Žemės branduolys kyla į Žemės paviršių, išstumdamas tūkstančius tonų aukso: ne visi mokslininkai su tuo sutinka

Šis atradimas vėl pakurstė mokslines diskusijas apie tai, kaip taurieji metalai, turėję prieš milijardus metų nusėsti Žemės branduolyje, atsiduria mums pasiekiamuose gyliuose.

Branduolio paslaptis: kur slepiasi 99,9 % aukso?

Getingeno universiteto profesorius Matiasas Vilboldas pateikia faktą, priverčiantį susimąstyti: net 99,9 % visų Žemės brangiųjų metalų yra susitelkę jos branduolyje. 

Planetos formavimosi pradžioje, prieš maždaug 4,5 milijardo metų, tokie elementai kaip auksas, platina ir volframas – vadinamieji „siderofilai“ (geležį mėgstantys elementai) – kartu su lydyta geležimi ir nikeliu nugrimzdo į patį Žemės centrą. 

Pagal tradicinę teoriją, planetos paviršius turėjo likti praktiškai tuščias.

Hipotezė: branduolio „nutekėjimas“

Tačiau radiniai, tokie kaip Hunano provincijoje, verčia mokslininkus ieškoti naujų paaiškinimų. Viena drąsiausių teorijų teigia, kad Žemės branduolys nėra hermetiškas – jis gali palaipsniui „ištekėti“. 

Profesoriaus M. Vilboldo teigimu, tai vyksta per mantijos plūmus – milžiniškus karštų uolienų srautus, kurie kyla iš pačios branduolio ir mantijos ribos.

Šie plūmai, pasiekę žemės plutą aktyviuose vulkaniniuose regionuose (pavyzdžiui, Islandijoje ar Havajuose), gali transportuoti sunkiuosius metalus iš gelmių arčiau paviršiaus. Jei ši teorija pasitvirtins, tai reikš, kad Žemė yra dinamiška sistema, nuolat „maitinanti“ paviršių brangiosiomis medžiagomis iš savo gelmių.

Alternatyva: auksinis lietus iš kosmoso

Ne visi mokslininkai sutinka su branduolio „nutekėjimo“ idėja. Kelnos universiteto daktaras Mario Fischeris-Gölde palaiko „vėlyvojo bombardavimo“ teoriją. 

Pasak jo, auksas, kurį mes kasame šiandien, į Žemę pateko ne iš jos branduolio, o su meteoritais prieš maždaug 3,9 milijardo metų.

Tuo laikotarpiu Žemė patyrė intensyvias asteroidų atakas. 

Kadangi planetos branduolys tuo metu jau buvo susiformavęs, naujai atkeliavę metalai nebegalėjo nusėsti giliai ir liko „įkalinti“ mantijoje bei plutoje. 

Ši teorija teigia, kad kiekviena auksinė grandinėlė ant jūsų kaklo iš tiesų yra kosminės kilmės objektas.

Gelmių auksas ir mokslo ateitis

Nesvarbu, kuri teorija – branduolio nutekėjimo ar kosminio bombardavimo – pasirodys esanti teisinga, Hunano radinys įrodo, kad Žemės turtai yra gerokai didesni, nei manyta anksčiau. 

Šis atradimas ne tik daro įtaką pasaulinei aukso rinkai, bet ir suteikia geologams retą galimybę patikrinti hipotezes apie procesus, vykstančius tūkstančių kilometrų gylyje, kur žmogaus akis niekada nepasieks.

Šaltinis: „BBC Science Focus“, Getingeno universitetas