Atsakomoji nuomonė į kompromituojantį „Nemuno aušra“ užsakytą politinės reklamos straipsnį „Kokias žuvis Seime žvejojo konservatorius Audrius Petrošius?“

RK 100 str. 1d. numato, kad „<...>Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir kurioje pranešama šį dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti žinia.<...>” , todėl VRK posėdyje visa apimtimi patenkintas Audriaus Petrošiaus reikalavimas visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu skelbti atsakomąją nuomonę, t.y. 4 publikacijų citatas ir jų paneigimus.

Dienraštyje paskelbta informacija, kuri kompromituoja kandidatą Audrių Petrošių ir neatitinkanti tikrovės:

1. CITATA: 

“Peršasi dar viena išvada - koks buvo pagrindinis visos šios istorijos tikslas? Svarbiausias - bet kokia kaina įgauti maksimalią politinę įtaką Klaipėdai ir jos gydymo įstaigoms? 

Pasekmės tragiškos. Pailgėjo eilės pas gydytojus, susidarė milijoninės ligoninės skolos, iš darbo išėjo daug gydytojų ir slaugytojų. 

O po viso šito eilės dar labiau pailgėjo. Minėti ligoninių jungimo veiksmai stipriai neigiamai paveikė ne tik miesto, bet ir viso regiono gyventojus.”

1. CITATOS PANEIGIMAS:

Trečios universiteto ligoninės centro sukūrimas Klaipėdos regione yra vienas didžiausių vakarų Lietuvos regiono laimėjimų per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją.

Taip, jungimosi metu įstaigą paliko iki 10 proc. darbuotojų, tačiau šiuo metu įstaigą paliekančių ir naujai prie jos prisijungiančių medikų balansas yra teigiamas. 

Tą įrodo išeinančių ir naujai priimtų gydytojų statistika - per metus ligoninę paliko 93 gydytojai, tačiau atvyko dirbti 104 nauji. 

Atsižvelgiant į paslaugų prieinamumą ir eiles ligoninėje, svarbu pažymėti, jog eilės kai kuriose srityse išaugo tik laikinai, pvz. neurologijoje, tačiau reikšmingoje dalyje paslaugų ženkliai sumažėjo arba visai sunyko - LOR srityje dėl atėjusio didelio skaičiaus gydytojų eilių neliko visai, ypač svarbioje ir opioje kardiologijos srityje eilės sumažėjo trigubai.

Remiantis augančiu atvykstančių aukštos kvalifikacijos specialistų skaičiumi, besiplečiančiu paslaugų asortimentu, niekaip negalime kalbėti apie tai, kad procesai stipriai neigiamai paveikė ne tik miesto bet ir viso regiono gyventojus.

2. CITATA: 

„Bandykime tęsti Seimo nario nuveiktų darbų sąrašą? Čia stoja nejauki pauzė. Mūsų žvejui, rodos, daugiau niekas nekibo. 

Nesvarbu, kad kartais turėjo ir septynis padėjėjus, Seimo narys, panašu, pamiršo dirbti Klaipėdai. Gal jam tiesiog atrodė, jog Klaipėdoje viskas puikiai klostosi ir gyventojams iš Seimo jokio dėmesio nereikia? 

Taigi, kokias žuvis Seime gaudė šis perspektyvus politikas? Niekas nežino.”

2. CITATOS PANEIGIMAS:

Teiginiai, jog mano, kaip Seimo nario nuveiktų darbų sąrašas yra neegzistuojantis ar nepakankamas, yra žeminantys. 

Visos kadencijos metu išlaikiau tvirtus ryšius su Klaipėda ir klaipėdiečiais – išklausydavau ir rūpindavausi jų problemomis, kurių sąrašas tikrai ilgas: tai ir universiteto ligoninės steigimas, nuolatinis bendradarbiavimas su Klaipėdos universitetu, kuris ne tik tapo ligoninės dalininku, tačiau dalyvavo įvairiuose ministerijos projektuose, jo finansavimas ir studentų skaičius augo,

Dėjau daug pastangų tarpininkaudamas tarp miesto, Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos, kad visi be išimties klaipėdiečiai, įskaitant žmones neįgaliojo vežimėliuose, mamas su mažais vaikais, galėtų džiaugtis nauju senamiesčio grindiniu.

Galų gale Šilutės pl. ir Baltijos pr. esančio žiedo konversija į estakadą ir jos valstybinio finansavimo užtikrinimas neapsiėjo be žymaus mano indėlio.

3. CITATA:

„Bet gal dirbo Lietuvai, rengė įstatymų projektus? Nesunku patikrinti. 

Pasirodo, ir šioje vietoje nekažką nuveikė. Jis pasiūlė mažiausiai teisinių aktų.”

3. CITATOS PANEIGIMAS:

Seimo nario darbas neapsiriboja individualių teisės aktų rengimu. 

Komitete esu vienas aktyviausių pagal teisės projektų vertinimą ir išvadų jiems rengimą - 116 išvadų komitete svarstytiems projektams. Įprasta praktika, kad teisės aktų projektus pasirašo ne vienas Seimo narys, taip siekiant ne tik pasireklamuoti, tačiau ir pasiekti, kad projektas būtų galutinai priimtas. 

Esu bendraautorius 82 grupėje parengtų teisės aktų ir 30 grupėje (bei 18 individualiai) parengtų pasiūlymų jau parengtiems teisės aktų projektams.

4. CITATA:

„Žinoma, būtų galima Seimo nario gyvai paklausti apie jo nuveiktus darbus ar pagautas žuvis, bet išvysti jį Klaipėdoje – misija neįmanoma. 

O gal Seimo narys A. Petrošius sutelkė visus Seimo narius, kad būtų išspręsta visiems įkyrėjusi miesto smarvės problema ar oro taršos bėdos? 

Gal susikoncentravo į Jakų sankryžos užbaigimą, o gal sprendė pietinio aplinkkelio tiesimo klausimus? Gal dirbo Lypkių gatvės finansavimo tema? 

Ne, nieko panašaus. Panašu, kad jis tiesiog paliko visas išvardintas ir plačiai žinomas problemas spręsti ateinančios kadencijos Seimui.”

4. CITATOS PANEIGIMAS:

Gyvenu Klaipėdos mieste, visos kadencijos metu, kuomet nevykdavo Seimo sesijos posėdžiai, dirbdavau Klaipėdoje. 

Straipsnyje minimos problemos nebuvo mano, kaip kandidato į LR Seimo narius 2020m., įsipareigojimas klaipėdiečiams – šiuos pažadus dalijo kiti kandidatai. 

Tuo tarpu man per kadenciją pavyko įtikinti Vyriausybę skirti deramą dėmesį Baltijos pr./Šilutės pl. žiedinės sankryžos pertvarkymo į estakadą projektui, kur vietoj planuotų 50% prisidėjimo iš miesto pusės daugmaž 40 mln. eurų vertės projekte, miestui teko tik daugmaž 10% našta bei galimybė atsilaisvinusias lėšas skirti kitiems projektams. 

Lypkių gatvės finansavimo klausimas atsirado jau dabartinės valdančiosios miesto valdžios kadencijos metu, kuomet buvo atsisakyta rengti ir kitos žiedinės – Baltijos ir Taikos pr. - sankryžos pertvarkymo projektą, taigi, ir teikti projektą gauti valstybiniam finansavimui iš valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių programos lėšų.“