Svencelėje prie kapinaičių dygsta modernus gyvenamasis kvartalas

(3)

Lietuviškąja Venecija vadinama Svencelė kelia susižavėjimą poilsiautojams ir svečiams, atvykstantiems pramogauti bei ilsėtis. Visgi vietiniams gyventojams šiuolaikiškai besikeičiantis unikalaus kaimo vaizdas – ne toks mielas kaip poilsiautojams ar teritorijos vystytojams. „Bangos“ redakcijai parašiusi moteris teigė, kad vietiniams žmonėms vykstančios sparčios statybos, krašto urbanizacija yra tolygios jų žemės okupacijai.

Statybos kelia pasipiktinimą

Anksčiau „Banga“ rašė, jog buvo gautas Svencelės gyventojo skambutis, kad vykdant statybos darbus yra nukasinėjamos kapinaitės. Nors vyras teigė, kad statant nėra laikomasi aplinkos apsaugos, kultūros paveldo reikalavimų bei vyksta kapinaičių naikinimas, tačiau pažeidimų nerasta.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova atsakyme redakcijai teigė, kad statybos darbai nėra vykdomi kapinių saugomoje teritorijoje ir apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje. Taip pat akcentavo, kad darbai vyksta pagal išduotą statybos leidimą, o projektas suderintas ir su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu skyriumi.

Po išspausdintos publikacijos „Banga“ gavo iš Svencelės kilusios moters laišką, kuriame ji minėjo, kad vietiniai gyventojai dėl statybų plėtros jaučiasi okupuojami.

Jautrus svencelišės laiškas

Minėto laiško autorė rašo: „Svencelės kaimo kapinių klausimas kelia pasipiktinimą ne tik Jūsų straipsnyje minimam asmeniui. Šis klausimas kelia pasipiktinimą ir kitiems kaimo gyventojams, o ypač tiems, kas dar pamena ten palaidotus savo protėvius ir nori šalia savo tėvų amžinam poilsiui atgulti patys.

Jiems kelia pasipiktinimą ir „tvarkomas“ nepataisomai žalojant natūralią gamtą pamarys. Kiekvieną kartą darosi baisu važiuoti į savo tėviškę, vietoj paukščių čiulbėjimo, pasivaikščiojimo po pamario pievas girdisi traktorių ūžimas ir matosi „mylinčių gamtą“ žmonių (net nežinau, ar tinka šis pavadinimas, nes man žmogaus vardas susijęs su tauriu elgesiu ne tik su savimi, bet ir su jį supančia aplinka) juodomis dėžėmis.

Kodėl mūsų rajono savivaldybė leidžia tada, kai visas pasaulis šaukia, kad turime saugoti gamtą, pradedant nuo menkiausios žolelės ar vabzdžio, baigiant visomis ekosistemomis, šluoti viską be jokių skrupulų.

Svencelės kaimas nuo senų laikų turėjo savo urbanistinį planą, gatvinis vienkieminis kaimas, turėjęs savo struktūrą, susigyvenęs su pakankamai atšiauria gamta.

Vietiniai gyventojai (vienetai tų, kurių šaknys iš ten pat, ir tie, kurie ten ne pirmus penkerius metus gyvena), jaučiasi okupuojami, ir sparčiai. Labai skaudu dėl tokios situacijos.

Įdomu tai, kad žemės nuosavybės teisių atkūrimo metu protėvių žemės nuo seno buvusios pamaryje nebuvo grąžinamos, neva dėl veiklos ribojimų ar panašių dalykų. Dabar, žemei atsidūrus „tinkamose“ rankose, viskas galima.“

Leidimas – po didinamuoju stiklu

Analizuodama situaciją „Banga“ Svencelėje apsilankė kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės meru Broniumi Markausku bei Priekulės seniūne Daiva Bliūdžiuviene. Statybos projekto ir įmonės UAB „A kryptis“ vadovas Arūnas Kontrimas gyvenamųjų namų kvartalo statybos aikštelėje komentavo, jog anksčiau žemės sklypas prie Svencelės kaimo antrųjų senųjų kapinių buvo žemės ūkio paskirties, o vėliau paskirtis pagal galiojančių įstatymų normas pakeista į komercinės paskirties.

„Neįkalėme nė vieno kuolelio, nieko, kol nebuvo gautas oficialus statybos leidimas iš Klaipėdos rajono savivaldybės. Visame pajūryje, kiek esame dirbę, ne pirmą projektą vystome – nieko nedarome, kol negauname statybos leidimo. Vienintelė problema buvo su žemėtvarka, pavyzdžiui, kodėl „uždėtas“ miškų kadastras, nors čia jo realiai nėra, taip pat yra neaiškumų ir dėl servitutinio kelio, kuris veda į Svencelės gatvę“, – kalbėjo A. Kontrimas.

