Brangūs ir sunkiai randami. Ar tikrai Lietuvos vaistinės gyvena vaistų brangymečio laikais?
Tačiau ar šis populiarus teiginys atitinka realybę? Panagrinėkime faktus, ekspertų vertinimus ir tarptautinius palyginimus.
Kodėl lietuviams atrodo, kad vaistai brangūs?
Pirmiausia verta atskirti dvi skirtingas kategorijas: kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius vaistus.
Kalbant apie kompensuojamuosius vaistus, Lietuva jau ne vienerius metus taiko vieną griežčiausių kainų reguliavimo sistemų Europos Sąjungoje. Vaistų kainos lyginamos su kitų ES šalių kainomis, o valstybė kompensuojamų preparatų kainas siekia išlaikyti tarp mažiausių regione. Dėl to pacientų priemokos per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai sumažėjo, o daugeliu atvejų gyventojai už būtiniausius vaistus moka mažiau nei anksčiau.
Vis dėlto pacientų patirtis dažnai susiformuoja perkant nereceptinius vaistus, maisto papildus ar konkrečių gamintojų preparatus. Būtent šioje srityje kainų skirtumai tarp valstybių gali būti akivaizdūs. Pavyzdžiui, kai kurie vaistai Lenkijoje dėl mažesnio PVM, didesnės rinkos ir agresyvesnės konkurencijos gali kainuoti mažiau nei Lietuvoje. Tačiau tai nereiškia, kad visi vaistai Lietuvoje automatiškai yra brangesni.
Ar Lietuvoje tikrai mažas vaistų pasirinkimas?
Lyginant Lietuvą su Vokietija, Prancūzija ar Italija, pasirinkimas iš tiesų mažesnis. Tai natūrali mažos rinkos pasekmė. Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 milijonai žmonių, todėl farmacijos bendrovėms ne visada ekonomiškai apsimoka registruoti kiekvieną preparatą.
Tačiau kalbant apie pagrindinius gydymui reikalingus vaistus situacija nėra tokia dramatiška, kaip dažnai piešiama viešojoje erdvėje. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2025 m. liepos įsigaliojusiame kompensuojamųjų vaistų kainyne įtrauktas rekordinis skaičius preparatų - net 2160 vaistų pozicijų. Taip pat išaugo vaistų grupių skaičius ir lygiagretaus importo vaistų pasiūla.
Kita vertus, farmacijos sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad griežta kainų reguliavimo politika kartais turi ir šalutinį poveikį. Kai kurie gamintojai nusprendžia netiekti tam tikrų preparatų į Lietuvą, nes mūsų šalyje nustatytos kainos jiems atrodo nepakankamai patrauklios. Dėl to kai kurių inovatyvių ar siauresnės paskirties vaistų prieinamumas gali būti prastesnis nei didžiosiose Europos valstybėse.
Kaip atrodome Europos kontekste?
Vertinant kainas ir pasirinkimą, Lietuva užima gana savitą poziciją.
Palyginti su Vakarų Europa, Lietuvoje inovatyvūs vaistai dažnai pacientus pasiekia vėliau. Tai rodo ir įvairūs Europos vaistų prieinamumo tyrimai, kuriuos analizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Mažesnės valstybės paprastai susiduria su ilgesniu naujų preparatų registravimo ir kompensavimo procesu.
Tačiau kalbant apie generinius vaistus - preparatus, kurių patentai jau pasibaigę - Lietuva dažnai atrodo visai neblogai. Čia veikia aktyvi konkurencija tarp gamintojų, todėl daugelio dažniausiai vartojamų vaistų kainos yra panašios arba net mažesnės nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse.
Įdomu tai, kad Lietuvos problema dažniau yra ne absoliuti vaisto kaina, o gyventojų perkamoji galia. Net jeigu tas pats preparatas Lietuvoje kainuoja tiek pat kiek Vokietijoje, vokiečiui jis sudaro mažesnę dalį mėnesinių pajamų. Būtent todėl lietuviams vaistai dažnai atrodo brangesni.
Ką sako ekspertai?
Farmacijos ekonomikos specialistai pabrėžia, kad vaistų rinkoje veikia paradoksas. Kuo mažesnė valstybė, tuo sunkiau jai užtikrinti platų pasirinkimą ir kartu išlaikyti žemas kainas.
Sveikatos apsaugos ministerija akcentuoja, kad pastaraisiais metais vykdomos reformos skirtos būtent prieinamumui gerinti: plečiami kompensuojamųjų vaistų sąrašai, mažinamos bazinės kainos ir didinamas lygiagrečiai importuojamų preparatų skaičius.
Tuo tarpu vaistų gamintojų atstovai teigia, kad pernelyg griežta kainų kontrolė gali sumažinti gamintojų motyvaciją tiekti tam tikrus preparatus Lietuvos rinkai. Jų vertinimu, dėl to dalis pacientų susiduria su pasirinkimo sumažėjimu arba laikinais vaistų trūkumais.
Abiejose pozicijose yra dalis tiesos. Valstybė siekia mažesnių kainų pacientams, tačiau kuo agresyviau spaudžiamos kainos, tuo didesnė rizika, kad kai kurie gamintojai pasirinks pelningesnes rinkas.
Verdiktas: mitas ar tiesa?
Teiginys „Lietuvoje mažas vaistų pasirinkimas ir jie brangūs“ skamba įtikinamai, tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė.
Lyginant su didžiosiomis Europos valstybėmis, pasirinkimas iš tiesų mažesnis, ypač kalbant apie naujausius ir inovatyvius preparatus. Tačiau būtiniausių vaistų pasiūla išlieka plati, o kompensuojamųjų vaistų sąrašas netgi pasiekė rekordinį dydį.
Kalbant apie kainas, dalis vaistų Lietuvoje gali būti brangesni nei Lenkijoje ar kitose kaimyninėse rinkose, tačiau kompensuojamųjų vaistų kainodara yra griežtai reguliuojama ir daugeliu atvejų orientuota į žemiausias ES kainas.
Gintariukų verdiktas
4 iš 5 gintariukų
Vertinimas: teiginyje yra daug tiesos apie mažesnį pasirinkimą ir kai kurių vaistų kainų skirtumus, tačiau jis šiek tiek perdeda bendros situacijos vertinimą. Lietuvos vaistų rinka nėra nei pati skurdžiausia, nei pati brangiausia Europoje, o kai kurių segmentų prieinamumas pastaraisiais metais netgi gerėja. Todėl šį teiginį galima laikyti artimą tiesai, bet nepriimti už visišką tiesą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą