Pasak psichologų, anglišku terminu FOMO vadinama baimė kažką praleisti pastaraisiais metais tampa vis dažnesnė. Kas tai lemia ir kaip su ja kovoti?
Nesirenka nei amžiaus, nei lyties
JAV „Psichikos tyrimų žurnalo“ („Psychiatry Research Journal“) inicijuotu tyrimu nustatyta, kad baimė kažką praleisti tiesiogiai susijusi su išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų naudojimu.
Nors apie šią fobiją mokslininkai užsiminė tik XX a. antrojoje pusėje, atsiradus socialiniams tinklams, FOMO atvejų skaičius šoktelėjo į rekordines aukštumas.
Skaičiuojama, kad negatyvias emocijas dėl to, kad kažką praleidžia, patiria apie du trečdaliai socialiniuose tinkluose paskyras turinčių žmonių.
Apie penktadaliui vartotojų ši baimė tokia didelė, kad neigiamai veikia psichologinę ir fizinę sveikatą. Tyrėjai atskleidžia, kad baimė kažką praleisti nėra būdingesnė kuriai nors lyčiai ar amžiaus grupei: jei turime socialinius tinklus, mums gresia rizika patirti FOMO.
Tiesa, paaugliams ir jauniems suaugusiesiems ši fobija gali būti pavojingesnė, nes dėl spaudimo spėti su madingiausiais soc. tinklų iššūkiais jie gali leistis į pavojingas avantiūras, kurios kelia tiesioginę grėsmę sveikatai, net gyvybei.
Kaip pasireiškia?
Baimė kažką praleisti kyla iš to, kad savo įprastą gyvenimą pradedame lyginti su kitų žmonių geriausiomis akimirkomis. Juk būtent tuo visi ir dalijasi socialiniuose tinkluose – kelionių įspūdžiais, naujais pirkiniais, didžiausiomis šventėmis ir t. t.
Socialiniai tinklai yra puikios platformos pagyroms ir konkurencijai dėl visko: išvaizdos, pirkinių, profesinių pasiekimų, net santykių šeimoje.
Deja, dėl lyginimosi su kitais ima atrodyti, kad mūsų gyvenimas pilkas, nuobodus, nieko vertas, kad jame nevyksta nieko ypatingo.
Dar pavojingiau, kai imame nuvertinti save (dėl tam tikrų standartų neatitikimo) ar savo santykius su mylimais žmonėmis.
Druskos ant besiveriančios psichologinės žaizdos užberia nuotraukos, kuriose artimieji ar pažįstami smagiai leidžia laiką be mūsų, kitose kompanijose.
Ankstesnės kartos, gyvenusios be socialinių tinklų, apie tai paprastai nežinodavo, todėl buvo mažiau progų pasijusti atskirtam, paliktam nuošalėje.
Savo gyvenimo lyginimas su kitais žadina nepasitenkinimą, irzlumą, nusivylimą, nerimą ir negalėjimą atsipalaiduoti bei mėgautis tuo, ką veikiame čia ir dabar.
Kenkia sveikatai
Kaip ir bet kuri fobija, baimė kažką praleisti apkartina gyvenimą. Jei tęsiasi ilgą laiką, gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų.
Vienas dažniau pasitaikančių – nerimas, kuris iš laikino gali peraugti į lėtinį. Tai reiškia, kad nuolat vargins įkyrus jausmas, kad kažko reikia imtis, kažką keisti, bet ką ir kaip, iki galo neaišku.
Užsitęsęs nerimas trukdo susikaupti kasdienėms veikloms, kenkia miego kokybei. Kai sutrinka miego ritmas ir negalime mėgautis mažais kasdienybės džiaugsmais, kyla rizika susirgti depresija.
Tai pavojinga psichinė būsena, kai virš žmogaus atsiranda toks juodas debesis, kad nematyti jokių prošvaisčių. Depresija – mirtinai pavojinga liga, todėl lankant depresyvioms mintims ir emocijoms būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
Su baime kažką praleisti siejama ir menkėjanti savivertė. Matydami kitų žmonių ypatingą gyvenimą pradedame galvoti, kad esame nieko verti, nepasisekę.
Menka savivertė veda įvairių priklausomybių ir toksiškų santykių link, todėl tai pavojinga būsena.
Jau užsiminėme, kad baimė kažką praleisti gali lemti rizikingą elgesį. Tai ne tik paaugliškai nutrūktgalviški triukai, tokie kaip laipioti stogais ar aukščiausių tiltų turėklais, bet ir paskolos, greitieji kreditai, bandymai praturėti lošiant, lengvų pinigų ir populiarumo siekimas susikuriant paskyras „only fans“ ar įvairių fetišų grupėse.
Jaučiant, kad atsiranda baimė ar nerimas, kad kažką praleisite, reikia imtis veiksmų nelaukiant, kol ši būsena taps dominuojanti.
Keisti socialinį burbulą
Socialiniuose tinkluose kasdien esame atakuojami nuotraukų ar vaizdo įrašų, kurie mums primena apie tai, ko neturime ar negalime sau leisti (bent jau šiuo metu).
Tam, kad nesijaustume blogai, reikėtų apriboti tokį turinį ir į socialinį burbulą įsileisti daugiau pozityvių žmonių bei naujienų, palaikančių, motyvuojančių mentorių ar tiesiog nusišypsoti, juoktis priverčiančių vaizdo įrašų. Stebėkite savijautą ir išskirkite, kas sukelia nepasitenkinimą savimi, atsisijokite, kokios informacijos šiuo metu nenorite gauti.
Jei nenorite kažko blokuoti, mokykitės informaciją vertinti ne per emocijų, o logikos prizmę.
Emocijos sako, kad kažkas turi daugiau, gyvena geriau, veikia įdomiau, bet logika žino, kad net daugiausia sekėjų turintys nuomonės formuotojai ar garsiausi šou pasaulio atstovai kasdien neišgyvena ypatingų akimirkų.
Jie taip pat miega, valgo, sportuoja, dirba, užsiima su vaikais, augintiniais ir t. t. Negana to, taip pat susipyksta su artimaisiais, jų vaikai taip pat ožiuojasi, o draugai pamiršta ar nuvilia, turi kompleksų ir fobijų.
Atlikti skaitmeninę detoksikaciją
Skamba sudėtingai, tačiau tai padaryti paprasta. Baimę kažką praleisti skatina buvimas socialiniuose tinkluose, todėl sumažinkite laiką, kurį praleidžiate po juos naršydami.
Bandykite telefoną palikti ramybėje bent kelioms valandoms, vėliau pertrauką galite didinti iki savaitgalio.
„Pamiršę“ išmanųjį telefoną galėsite susitelkti į tai, ką veikiate savo gyvenime, nelygindami kiekvienos akimirkos su kitais žmonėmis.
Jei telefono negalite tiesiog palikti namuose kai kur nors vykstate ar jo išjungti (pavyzdžiui, dėl darbo pobūdžio), ribokite veiklas socialiniuose tinkluose ar programėlėse, kur leisdami laiką jaučiate didėjančią baimę kažką praleisti.
Nebijokite užblokuoti ar sumažinti žinių apie tuos žmones ar veiklas, kurios verčia jaustis prastai. Galbūt verta ir mažiau fotografuoti, jei vaizdas nuotraukose netenkina, palyginus jį su profesionaliomis nuomonės formuotojų nuotraukomis.
Atminkite, kad nebūtina įamžinti kiekvienos akimirkos telefonu, kai ką geriau įrašyti tik į savo ir artimųjų atmintį.
Megzti tikrus ryšius
Socialiniai tinklai iškreipia tikrus ryšius tarp žmonių. Nejučia imame painioti draugystę su patiktukais, o kasdien ekrane šmėžuojantis nuomonės formuotojas „tampa“ artimesnis už draugą ar giminaitį.
Bet juk sutikti jį gatvėje ar kartu leisti laiką gali būti visiškai nepasiekiama fantazija. Reikėtų susikoncentruoti į tikrus ryšius tarp žmonių, t. y. paskambinti ar parašyti draugui, giminaičiui.
Sukurti grupės pokalbį ir suplanuoti susitikimą, išvyką, žygį. Laiko leidimas kartu įsuks į veiksmo sūkurį ir nebesijausite, kad kažką praleidžiate.
Jei bendraujate socialiniuose tinkluose, įdėkite daugiau pastangų, nes kitam žmogui taip pat gali reikėti dėmesio bei įvertinimo.
Galbūt ir jis jaučia, kad gyvenimas nėra ypatingas. Nepagailėkite patiktuko, parašykite komplimentą, pasidomėkite, užmegzkite pokalbį apie tai, ką matote nuotraukose.
Net skaitmeninis ryšys gali būti aktyvesnis ir tikresnis, jei įdėsite truputį pastangų.
Skirkite laiko susitikti. Kavos puodelis kartą per kelias savaites nepalyginti vertingesnis nei kasdienis susirašinėjimas socialiniuose tinkluose.
Praktikuoti dėkingumą
Pojūtis, kad kažką praleidžiame, kad kažko negana, glaudžiai susijęs su negebėjimu įvertinti tai, ką turime.
Psichologai pataria rašyti dėkingumo žurnalą arba bent mintyse atlikti savo gyvenimo (ar prabėgusios dienos, buvusio savaitgalio) reviziją ir išskirti, kas gero, juokingo, linksmo, įsimintino nutiko, už ką galime jausti dėkingumą.
Dažnai pro pirštus praleidžiame dalykus, nes jie mums įprasti, savaime suprantami, tačiau tuo pačiu pasidžiaugti gali ne kiekvienas.
Pavyzdžiui, kad turime gyvus ir sveikus tėvus, kad vaikai puikiai mokosi ir auga gerais žmonėmis, kad turime saugius namus, kad galime poilsiauti prie ežero ar žaisti stalo žaidimus balkone, kad gyvename taikioje šalyje, kad turime bent vieną tikrą draugą ir t. t.
Kalbant apie kasdienį dėkingumą, būkite laimingi, kad šilta, kad šviečia saulė, kad nepavėlavote į darbą, kad rytinė kava buvo skani, kad skyrėte laiko sportui, masažui, knygai.
Kiekviena diena atveria naujų galimybių kažkuo pasidžiaugti ir kažką nuveikti. O jei jaučiate, kad kažko trūksta, ilgu, negana – jūsų valioje visa tai susikurti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą