Seime nevaržomai liejasi užgauliojimai: „kvailiams kelio duoti nereikėtų“

Pastarieji Seimo posėdžiai neapsieina be užgaulių replikų, kurių didelė dalis skrieja politikių atžvilgiu. Ministrė išvadinta nužmogėjusia kale, premjerė sulaukė kaltinimų kurstant karą, mat neturi nei vyro, nei vaikų, Seimo narių pusėn skrieja epitetai „mergaitės“, „panelės“ kandžiomis konotacijomis.

Tenka ir vyrams politikams – tarkime, primetant stereotipinius vyriškumo standartus.

Ekspertų nuomone, parlamentarų pasisakymai parodo jų vidinę kultūrą ir nuostatas, pavyzdžiui, moterų atžvilgiu.

Kartu pastebima, kad tokia retorika normalizuoja seksizmą ir seksistinius, prieš moteris ir kitus nukreiptus įžeidinėjimus.

Antakius kilstelti verčianti įžeidi retorika kolegų atžvilgiu – ne šios kadencijos Seimo naujiena.

Ir anksčiau svarbiausioje valstybės institucijoje skambėdavo su etika ir pagarba kitiems prasilenkiantys pasisakymai.

Tačiau pastaruoju metu jų pasipila kone kasdien ir ne po vienąsyk.

„Nužmogėjusi kalė“

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patvirtino, kad pirmadienį Seime iš demokrato Vytauto Bako išgirdo esą yra „nužmogėjusi kalė“.

Taip jis ją pavadino dėl žmogaus teisių pažeidimų dorojantis su nelegalios migracijos per Baltarusiją krize.

„Jau metai gyvename su neteisėtų migrantų krize, aš tai supratau kaip komplimentą, kad Vidaus reikalų ministerija gerai tvarkosi“, – aiškino ministrė.

V.Bakas neigė ministrę vadinęs „kale“.

Jis tikino pasakęs, kad A.Bilotaitė yra nužmogėjusi.

„Kai dariau pranešimą, ji džiūgavo, rodė visokius gestus, kokia ji yra šaunuolė, todėl pasakiau, kad jūs nužmogėjot“, – naujienų agentūrai BNS teigė jis.

Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, kuriai priklauso V.Bakas, atsiprašė A.Bilotaitės ir jos šeimos dėl kolegos pasisakymo.

Primetė vyro ir vaikų neturėjimą

„Darbietis“ Aidas Gedvilas praėjusios savaitės Seimo plenariniame posėdyje dėstydamas nuomonę apie Europos Sąjungos taikomas sankcijas prekių tranzitui į Kaliningradą rėžė taip, kad atėmė žadą ne vienam.

Kreipdamasis į I. Šimonytę jis pareiškė:

„Priminsiu, kad jūsų, kaip ir šalies vadovo, pareiga – užtikrinti taiką Lietuvoje, o ne kurstyti karą. Kas buvo padaryta, kad šalies piliečiai miegotų ramiai?

O gal tikrai laukiama, kol jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai nei to, nei kito neturi“, – pasisakė A.Gedvilas.

Išgirdusi tokį pasisakymą, premjerė atrodė praradusi savitvardą:

„Štai ką aš jums pasakysiu. Į tuos klausimus, kuriuos galima suformatuoti kaip klausimus, aš jums atsakysiu raštu.

O daugiau visa kita aš laikau tiesiog kliedesiu. Nes tai, kuo jūs mane kaltinate, yra tobuliausia Rusijos propaganda. Niekaip kitaip šito pakomentuoti negaliu.“

„Tarp jūsų, mergaičių“

Prieš mėnesį Seime pristačius Vadovybės apsaugos tarnybos įstatymo pataisas, pagal kurias parlamento pirmininkas ir premjeras būtų saugomi lengvesniu režimu, netrūko įvairių pastebėjimų, susijusių su moteriška lytimi.

„Abi su Seimo pirmininke būdamos moterys mes nemažai tų (privačių – 15min) reikalų turime sutvarkyti pačios, kuriuos ankstesniems vadovams sutvarkydavo jų žmonos“, – tąsyk kalbėjo I.Šimonytė.

Jos ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen atžvilgiu skriejo seksistinės replikos.

„Darbietis“ Artūras Skardžius sakė žmogiškai suprantantis Seimo pirmininkę ir ministrę pirmininkę.

„Kartais kyla noras pasukti į kairę, tai nevalia, kad maklinėtų iš paskos kažkokie apsauginiai“, – dėstė jis.

Pasisakydamas „valstietis“ Dainius Gaižauskas nesyk užsiminė apie „moteriškus reikalus“.

„Gerbiamos moterys, kreipiuosi į Seimo pirmininkę ir premjerę, gal jums moteriškai atrodo, kad nereikia tos apsaugos, gal jums moteriškai norisi pakalbėti – kaip ten sako, tarp jūsų, mergaičių.

Neįsižeiskit.

Išties apsauga reikalinga ne tik tam, kad apsaugotų nuo grėsmių, išties reikalinga ir dėl skaidrumo, kad negalėtų kažkokie nedori draugai, lobistai prieiti, kažką pasiūlyti. Išties tai veikia ir prevenciškai“, – kalbėjo politikas.

Gal jums moteriškai atrodo, kad nereikia tos apsaugos, gal jums moteriškai norisi pakalbėti – kaip ten sako, tarp jūsų, mergaičių.

„Gerbiamas kolega, apmaudu, kad jūs sugebate suvokti šį įstatymo projektą tik per savo vyriškumo prizmę. Ir tai visiškai su tuo nesusiję“, – atsakė V.Čmilytė-Nielsen.

Pasireiškė A.Skardžius

Antradienį Seime svarstant pataisas dėl parlamento pirmininko ir premjero apsaugos, A.Skardžius vėl pasireiškė.

Kreipdamasis į konservatorių Andrių Navicką, jis sakė:

„Tikrai jūs esate vyriškumo etalonas. Manau, jūs galite vaikščioti ir į moterų pliažą, ir į vyrų nudistų pliažą. Tikrai niekas skirtumo nepastebės.“

Prieš tai pasisakęs A.Navickas kalbėjo, kad pataisos dėl Seimo pirmininko ir premjero apsaugos atskleidė vyriškumo problemas parlamente.

„Nes vyrams kažkaip kyla labai didelių problemų matant protingas, išmintingas ir kompetentingas moteris ir jie tada bando bent atsigriebti per tai, ką jie ten sugeba“, – Seimo plenarinio posėdžio metu kalbėjo parlamentaras.

Kai „panelė“ – „ponia“

Pirmadienį ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitė iš Seimo tribūnos pristatant įstatymo pataisas, pagal kurias būtų dekriminalizuotas disponavimas mažu kiekiu kanapių medžiagų, parlamentaras Valdemaras Valkiūnas į kolegę kreipėsi:

„Miela panele ministre iš Laisvės partijos.“

„Ponia“, – atsakė jam A.Armonaitė.

„Nu nėra įrodymų, tai panele“, – tęsė jis.

A. Armonaitė mestelėjo, kaip nėra įrodymų, ir parodė į vestuvinį žiedą ant piršto.

„Pateiksite įrodymus, tada bus kitaip“, – aiškino V.Valkiūnas.

Prieš kurį laiką V.Valkiūną kitas kolega demokratas Tomas Tomilinas kaltino fiziniu smurtu Seimo plenarinių posėdžių salėje.

Balsavimo dėl A.Armonaitės pristatytų įstatymo pataisų metu susipainiojęs parlamentaras Matas Maldeikis paprašė fiksuoti, kad balsavo kitaip.

„Prisiklausęs šitų dviejų alfa vyrų – tiek V.Bako, tiek to berniuko iš Biržų ir, apakęs dėl to, blogai pabalsavau“, – teigė jis.

„Aš ponui Maldeikiui noriu pasakyti: jūs pagaliau tapkite vyru, nors kuo, gerai?“ – M.Maldeikiui atsakė V.Bakas, po ko mikrofonas jam buvo išjungtas.

Bando „pastatyti atgal į vietą“

Organizatorių nuotr.

Jūratė Juškaitė

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Jūratės Juškaitės teigimu, turbūt visi, nors kiek sekantys politinį Lietuvos gyvenimą, pastebėjo seksistinius Seimo narių pasisakymus.

„Atrodo, kad jau nebeįmanoma kristi žemiau, bet dugnas vis pramušamas – nuo komentarų apie vienos ar kitos politikės šeiminę padėtį iki tiesioginių, su lytimi susijusių įžeidinėjimų.

Šie Seimo vyrų pasisakymai, matyt, atsako į klausimą, kodėl įstatymai, susiję, pavyzdžiui, su moterų apsauga nuo smurto, Stambulo konvencijos ratifikavimas sunkiai sulaukia arba visai nesulaukia Seimo narių palaikymo“, – komentavo ji.

Pasak J.Juškaitės, akivaizdu, kad dalis politikų turi neigiamų nuostatų moterų atžvilgiu, bando jas „pastatyti atgal į vietą“ – grąžinti į privačią erdvę, jų vertę ir kvalifikaciją sieti ne su objektyviomis profesinėmis savybėmis, bet su šeimos turėjimu ar neturėjimu, leidžia sau vartoti tokius epitetus kaip „kalė“.

„Palyginimui, bandau prisiminti atvejį, kai Seimo narys būtų abejojęs prezidento Valdo Adamkaus kvalifikacija dėl to, kad jis neturi vaikų, arba tėškęs ataskaitą ant stalo, kritikuojamą asmenį įvardijęs, pavyzdžiui, „nužmogėjusiu kuiliu“.

Tokie Seimo narių pasisakymai pirmiausia kalba apie jų pačių vidinę kultūrą ir nuostatas moterų atžvilgiu, tačiau taip pat normalizuoja seksizmą ir seksistinius, prieš moteris nukreiptus įžeidinėjimus“, – pažymėjo Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

Bandau prisiminti atvejį, kai Seimo narys būtų abejojęs V.Adamkaus kvalifikacija dėl to, kad jis neturi vaikų, arba tėškęs ataskaitą ant stalo, kritikuojamą asmenį įvardijęs, pavyzdžiui, „nužmogėjusiu kuiliu“

Grubi remarka apie A.Navicką, kai A.Skardžius abejojo jo vyriškumu, J.Juškaitės nuomone, yra iš tos pačios serijos: patriachalinėje vaizduotėje moterys augina vaikus, o vyrai tarpusavyje varžosi, kuris kietesnis.

„Tokiame pasaulyje vertinami tik tokie vyrai, kurie atitinka griežtus dominavimo, turto, išvaizdos standartus.

Matyt, A.Skardžius save mato kaip būtent tokį vyrą. Toks hegemoninis vyriškumas negali egzistuoti be menkesnio požiūrio į moteris ir dalį vyrų“, – akcentavo žmogaus teisių gynėja.

Vaizdas – kraupus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento Igno Kalpoko nuomone, vaizdas dėl kai kurių Seimo narių pasisakymų yra kraupus.

Kai tokia retorika sklinda iš parlamentarų ar kitų aukštų pareigūnų lūpų, ją tarsi normalizuoja.

„Nes tada kiti gali pradėti galvoti, kad, žiūrėkite, jeigu Seimo nariai taip kalba viešai ir tai naudoja tarsi beveik argumentą, kodėl mums negalima, kodėl mums negalima vartoti seksistinių posakių, kodėl mums negalima žeminti kitų žmonių ir panašiai.

Vienas dalykas, man atrodo, tai prisideda apskritai prie bendros kultūros menkimo. Kita vertus, kodėl man tai yra gana kraupu – tokie pasisakymai neatsiranda iš niekur.

Vadinasi, yra manoma, kad yra pakankamai didelis elektoratas, kuriam šitie pasisakymai yra priimtini, galbūt juokingi arba šiaip parodantys kažkokį neva pranašumą, vyriškumą ar dar ką nors, jog būtų galima su šitais pareiškimais eiti į viešumą ir apeliuoti būtent į tą elektorato dalį“, – komentavo jis.

Jeigu iš tikrųjų yra taip, anot I.Kalpoko, tai blogas ženklas apie mūsų visuomenę apskritai.

VDU dėstytojo teigimu, kai kurių politikų komentarai, susiję su lytimi, šeimine padėtimi, suaktyvėjo nuo dabartinės Vyriausybės, kurios pusė narių – moterys, suformavimo.

„Tų tokių pašaipėlių buvo nuo pat pradžių. Tas labai stipriai suaktyvėjo su stiprėjančiu antivakserių judėjimu, maršistais ir visais kitais bei jų argumentais apie, kaip jie vadina, moteriausybę ir panašiai.

Ten valdžios kritika labai stipriai susiliejo ir su tokiu nemaloniai mačistinio raugo, seksistiniu elementu, į kurį, man atrodo, kai kurie politikai labai aktyviai ir taikosi, tiesiog pasirodydami, kad, va, žiūrėkite, aš esu jūsų žmogus, kuris nebijo išsakyti tai, ką jūs kalbate privačiai arba galbūt rėkdavote pernai protesto akcijose“, – aiškino jis.

Kai kurie iš minėtų Seimo narių pasisakymų yra apskųsti parlamento etikos sargams.

VDU docento manymu, jokiu būdu negalima ignoruoti su etika prasilenkiančių politikų žodžių.

Jeigu tai darys tiek politikai, tiek visuomenė, atrodys, kad viskas yra normalu.

„Viena vertus, galima suprasti, kad jie savo, kaip politikų, prekės ženklą stato ant tokių pamatų ir todėl ar juos skųs, ar neskųs ir nepriklausomai nuo etikos sargų sprendimų, bus tas pats.

Bet šiuo atveju ta patarlė apie kelio kvailiui davimą tikrai negalioja, nes vien tik tai, kad yra reaguojama į šituos pasisakymus, kad jie yra pristatomi tiek kitų politikų, tiek žiniasklaidos, tiek visuomenės veikėjų kaip nepriimtini, kartu parodo, kad nėra normali tokia kalba, – pabrėžė politologas.

– Šiuo atveju kreipti dėmesį būtina. Kreiptis į institucijas yra būtina. Bet tai, aišku, nesustabdys jų.

Tiesiog tai gali šiek tiek kontekstualizuoti šituos pasisakymus visuomenės akyse.“

Organizatorių nuotr.

Ignas Kalpokas

Šimonytė A. Gedvilo kaltinimus laiko Rusijos propaganda
Sidebar placeholder