, ką žmonės neturėdami ką veikti sugalvoja“, – pabrėžė ji.

Ministrė atkreipia dėmesį, kad jos ir R. Žemaitaičio požiūriai į valstybės saugumą išsiskiria.

„Kalbat apie R. Žemaitaitį, jeigu žiūrite tuos tokius unikalius žiniasklaidos imitacijos kanalus, tai žinote, koks yra iš tiesų yra jo požiūris į mūsų šalies saugumą ir gynybą. Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę ir požiūrį, viskas su tuo tvarkoje. Bet tikriausiai akivaizdu, kad mūsų požiūris į valstybės saugumą yra šiek tiek skirtingas“, – sakė ji.

ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė iš pradžių kalbėjo, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.

Reaguojant į šią situaciją, nuspręsta antradienį Prezidentūroje surengti atsakingų institucijų vadovų susitikimą, kurio metu būtų aptarti nacionalinio saugumo klausimai, dronų keliama grėsmė bei jos eliminavimo galimybės.

Po šio susitikimo paskelbta, kad Lietuva papildomai įsigis žemuose aukščiuose esančius objektus aptinkančius radarus.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.