Organizuoti protestus ragino buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas.
Kreipdamasis į protestuotojus Varšuvoje D.Tuskas demagogiškai šaukė: „Mes laimėsime, nes esame dauguma." Nors kas yra dauguma, parodo liberalų nuolat pralošiami rinkimai...
Tiek D.Tuską, tiek kitus kalbas sakiusius žmones ne kartą pertraukė garsūs šūksniai ir skanduotės iš šalia vykusio Lenkijos patriotinių grupių kontrprotesto.
Dancige į protestuotojus kreipėsi ir buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa (Lech Walęsa), galutinai persimetęs į kraštutinių liberalų pusę:
„Šiandien valstybę valdantys žmonės yra didelė nelaimė Lenkijai", - aiškino jis.
Anot jo, joks Lenkiją kada nors valdęs priešas nebuvo taip suskaldęs šalies, kaip valdančioji partija PiS. Pasirodo, savo teisės viršenybės prieš užsienio įstatymus deklaravimas yra „šalies skaldymas".
PiS jau kelerius metus reformuoja šalies teismų sistemą. EK dėl reformų jau inicijavo prieš Varšuvą kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir pateikė ieškinius Europos Teisingumo Teismui.
1989 m. žlugus komunistiniam režimui, Lenkija kartu su keliomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis 2004 m. įstojo į ES.
Apklausos rodo, kad šalies narystė ES tebėra labai populiari, bet Varšuvos ir Briuselio santykiai tapo įtempti, patriotinei „Įstatymo ir teisingumo" (PiS) partijai atėjus į valdžią 2015 metais.
Svarbiausias nesutarimas kyla dėl plataus masto teismų sistemos reformos, kurios siekia PiS, kad išvalytų savo teismų sistemą nuo užsilikusio komunistinio gaivalo.
Paskutinis ilgalaikio ginčo posūkis buvo Lenkijos Konstitucinio Teismo praėjusios savaitės sprendimas, kuriuo ginčijama ES teisės viršenybė prieš Lenkijos teisę visais atvejais, paskelbiant svarbiausius ES sutarčių straipsnius „nesuderinamais" su Lenkijos Konstitucija.
Teismas taip pat įspėjo ES institucijas „neperžengti savo kompetencijos ribų" ir nesikišti į Lenkijos teismų reformas.
Dar prieš teismo sprendimą Briuselis įspėjo, kad byla gali turėti „pasekmių" ES atsigavimo nuo pandemijos dotacijoms ir pigioms paskoloms Lenkijai.
Analitikai šį sprendimą pavadino „teisiniu „Polexitu", sakydami, kad tai gali nutiesti kelią Lenkijai vieną dieną pasitraukti iš Europos Sąjungos.
Tačiau vyriausybė atmetė tokią perspektyvą.
Praėjus dienai po sprendimo, ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) sakė, kad Lenkijos įstojimo į ES procesas 2004 m. buvo „vienas reikšmingiausių pastaraisiais dešimtmečiais" tiek Lenkijai, tiek ES. „Lenkijos vieta yra ir bus Europos tautų šeimoje", - parašė jis feisbuke.
M.Moravieckis sakė, kad konstitucinės teisės pirmenybės prieš ES teisę principą jau yra konstatavę kitų ES valstybių narių teismai. „Turime tas pačias teises kaip ir kitos šalys. Norime, kad šios teisės būtų gerbiamos. Nesame nekviesti svečiai Europos Sąjungoje. Ir todėl nesutinkame, kad mus traktuotų kaip antrarūšę šalį", - parašė premjeras.
Vyriausybė dar turi priimti sprendimą oficialiai paskelbti nutarimą, kad jis įgytų teisinę galią. Ekspertai teigė, kad ji gali elgtis atsargiau, kad nepakenktų ES finansavimui ir išvengtų galimos teisinės painiavos, nes Lenkijos teismai galėtų rinktis, ar taikyti Lenkijos, ar ES teisę.
Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:
Egzistuoja dvi versijos, kodėl Lenkija konfrontuoja su Briuseliu. Viena jų realistiška ir ji skelbia, jog lenkai nori ir pinigus iš ES gauti, ir pagal savo taisykles gyventi.
Tačiau išeiti iš ES nenori nei valdžia, nei visuomenė. Lenkijos valdžia greičiausiai mano, jog Briuselis turės kaip nors su tuo susitaikyti, nes po britų pasitraukimo ir Lenkijos pasitraukimo atveju viskas pradės byrėti, todėl kompromiso turi ieškoti Briuselis.
Antra versija buvo netiesiogiai paviešinta liberalo Donaldo Tusko, kuris pasakė, jog „jau prasidėjo Kačinskio operacija išvesti Lenkiją iš ES".
Dažnai kalbama, jog ne pats Jaroslavas Kačinskis su savo partija nori pasitraukti, o kur kas įtakingesnės pasaulinės jėgos „krutina" šį procesą. Na, o visos šios operacijos tikslas - ES susilpninimas bei Europos skaldymas.
Žlugus ES ir visiems grįžus į nacionalinių valstybių būseną, galbūt daug kas tiek anapus Atlanto, tiek ir Rytuose tik apsidžiaugtų.
Ir štai tokiame fone vis dažniau girdime kalbas apie „Europos kariuomenės" kūrimą, o tai reiškia, kad aktyvuojasi ir federalistinės jėgos. Keistas sutapimas - iškart paaštrėja Varšuvos ir Briuselio santykiai ir prasideda kalbos apie „Polexit"...
Galbūt tai sąmokslo teorija, bet ši situacija vystosi ne tik europiniame, bet ir Transatlantiniame kontekste. Juk toje pačioje Amerikoje vieni labiau norėtų bendrauti su vieninga Europa, o kiti atvirai sako, kad vieninga Europa jiems nereikalinga...
Bet grįžkime prie realistiškesnės versijos: akivaizdu, jog Briuselis negali šitaip tiesiog nuryti lenkų akibrokšto, nes tai yra jau rimtas precedentas - netrukus visi užsimanys gyventi tik pagal savo teisę, o pinigus gauti iš ES...
Bet tuomet kyla klausimas: o kaip priversti lenkus klausyti? Galima neduoti pinigų, bet visi juk supranta, jog Lenkija išgyvens ir be jų pinigų.
Juolab kad Lenkija vis dar turi balso teisę ir gali blokuoti Briuselio sprendimus.
Tuomet reikia atimti balso teisę, bet tam reikia vieningos visų ES narių pozicijos, o lenkai ten turi sąjungininkų, kurie tikrai tokios iniciatyvos nepalaikys...
Kad ir kaip besuktum, geriausias sprendimas Briuseliui būtų nuimti šitą valdžią, vėl ten pasodinti D. Tuską su liberalais ir pasukti lenkišką laivą atgal į Briuselio uostą...
Šitie mitingai, kurie dabar Lenkijoje vyksta, mums ir signalizuoja apie tokį galimą scenarijų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą