Seimo narė apie asmenvardžius: turėti pusiau skustą, pusiau luptą variantą žmonės nesutinka

„Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės įrašyti asmenvardžius originalia forma, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. Yra sudaryta galimybė tik daliai asmenų rašyti vardą ir pavardę originalia forma. Manau, kad tokiu būdu pažeidžiami lygiateisiškumo, teisingumo principai. Jei valstybė jau kartą pasakė, kad nelietuviškus asmenvardžius lotyniško raidyno pagrindu galima rašyti asmens dokumentuose, tai ta teisė turėtų galioti į visą vardą ir pavardę, o ne į jos dalį. Šiuo metu, jei pavardėje ar varde yra bent viena raidė su diakritiniu ženklu (umlautu, brūkšneliu ar kt.), tai asmuo ir atsakingos institucijos gali tik iš dalies įgyvendinti šią teisę“,- Eltai sakė Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.

Jos teigimu,tai netenkina nelietuviškus vardus ir pavardes pasikeisti norinčius piliečius. „Ir tai nėra vien techninių galimybių klausimas. Ši situacija netenkina nelietuviškus vardus ir pavardes pasikeisti norinčius piliečius. Jau yra kreipimaisi į teismus, nes keisti pavardę ar vardą ir įraše turėti pusiau skustą, pusiau luptą variantą žmonės nesutinka“,- komentuodama įstatymo pataisas teigė  R. Tamašunienė.

Jos vertinimu,įstatymas numatė teisę į originalią pavardę ir vardą tik "laimingųjų asmenų grupei, kurie neturi diakritinių ženklų asmenvardžiuose". „Tai selektyvu ir neveikia taip, koks buvo priimto įstatymo tikslas, dėl to siūlau jį tobulinti“,- sako parlamentarė.

Pasak jos,teikiamas projektas aktualus  ir Lietuvos gyventojams, sudariusiems santuokas su kitų valstybių piliečiais, nes jis užtikrins teisę ir galimybę užrašyti asmens tapatybės dokumentuose originalią pavardę.

Parlamentarė R. Tamašunienė primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai priimtoje nutartyje konstatavo, kad atsisakymas sudaryti civilinės būklės akto įrašą be diakritinio ženklo, motyvuojant techninių galimybių nebuvimu, vertintina kaip asmens teises siaurinanti teisės norma. „Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad techninių galimybių nebuvimas nėra legitimus pagrindas pateisinti nacionalinėmis taisyklėmis sukeliamus laisvo asmenų judėjimo ribojimus“,- pastebi R. Tamašunienė.

Jeigu Seimas pritartų LLRA-KŠS iniciatyvai, įstatyme būtų atsisakyta nuostatų, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

R. Tamašunienės teigimu, priėmus siūlomas įstatymo pataisas reikės pakeisti Gyventojų registro duomenų kodavimo sistemas ir pritaikyti valstybės registrus tvarkyti asmenvardžius su kitų kalbų diakritiniais ženklais.

Todėl siūlomas įstatymo pakeitimų įsigaliojimo terminas – 2023 m. rugsėjo 1 d.