Pasak pašnekovo, viskas yra reglamentuota pagal įstatymus. „Kad gautume statybos leidimą, turėjome gauti ne vieną parašą, net sutikimą iš Kuršių nerijos nacionalinio parko. Čia yra didžiulė pelkė, irgi apsaugos zona. Tas statybos leidimas yra po didinamuoju stiklu. Puikiai suvokiame, kad visuomenė domisi“, – akcentavo UAB „A kryptis“ vadovas.

A. Kontrimas paaiškino, kad 43 arų plotą, kuriame dabar statomas gyvenamųjų namų kvartalas, pagal galiojančius įstatymus vietoj turėtos grąžintinos žemės prieš 7 m. atsikėlė jo tėvai. Kvartalo vystytojas akcentavo, jog suvokdamas pamario unikalumą stengėsi išsaugoti sklype esančius medžius.

„Išsikvietęs buvau miškų tarnybą, surašėme visus medelius. Projektą su architektu perstumdėme taip, kad visi medžiai, kiek yra, liko“, – teigė A. Kontrimas.

UAB „A kryptis“ vadovas minėjo, kad ketina sutvarkyti šalia kapinaičių esantį šiukšlyną: „Galime aplinką sutvarkyti, net trinkeles pakloti ir pan. Atlikome šulinio valymą, atsivežėme generatorių, pompą.“ Taip pat ketinama prisidėti kapinaites juosiant tvorele, o kur ribosis su sklypu, augs ir gyvatvorė.

Kvartalo 14 gyvenamųjų vienetų atitiks Europos žaliąjį kursą – energetinė klasė sieks A++, kadangi naudos atsinaujinančią elektrą. Išorėje čerpės – betoninės, o dailylentė bus nedeginta termomediena, kuri kasmet bus dažoma. Gyvenamajame kvartale bus galima nemokamai visiems įkrauti elektromobilius. Projekto sąmata – 3,5 mln. eurų.

Linkėjimas taikiai sugyventi

Priekulės seniūnė D. Bliūdžiuvienė „Bangai“ komentavo, jog svarbiausia, kad projektas būtų vykdomas pagal įstatymus. „Aš pati asmeniškai gal ir nestatyčiau savo namo prie kapinių emociškai, morališkai. O kad dabar Lietuvoje taip statoma, tai ir pasaulyje vyksta tokie dalykai, niekur nedingsime“, – kalbėjo seniūnė.

Pačių statybos leidimų seniūnija neišduoda – dažnai apie situaciją sužinoma tik tada, kai žinia iškyla visuomenėje, pradeda vykti statybos arba atvykstama išsiimti kasinėjamo darbų leidimo. „Tokie svarstymai, projektai yra skelbiami viešai, Savivaldybės interneto puslapyje.

Leidimai projektams vykdyti – ne seniūnijos funkcija, o projektų savininkai turi savo žemes arba jiems parduoda vietiniai“, – minėjo D. Bliūdžiuvienė.

Pasak jos, seniūnija kiekvienais metais vykdo akciją aptverti senąsias kapinaites metaline tvora, kad teritorija, kuri priklauso kapinėms, būtų išsaugota. „Mūsų seniūnijos misija yra išsaugoti teritoriją, kiek priklauso kapinėms, kad ji liktų ir niekas į tą plotą nesikėsintų“, – minėjo seniūnė.

Anot jos, rajonas yra turtingas kapinaičių, o prie jų nuo seno gyveno žmonės. „Turime pavyzdžių, kur yra išlikę senieji dvarai – kaip yra prie Stragnų I dvaro – iš karto už tvorelės yra kapinaitės, ten palaidoti buvę dvaro savininkai.

Yra Šperberių dvaro kapavietė, mes kaip tik esame pradėję tverti tvorą. Lankupiuose pernai pradėjome tverti, kadangi dar buvo likęs segmentas, prašėme papildomai lėšų ir mums skyrė darbų užbaigimams“, – minėjo D. Bliūdžiuvienė.

Labiausiai seniūnė nori, kad taikoje sutartų Svencelėje besikuriantys ir senieji gyventojai: „Vienintelis noras, kad kvartalo statytojai, gyventojai taikiai susigyventų su į amžinybę išėjusiųjų artimaisiais.“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder