Beveik pusė Lietuvos gyventojų nepatenkinti savo gyvenamosiomis apylinkėmis: išsiskiria Šiauliai ir Alytus

Vis dėlto, rečiau besikraustantys žmonės apie savo gyvenvietes atsiliepia labiau teigiamai, o iš kitų išsiskiria keletas Lietuvos apskričių.

Konkrečių patogumų 3 km spinduliu aplink savo namus pasigenda 44 proc. apklaustųjų. Dažniausiai žmonėms Lietuvoje trūksta kultūros ir pramogų vietų (15 proc.) bei geros kelių infrastruktūros (14 proc.).

Maždaug kas dešimtas taip pat pasigenda patogaus viešojo transporto, vietų sportui ir žaliųjų erdvių arba parkų.

„Pastarųjų dviejų dalykų Lietuvos gyventojams trūksta labiau nei žmonėms Latvijoje ar Estijoje – ir iš tiesų, Lietuvos miškingumas yra gerokai mažesnis nei kaimynių.

Kita vertus, kaimyninės Latvijos gyventojai dažniau nei mes pasigenda geros kokybės kelių, o Estijos – patogaus viešojo transporto bei maisto prekių parduotuvių.

Žmonių poreikiai atspindi gyvenimo konkrečioje šalyje realybę“, – sako „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Lietuvoje savo gyvenvietėje viską, ko jiems reikia, dažniausiai teigia turintys Panevėžio (64 proc.), Telšių (61 proc.) ir Kauno (60 proc.) apskričių gyventojai, o rečiausiai – žmonės, gyvenantys Marijampolės (49 proc.) ir Utenos (50 proc.) apskrityse.

„Įdomu, kad kai kurios Lietuvos vietovės išsiskiria labai konkrečiais, gyventojų jaučiamais trūkumais. Pavyzdžiui, net ketvirtadalis Šiaulių apskrities gyventojų sako, kad kelių infrastruktūra jų gyvenamosiose apylinkėse yra prasta – tai 11 proc. punktų daugiau nei visos šalies vidurkis.

Penktadalis Alytaus apskrities gyventojų pasigenda vietų sportui, o tai yra beveik dvigubai daugiau, nei bendrai visoje šalyje“, – teigia ekspertas.

Anot E. Jurevičiaus, matomos sąsajos tarp persikraustymų skaičiaus ir pasitenkinimo gyvenamosiomis apylinkėmis. Kuo rečiau žmogus kraustosi, tuo jis labiau patenkintas savo gyvenviete – arba atvirkščiai. Jokių priekaištų savo apylinkėms neturi apie 63 proc. niekada arba vieną kartą besikrausčiusiųjų Lietuvos gyventojų ir apie 53 proc. besikrausčiusių 2 ar daugiau kartų.

„Persikraustydami ne visada gyvenvietę keičiame į tokią, kuri geriau atitinka mūsų poreikius, o galbūt geresnės kokybės būstas nusveria tai, kad tenka atsisakyti aplink esančių patogumų. Kiekvieno žmogaus istorija yra vis kitokia“, – sako E. Jurevičius.

Didžiausią trūkumą jaučia jaunimas ir uždirbantys mažiausiai

Mažiausias pajamas vienam šeimos nariui (iki 150 eurų per mėnesį po mokesčių) gaunantys žmonės rečiausiai patenkinti savo gyvenamosiomis apylinkėmis – vos trečdalis jų gali pasakyti, kad netoli namų turi visas reikalingas paslaugas.

„Daugiau nei trečdaliui jų trūksta sveikatos priežiūros įstaigų, patogaus viešojo transporto, maisto prekių parduotuvių, pramogų vietų, ketvirtadaliui – vietų sportui, penktadaliui – arti esančių mokyklų ir darželių bei geresnės kelių infrastruktūros.

Tai – labai dideli skaičiai, ypač turint omenyje, kad būtent mažiausiai uždirbantiems žmonėms dalis šių paslaugų gali būti ypač svarbios“, – teigia E. Jurevičius.

Vyresni žmonės dažniau galvoja, kad gyvenvietėje turi viską, ko jiems reikia, rodo apklausos duomenys. Palyginimui, jokiais savo apylinkių trūkumais nesiskundžia mažiau nei pusė 25–34 metų amžiaus žmonių ir trys penktadaliai 55–65 metų amžiaus žmonių.

Jaunimui labiau nei vyresniems žmonėms trūksta kultūros ir pramogų vietų (19 proc.), žaliųjų erdvių ir parkų (15 proc.), vietų sportui (15 proc.).

„Natūralu, kad didesnės vyresnių žmonių dalies poreikiai veikiausiai yra mažesni. Kita vertus, 25–34 metų amžiaus žmonės neretai dar gyvena nuomojamuose būstuose, taupo pinigus svarbiausiems gyvenimo įvykiams – vestuvėms ar nuosavo būsto įsigijimui, kitaip tariant, dar tik pradeda iš tiesų kurti savo gyvenimą tokį, kokį norės gyventi ilgai“, – svarsto ekspertas.