Aistros ar džiaugsmo, prabangos ar tvarkos spalva – kodėl jomis dažomi automobiliai?

Spalva yra labai svarbus bet kokio gaminio dizaino, logotipo estetikos ar bendro prekių ženklo įvaizdžio dalis. Jau pirmas žvilgsnis į dominantį gaminį sukelia tam tikrą reakciją, net jei vartotojas apie tai nesusimąsto, o tinkamai parinkta ryški spalva leidžia išsiskirti iš panašių produktų gausos.

Tiesa, tai visuomet reiškia ir papildomą riziką.

Spalvos žmonėms kelia nevienodas asociacijas. Aistrą ir veržlumą reiškiančiai raudonai ar džiaugsmą ir optimizmą žyminčiai geltonai sunku konkuruoti su prabangą ir solidumą simbolizuojančia pilka, ilgaamžiškumą ir išlaikomą vertę perteikiančia juoda ar švarą ir tvarką primenančia balta.

Neatsitiktinai daugelyje industrinio dizaino kategorijų vyrauja trys pastarosios spalvos – jų įsigalėjimą lėmė gamybos unifikavimas ir per ilgus metus susiformavę vartotojų įpročiai.

Savaime suprantama, tai nereiškia, kad dizaineriai apsistojo ties ribotais achromatinių spalvų deriniais ir nesiūlo aplinką pagyvinančių derinių. Ryškios spalvos ganėtinai dažnai naudojamos logotipams, o drąsesnės firmos siūlo ir neįprastai bendrame kontekste atrodančius gaminius. Originalių atspalvių neretai pageidauja ir norintys išsiskirti arba gilesnių estetinių poreikių turintys vartotojai, pavyzdžiui, automobilių pirkėjai.

Violetinė Lietuvos baldų gamintojų „Emko“ sofa galbūt tinka ne kiekvieniems namams, tačiau šis originalus ir dėmesį atkreipiantis baldas suteikė prekių ženklui didesnį matomumą skaitmeninėje erdvėje.

Įdomių pavyzdžių apstu ir kitose srityse. Pavyzdžiui, įmonei „Mazda“ neprireikė nė 10 metų tam, kad pakeistų ilgą laiką vyravusį nusistatymą, esą raudonai turėtų būti dažomi tik sportiniai „Ferrari“ modeliai. Japonijos gamintoja pademonstravo, jog aistrą automobiliams ir nenumaldomą tobulumo siekį perteikiantis sodriai raudonas atspalvis puikiai tinka ir šeimyniniams universalams ar miesto visureigiams.

Tai, kokį poveikį turi kryptingas dizainerių ir rinkodaros specialistų darbas, puikiai iliustruoja vien iš šviesiai žalio tono pasaulyje atpažįstami „John Deere“ traktoriai ar skaisčiai geltona „Caterpillar“ statybinė technika.

Lemiamas veiksnys – praktiškumas

Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro vadovė Audronė Drungilaitė pastebi, kad didesnė spalvų pasirinkimo laisvė įprastai būdinga prabangos prekėms. Tuo metu žemesnio ir vidutinio kainų segmento produktams dažniausiai siūlomos vos kelios spalvos.

Taip pat, nors reklamose gali būti pateikiamos ryškiaspalvės gaminių versijos, didžioji vartotojų masė linkusi rinktis achromatinius (juodą, baltą ir pilką) tonus. Nors dizaineriai ieško naujų spalvų panaudojimo galimybių, specialistės teigimu, ryškius atspalvius pritaikyti visuomet sunkiau.

Pavyzdžiui, „Mazda“ dizaino komanda dirbo net penkerius metus, kol sukūrė dabartinės kartos modeliuose dažniausiai matomą „Soul Red Crystal“ rubino raudonumo spalvą, kuri tapo dar 20 proc. sodresnė ir 50 proc. gilesnė nei jos pirmtakė „Soul Red“.

„Svarbus yra ir praktiškumo veiksnys. Naujos technologijos leido išspręsti dalį su tuo susijusių klausimų, tačiau tarp vartotojų iki šiol gyvas įsitikimas, jog, pavyzdžiui, raudona spalva greičiau blunka ir reikalauja daugiau priežiūros. Žmonės nerimauja, kad, įsigijus ryškų automobilį ar kitą gaminį, jį reikės dažniau valyti ir plauti. Taip pat šiek tiek labiau gali matytis įbrėžimai“, – dėsto industrinio dizaino ekspertė.

Naują daiktą perkantys vartotojai dažnai iš anksto įvertina jo paklausą antrinėje rinkoje. Neutralios spalvos automobilį gali būti parduoti lengviau nei akį veriantį ryškų – tai gali būti itin juntama atokesniuose rajonuose.

„Mažesniame mieste tai gali būti pirmas tokios ryškios spalvos automobilis, tad gatvėje jį visi atpažins. Išskirtiniai, žvilgsnį traukiantys atspalviai tinka ne kiekvienai asmenybei, juolab kad mes esame šiauriečiai. Galbūt jos populiaresnės tuose regionuose, kuriuose šiltesnis klimatas. Mes norime išsiskirti turimų daiktų kokybe, o ne ryškiomis spalvomis“, – pastebi A. Drungilaitė.

Suformuotas įvaizdis išlieka ilgam

Anot A. Drungilaitės, gamintojai sąmoningai stengiasi apriboti konkrečios gaminių kategorijos spalvų gamą. Tai daroma siekiant išvengti nenumatytų išlaidų, nes išplėtus spalvų pasiūlą surenkant, komplektuojant, pakuojant ar persiunčiant gaminius padidėja žmogiškosios klaidos tikimybė.

„Kiekviena nauja spalva reiškia papildomas išlaidas, nes reikia specialiai paruošti dažymo įrangą. Norint gaminius nudažyti skirtingais atspalviais, automatiškai tenka pateikti bent minimalaus dydžio užsakymą. Pristatant produktą reikia daugiau fotosesijų, papildomo polapio tinklalapyje ar katalogo puslapių“, – komentuoja žinovė.

Tačiau tai netrukdo gamintojams pasiūlyti ryškių produktų. Kone labiausiai pastebimi energiją ir aistrą simbolizuojantys raudoni tonai. Automobilių pramonėje sodriai raudona spalva išsiskiria „Mazda“ modeliai, buitinėje technikoje – kraujo raudonumo „Smeg“ prietaisai, su purpuro raudoniu asocijuojasi šveicariški „Victorinox“ peiliukai.

„Spalvų parinkimą lemia rinkodaros strategija, dėl to kiekvienas prekių ženklas kelia tam tikras asociacijas. Ne mažiau svarbios ir tradicijos: esame įpratę, kad šaldytuvas arba skalbyklė būtų balti, o kaitlentė arba orkaitė – juodi. Dėl to gauti neįprastos spalvos buitinę techniką nėra labai paprasta arba už tai tenka mokėti papildomai“, – dvigubą gamintojų veiklos modelio ir vartotojų įpročių efektą apibūdina A. Drungilaitė.

Ryški spalva atkreipia vartotojų dėmesį ir ilgainiui tampa neatsiejama nuo prekių ženklo. Atitinkamai ir tų įmonių produktai bendroje rinkoje tampa lengviau atskiriami. Tarkime, dabar „Mazda“ automobiliai siejami su raudona spalva, per daugelį metų tapo įprasta matyti juodus G klasės „Mercedes-Benz“ visureigius ir geltonus „Lamborghini“ superautomobilius.

Išgauti norimą spalvą – sudėtingiau, nei atrodo

Pasak A. Drungilaitės, išgauti norimą atspalvį – rimtas iššūkis. Nors dizaineriai spalvas renka iš specialių palečių, pritaikytų skirtingiems paviršiams (metaliniams, mediniams, popieriniams, plastikiniams ir kt.), mažame plote spalva dažnai atrodo kitaip, nei nudažius visą objektą.

Pavyzdžiui, gilią raudoną automobilio spalvą teoriškai galima gauti dažant poliruotą metalinį paviršių, tačiau praktiškai tai sunku įgyvendinti, nes detales reikia dengti antikorozine medžiaga ir gruntuoti. Šiuo atveju „Mazda“ specialistai nusprendė pirmajam sluoksniui naudoti sidabro atspalvio dažus, kad išsaugotų norimo sodrumo spalvą.

A. Drungilaitė pastebi, kad tam tikru metu ypač madingos spalvos neretai greitai užmirštamos – jų žmonės geidžia trumpą laiką. Jos žodžiais, pasitaiko atvejų, kai mados ar naujų interjero dizaino spalvų tendencijos išlieka aktualios vos vienus ar dvejus metus.

„Šiuo metu populiarūs prigesinti smėlio, rusvi ir kiti žemės atspalviai. Dėmesį ekologijai perteikia žali ir mėlyni tonai. Čia vėlgi daug lemia asociacijos – siekiant elektromobilį išskirti iš aplinkos, dažniau naudojami su elektra siejami melsvi arba su ekologija susiję žalsvi atspalviai“, – dėsto industrinio dizaino specialistė.

Automobilių gamintojai itin atidžiai seka vyraujančias tendencijas. „Ferrari“ neseniai pristatė originalų oranžinės ir žalios spalvų derinį, dėl kurio „812 Competizione“ kupė kėbulas atrodo tarsi grūdintas ugnimi. „Mazda“ atnaujintam CX-5 miesto visureigiui pasirinko smėlio ir cirkonio atspalvių derinį, o rinkoje neseniai debiutavęs elektromobilių gamintojas „Rivian“ savo pikapui – prislopintą geltoną spalvą.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder