Atėjo laikas rimtiems pokyčiams

Rugsėjo pradžioje į seniausią Klaipėdoje fachverkinį kiemą rinkosi daugiau nei 150 svečių. Saulėtą dieną viešoji įstaiga „Trečiasis amžius“ emocingai ir triukšmingai minėjo projekto „Per savanorystę į geresnę gyvenimo kokybę“ pabaigą. Kuo ypatingas šis projektas ir kokių rezultatų pasiekta?

„Atėjo laikas rimtiems pokyčiams, - ryžtingai pradeda viešosios įstaigos “Trečiasis amžius„ direktorė Birutė Petraitienė. - Šis projektas gimė iš realaus poreikio. Projekto “Per savanorystę į geresnę gyvenimo kokybę„ sumanymas atitiko Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto “Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu„ priemonę “+54". Drauge su Klaipėdos miesto socialinės paramos centru, Kretingos miesto socialinių paslaugų centru, Klaipėdos miesto globos namais, Palangos miesto socialinių paslaugų centru, Gargždų miesto socialinių paslaugų centru aktyviai įsijungėme į projekto gvildenimą ir įgyvendinimą. Projekto sąlyga - jame gali dalyvauti nuo 55-erių iki pensinio amžiaus asmenys.

Žinoma, tai buvo iššūkis, tačiau kartu su bendraminčiais pasiryžome ir drąsiai priėmėme sprendimą daryti, užuot nedaryti. Projektas finansuotas iš ES struktūrinių fondų lėšų", - palankių aplinkybių ir nuveikto didelio darbo neslėpė B. Petraitienė.

„Šiuo projektu buvo siekiama padėti Klaipėdos mieste ir Klaipėdos apskrityje gyvenantiems vyresnio amžiaus asmenims prisitaikyti prie kintančių gyvenimo ir darbo rinkos sąlygų, skatinant juos aktyviai įsitraukti į savanorystę bei darbo rinką, gerinant jų socialinius įgūdžius. Pasiektas projekto tikslas - per 36 mėnesius apmokyti 152 vyresnio amžiaus asmenys. Jiems padėta prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių bei realizuoti save savanoriškose veiklose. Projekto uždaviniai - stiprinti vyresnių asmenų kompetencijas, formuoti naujus įgūdžius, organizuoti ir vykdyti savanorišką veiklą - įvykdyti su kaupu“, - rezultatais džiaugėsi B. Petraitienė. Ir čia pat patikslino: „Projekte dalyvavo 194 asmenys, kurie ir sudarė dvi tikslines grupes, tarp jų pensininkai, negalią turintys asmenys, socialinių problemų turintys asmenys. Projekto vykdymo laikotarpiu įgyvendinta prieiga prie kokybiško mokymosi, sumažinta socialinė skaitmeninė atskirtis, 152 asmenys įgijo bendrąsias kompetencijas, skaitmeninį raštingumą, socialinius ir pilietinius gebėjimus.“

Sakoma, kad pasiruošimas - raktas į sėkmingą savanoriškos veiklos organizavimą. Nelauktas ir neplanuotas karantinas gerokai pakoregavo kiekvieno gyvenimą. Sklandžiam projekto įgyvendinimui tai taip pat buvo iššūkis, tačiau, pasak pašnekovės, projekto partneriai puikiai pasiruošė priimti savanorius ir sklandžiai organizavo darbą. Savanoriavo 59 savanoriai po 45 valandas. Savanorių paslaugas gavo ne mažiau kaip 100 asmenų. „Iš arti mačiau savanorių veiklą. Drąsiai teigiu, kad ši veikla ir šiandien, projektui pasibaigus, nenutrūko. Savanoriai įsitraukia į nuolatinę savanorystės veiklą, kuri plėtojama partnerių organizacijose. Be bendrųjų kompetencijų, socialinių įgūdžių, skaitmeninio raštingumo, visi 152 dalyviai gavo psichologo konsultacijas“, - pasakojo projekto vadovė B. Petraitienė.

Projekto nauda neabejotina

Projektas inovatyvus dėl savo kompleksiškumo, taip pat jis papildė partnerių organizacijų veiklas naujomis veiklomis bei skatino tinklaveiką, įstaigų bendradarbiavimą.

„Padėdami vieni kitiems mes skatiname gerumo, švelnumo, padėkos jausmą, tai gerina žmonių santykius. Draugiškas žodis, šilta šypsena, pagalbos ranka - visa tai suteikia viltį kiekvienam žmogui. Akivaizdus savanorystės pavyzdys - “Trečiasis amžius„ yra nevyriausybinė organizacija ir visa jos veikla grįsta savanorystės principu“, - neslėpė džiaugsmo B. Petraitienė.

Į baigiamąjį projekto renginį susirinkę projekto dalyviai dėkojo už galimybę dalyvauti projekte. Tikino, kad projekto veiklos iš esmės pakeitė jų gyvenimą, įkvėpė dalintis gerąja patirtimi. Anot projekto dalyvės Natalijos, dalyvavimas projekte praplėtė jos žinias, leido efektyviau motyvuoti save ir aplinkinius veikti: „Jūs neįsivaizduojate, koks užsikūrė vidinis varikliukas. Toks jausmas, kad gimiau antrą kartą. Po dalyvavimo projekte, be jokios abejonės, tęsiu savanorišką veiklą, nes tai neįtikėtinai praturtina kasdienybę. Savanoriaudama jaučiuosi reikalinga, o tai labai motyvuoja.“

Natalijai pritarė ir Aldona, kuri tikino dar niekada nebuvusi tokia patenkinta savo gyvenimu. „Man dalyvavimas projekte atnešė spalvų. Anksčiau nemažai laiko praleisdavau prie televizoriaus ar tiesiog kuisdamasi po namus. Nesakau, kad namų tvarkymas yra neprasminga veikla ar žinių pažiūrėjimas nieko nereiškia, bet būkime sąžiningi, juk tikrai nėra taip, kad pažiūrėjom žinias ir einam užsiimti vertinga veikla. Kiek žiūrime visokių serialų, o dar baisiau, visokių laidų, kurios tik gąsdina ir gadina sveikatą. Pradėjusi dalyvauti šiame projekte pastebėjau, kaip laikas prie televizoriaus tiesiog ištirpo. Man tapo nebeįdomu tiesiog sėdėti, norėjosi veikti ir judėti. Dabar jaučiuosi įvertinta ir daug nuveikianti, jaučiuosi daranti kažką tikrai svarbaus, o ne laukianti išeiti amžinybėn. Tiesa pasakius, apie amžinybę išvis nustojau galvoti.“

Savanorė Irina ne tik šypsojosi ir pritariamai linksėjo galva klausydama kolegių. Moteris pasakojo, kad, likusi viena, ilgą laiką tiesiog vegetavo. „Buvau gyvenimo užribyje, nors esu ganėtinai sveikas žmogus, pati save nurašiau ir žiūrėjau, kaip gyvenimas eina pro šalį. Ekstremali būsena, tiesa? Stebi savo gimtadienius, Naujuosius metus ir, atrodo, vėl kažkokie pažadai, kažkokios neišsipildžiusios svajonės, tiesą pasakius, net nepastebėdavau, kur tas laikas dingsta. Buvau apatiška ir neįdomi pati sau. Tačiau viskas, tikrai neperdedu, absoliučiai viskas pasikeitė po dalyvavimo šiame projekte. Visi tie mokymai, žmonės, naujos idėjos... Kasdien jaučiuosi kur kas energingesnė, nes nebegalvoju apie savo negalavimus ar kažkokį galvos skausmą. Einu ir darau. Ir tas ėjimas ir pagalba kitam, kuriam tikrai blogiau negu man, yra kažkas stebuklingo. Nepakartojamas jausmas, kai esi reikalinga ir gali įkvėpti ir padrąsinti aplink esančius. Mano visos draugės, o taip, dabar aš jų turiu ne vieną, visos savanoriauja, nes savanorystė tapo kasdienybe“, - entuziastingai pabaigė Irina.

Linkėjo nepailsti

Projekto baigiamajame renginyje skambėjo padėkos kalbos, pagerbti aktyviausi projekto dalyviai bei įstaigų vadovai - Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė, Kretingos miesto socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė, Klaipėdos miesto globos namų direktorė Renata Kašinskienė, Palangos miesto socialinių paslaugų centro direktorė Daiva Dekontaitė, Gargždų miesto socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė.

Baigiamajame renginyje taip pat pasirodė visas būrys talentingų asmenybių - renginį vedė Klaipėdos dramos teatro aktorius Donatas Švirėnas, koncertavo Virginijos Manšienės vadovaujamas Klaipėdos trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis „JūrAinė“, muzikavimu džiugino žinomas kompozitorius Saulius Šiaučiulis su kolega Laimonu Urbiku. Renginio dalyviai sulaukė ir staigmenos - Ryčio Cicino „antrininko“, talentingojo Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Vaido Jočio. Baigiamajame renginyje taip pat pasirodė veiklos 40-metį švenčiantis Klaipėdos miesto liaudiškų šokių kolektyvas „Sidabrinė gija“ su nenuilstančia vadove Valerija Miliauskiene, kurių kredo simboliškai įprasmino viso projekto dalyvių jauseną - „Gyvenimas - tai amžinas judesys“.

Projektas „Per savanorystę į geresnę gyvenimo kokybę“ (Nr. 08.3.2-ESFA-K-415-01-0151) finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Atitinka Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę „+54“.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder