Buvusi mokytoja prakalbo apie opią švietimo sistemos problemą: „Tėvai už nemokamą vaikų mokslą šiemet išleis 21 mln. eurų“

Nors šalyje vidurinis išsilavinimas suteikiamas nemokamai, tačiau už priemones, tokias kaip vadovėliai ar pratybos, tėvams tenka sumokėti nemažas sumas, nes ministerija nekontroliuoja leidyklų, siekiančių užsidirbti ir pasipelnyti.

„21 milijonas eurų – tiek tėvai šiemet išleis nemokamame švietime“ – tokiais žodžiais savo Facebook paskyroje pradėjusi buvusi mokytoja ir mokymo platformos „Mokosi.lt“ įkūrėja Jurgita Jaruševičienė palietė vaikus į mokyklas leidžiantiems tėvams skaudžią temą. 

Pasak jos, nors Lietuvos Respublikos Konstitucija numato nemokamą mokslą valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose, tūkstančiai tėvų, kurių vaikai lanko mokyklas, pinigus išleidžia ten, kur ta pati Konstitucija sako neleisti. 

„Vidutiniškai vienam vaikui šeima Lietuvoje per metus išleidžia apie 60 eurų pratyboms ir uždavinynams, neįtraukiant visų rašymo priemonių, kuprinių, sąsiuvinių, sportinių aprangų ir taip toliau. Jei skaičiuotume, kad Lietuvoje šiuo metu mokosi apie 350 000 mokinių, šis „nemokamo“ švietimo papildomų išlaidų biudžetas siekia 21 milijoną eurų per metus“, - statistiniais skaičiais dalinosi Jurgita.

Mokytoja pastebi, kad nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiems metams iš biudžeto skyrė 29 milijonus eurų vadovėlių įsigijimui, problema iškyla tame, kad mokyklos tuos vadovėlius perka mažų mažiausiai penkerių metų laikotarpiui arba iki tol, kol vėl bus naujinamos programos. Tačiau tuos vadovėlius leidžiančios leidyklos randa savų būdų, kaip pasipelnyti ne iš valstybės skirto finansavimo, o iš savo vaikų išsilavinimu besirūpinančių tėvų.

„Kuris tėvas drįs prieštarauti mokytojai ir sakyti, kad nepirks savo vaikui pratybų? Nepažįstu tokių. Bet kas nurodys arba sureguliuos, kiek leidyklai išleisti priedų prie knygos? Gal išvis tų priedų nereikia? Gal vadovėlyje gali būti sudėtos užduotys? Prie kiekvieno vadovėlio leidžiama bent po dvejų pratybų rinkinius, už kuriuos tenka susimokėti tėvams. Ir sprendimai šios problemos yra įvairūs. 

Galim būti europietiška šalimi, kuri nuperka kiekvienam vaikui įrenginį su jau įrašytais uždaviniais, galim siūlyti leidykloms peržiūrėti šalia vadovėlių spausdinamų pratybų kiekius ir pradedam juos reguliuoti arba prie Konstitucijos 41 straipsnio dedam žvaigždutę ir apačioj paaiškinimą, kad „visiems gyventi reikia“, - savąją mintį užbaigia mokymo platformos „Mokosi.lt“ vadovė.

Socialinėje erdvėje moteris atvirai šneka ir apie kitas su švietimu susijusias bėdas, kaip didžiulį mokytojų trūkumą. Prieš artėjantį rudenį, universitetai pateikė statistiką, kiek abiturientų pasirinko pedagogikos specialybę. Į chemiją įstojo 3 nauji studentai, matematiką – 9, o fizikos nepasirinko nei vienas. Komentuodama šias naujienas, Jurgita nė kiek nesistebi tokiais skaičiais, mat pati dirbusi tokį darbą, puikiai žino, kaip toli nuo realybės yra valstybės išsikeltas tikslas mokytojo profesiją paversti prestižine.

„Matant visas šitas pozicijas ir gaunant 1000 eurų, tikrai ne už pusę darbo dienos, koks sveiko proto jaunas žmogus gali norėti būti mokytoju? Pasaulis kalba apie startuolius, vienaragius, perversmus ir inovacijas, workation‘us Turkijoje ar Balyje bei įmantrius ofisus su penkių rūšių pienu kavai, o mes 19-mečiui sakome „ateik, turim žiauriai gerą pasiūlymą: duosim 200 vaikų per mėnesį, 1000 eurų, vadovėlius gal duosim, bet jei ir ne, tai tikim, kad pats mokėsi pasiruošt, nelabai bendrai padėsim, nes resursų nėra. 

Dar bus klasėje vaikų su įvairiais poreikiais, tai pasiskaityk apie spec. pedagogų pareigas, nes tokį turėtum turėt klasėje, bet neturėsi. Ir metų gale norim mandagių, žingeidžių, aktyvių ir su puikiais rezultatais vaikų, tų visų 200“. Aš norėjau būt mokytoja, nes tada neskaičiavau ir tiesiog tikėjau. O paskui išėjau, nes susiskaičiavau ir tikėjau mažiau“, - nepagražintą realybę atskleidžia švietimo specialistė.