biokuras

Simonas Gentvilas: biokuro ateinantį šildymo sezoną nepritrūks

Ateinantį šildymo sezoną šilumos gamintojams biokuro nepritrūks, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, biokuro Lietuvoje yra daugiau nei jo reikia. 

„Mes keliame kuro saugumo klausimą, kad kuro nepritrūktų, nes dabar susidarė 15 mln. kietmetrių deficitas sankcionavus rusišką ir baltarusišką medieną, tai mums reikia, kad šilumininkams nepritrūktų. (...) Deficitą padengsime su kaupu“, – trečiadienį BNS sakė S. Gentvilas.

Trečiadienį opozicinės Seimo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika kritikavo ministerijos politiką biokuro apsirūpinimo klausimu ir sakė, kad pagrindinė problema yra žaliavos trūkumas.

S. Gentvilas tokias kalbas vadina emocijomis ir ragina vadovautis faktais, kurie, anot jo, rodo, jog šilumos gamintojai jau spalį iš urėdijų pirks biokurą, tam bus panaudoti ir Rūdninkų poligone iškirsti medžiai.

„Pažiūrėkime į faktus – visas Rūdninkų poligonas, kuris bus iškirstas – apie 300 tūkst. kietmetrių – bus parduotas tiesiogiai kaip sumaltas biokuras, bus parduotas šilumininkams. Antra, 20 proc. medienos, kurią urėdijos pardavinėjo kaip malkas ar pjautinę medieną, tai dabar sumals ir tiesiogiai parduos šilumininkams. Tai jau įvyktų spalį, jeigu šilumininkai aukcionuose nupirktų urėdijų kurą“, – kalbėjo aplinkos ministras. 

Anot jo, per sezoną šilumos ūkiuose ir privačiuose namuose sudeginama 4 mln. kietmetrių medienos, pusė iš jų gaunama iš pramonės įmonių, po 1 mln. kietmetrių – iš Valstybinių miškų urėdijos ir privačių miškų. S. Gentvilo teigimu, daugiau žaliavos tiekia ir pramonės įmonės, kurios atsižvelgė į ministerijos kvietimą šalies šilumininkams tiekti medienos apdirbimo atliekas.  

„Kaip pavyzdys – viena iš Lietuvos pramonės įmonių, pernai pardavusi 300 tūkst. kietmetrių skiedrų po savo gamybos į Lenkiją, šiemet pardavė į Lietuvą biokurą, tai toks kiekis yra beveik tiek pat, kiek urėdija randa šakų ir kelmų. Akivaizdu, kad suveikė mūsų strategija. Antra strategija yra, kad urėdija parduoda ne malkas ar pjautinę medieną, o sumala ją ir parduoda tiesiogiai be tarpininkų, taip apie milijonas kietmetrių užtikrinama“, – sakė jis. 

Į K. Mažeikos priekaištus, kad urėdijose biokuro žaliavos ruošimas bus pernelyg ilgas dėl patirties ir įrangos stokos, S. Gentvilas atsakė, jog urėdijoms nereikės įsigyti specialios įrangos, nes bus perkama medienos malimo paslauga. 

Urėdijų įtraukimas į biokuro žaliavos tiekimą tiesiogiai šilumos gamintojams buvo būtinas norint paveikti kainas, sako aplinkos ministras. 

„Darydami intervenciją natūraliai veikiame kainas, kad jos būtų šiek tiek mažesnės, konkurencija didesnė aukcionuose. Kai kur gal urėdijos kaina bus mažesnė, kai kur – aukštesnė, bus normalu“, – BNS sakė S. Gentvilas.

Didesnis iššūkis šiuo metu yra kitas šildymo sezonas, kai pradės veikti Vilniaus kogeneracinės elektrinės (VKJ) biokuro katilas, sako aplinkos viceministras Danas Augutis. 

„Šiai žiemai mes pilnai esame apsirūpinę biokuru, ir, jeigu vasaros metu bijojome, kad vis dėlto tas trūkumas bus, tai pavyko išspręsti. Žinoma, jis yra brangus, bet keturis kartus pigesnis negu dujos. Ką reikia pripažinti, kad kitam sezonui iššūkiai laukia, nes startuos VKJ biokuro katilas“, – BNS trečiadienį sakė D. Augutis.

Biokuro biržoje „Baltpool“, kurioje biokuro kaina skaičiuojama pagal energetinę vertę, duomenimis, biokuras Lietuvoje per metus pabrango beveik 4 kartus – nuo 12,96 pernai rugsėjį iki 46,17 euro už megavatvalandę (MWh).

Panaši kaina turėtų išsilaikyti ir spalį, sako biržos atstovas.

„Ta kaina ir atspindi ateinančio trumpojo laikotarpio sandorių kainas“, – BNS sakė „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder