Danės krantinėje galėtų būti prekiaujama maistu žuvėdroms?

Diskusiją organizavusi VšĮ „Idėjos miestui“ rengia architektūrinę-urbanistinę galimybių studiją, kurią žada baigti vasarį. Joje analizuojamos galimos minėtos krantinės pertvarkos kryptys vertinant besikeičiančią „Memelio miesto“ teritoriją, kai nebeliks pramoninės sienos, ir gretimybes.

Tikimasi, jog ši studija taps pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybei formuojant viešosios erdvės pertvarkos architektūrinio konkurso užduotį ir programą. Studijos rengimą inicijavo UAB „Memelio miestas“, kuriai Savivaldybė pavedė organizuoti Danės upės krantinės teritorijos tarp Naujosios Uosto g. ir Kuršių marių architektūrinį konkursą.

Studijos rengėjų pastebėjimai

Urbanistinės architektūros analizę parengė ir dabartinę situaciją apžvelgė architektas Donatas Baltrušaitis. Pasak jo, parengti specialieji šios teritorijos planai jau yra pasenę ir neatitinka nūdienos lūkesčių.

Jo teigimu, istoriškai šią vietą reikia vadinti Šiaurės rago skveru. Vienas iš svarbesnių momentų - būtina apsispręsti, kiek pertvarkant krantinę turėtų būti orientuojamasi į istorinius dalykus, kokie istoriniai ženklai išlaikomi.

Paveldosaugos objektų toje teritorijoje nėra, tačiau gana svarbūs jos vizualiniai ryšiai.

Aišku, nuo to, kokia veikla čia buvo vykdoma anksčiau, šiais laikais gerokai nutolta. Anuomet prie tos krantinės vyko intensyvus gyvenimas. Čia buvę pastatai nugriauti per Antrąjį pasaulinį karą.

Tačiau ir dabar Klaipėdai ši vieta, esanti strateginėje vietoje, yra labai svarbi, tai miesto uosto vartai, tad joje turi būti išsaugotas uosto charakterio identitetas. Krantinė naudojama rekreacinei paskirčiai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad reikėtų atskirti žmonių srautus, ypač vasarą. Joje turėtų būti planuojamas pėsčiųjų tiltas, kuris padėtų sureguliuoti srautus.

Krantinė turėtų būti daugiafunkcė ir ji privalo derėti su „Memelio miestu“, į jį turėtų būti laisvai patenkama. Žaliasis plotas krantinėje užima 24,5 proc. teritorijos. Žaliasis charakteris turėtų būti vientisesnis. Želdiniai yra pasenę, juos reikėtų atnaujinti. Planuojama kirsti 6 iš 35 medžių.

Projektuotojai turėtų atsižvelgti į tai, kad krantinė patenka į potvynių rizikos zoną. Norint atsakyti į klausimą, kokios dangos turėtų dominuoti Šiauriniame rage, reikia apsispręsti, kiek vietos joje reikia skirti rekreacinei zonai ir kiek renginiams.

Siūloma peržiūrėti prekyviečių išdėstymą joje, nes dabar jos yra padrikos. Meninius akcentus, esančius teritorijoje, reikėtų labiau integruoti, kad jie nebūtų išmėtyti padrikai. Pavienėms skulptūroms trūksta bendrumo.

Nepatogios esančios šešios nusileidimo prie laivų vietos. Judėjimas vandeniu turėtų būti įvairiarūšis. Motorinio transporto eismas turėtų būti draudžiamas.

Krantinė turi būti pritaikyta ir žmonėms, turintiems negalią. Galvojama ir apie specialiųjų poreikių turinčius meškeriotojus.

Nereikėtų nusipiginti

„Idėjos miestui“ direktorė Inga Urbonaitė pristatė įmonių, organizacijų, bendruomenių apklausos rezultatus. Negerai, kad nėra atskirti dviratininkų ir pėsčiųjų srautai. Trūksta pavėsinių, užuovėjos kelto laukiantiems žmonėms Senosios perkėlos prieigose. Reikėtų viešojo tualeto. Prasta infrastruktūra laiveliams. Nepatogu į juos įlaipinti ir išlaipinti žmones. Krantinės aukštos ir nepritaikytos žuvims iškrauti.

Prekyba turėtų vykti skvero gale. Galėtų būti čia demonstruojami senieji amatai. Turi būti užtikrintas specialiojo transporto privažiavimas iki pat vandens. Krantinėje neužtikrinamas saugumas. Trūksta žaliųjų zonų.

Dėl siūlomo įrengti šviežių žuvų turgaus manoma, kad jis turėtų būti kitoje Danės upės pusėje, toje vietoje, kur anksčiau buvo Senoji perkėla. Bendruomenės akcentavo, kad reikia didinti želdynus, išsaugoti brandžius medžius. Jos nenorėtų, kad šioje strateginėje uostamiesčio vietoje būtų naudojamos pigios medžiagos, t. y. nusipiginama.

Žmonės nenori, kad verslininkams būtų teikiamas prioritetas, siūlo orientuotis į turizmą.

Jie sako, kad prie krantinių neturėtų būti laikomi seni nebenaudojami laivai, turėtų būti ribojamas laivų stovėjimo prie krantinės laikas. Jie pastebi, kad žvejų laiveliai yra netvarkingi.

O žvejai nori, kad jiems būtų įrengta infrastruktūra ir būtų galimybė privažiuoti su automobiliais iki laivų. Jie pasigenda jūrinės atributikos.

ZONA. Didžioji dalis žmonių čia lankosi eidami į AB „Smiltynės perkėla“ keltą. Taigi ši krantinė yra tarsi tranzitinė zona. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Siūlo amfiteatrą renginiams

Klaipėdos universiteto socialinių mokslų daktaras Liutauras Kraniauskas apibendrino internetinės apklausos, ką žmonės norėtų veikti toje Danės krantinėje, rezultatus.

Čia sociali erdvė, į kurią žmonės dažniausiai atvyksta po kelis. Didžioji dalis jų šioje krantinėje lankosi eidami į AB „Smiltynės perkėla“ keltą. Taigi ši krantinė yra tarsi tranzitinė zona. Žmonės pageidauja, kad iki pat kelto vežtų autobusiukas ar traukinukas, nes grįžtantiems iš paplūdimio su mažais vaikais karštą vasaros dieną sunku nueiti iki stotelės.

Dviračių infrastruktūra 5 balų sistemoje vertinama trejetu. Pageidaujama, kad būtų atskirti dviratininkų ir pėsčiųjų srautai. Yra norinčiųjų, kad krantinėje būtų dviračių padangų pripūtimo stotelė. Daugelis apklausos dalyvių mano, kad švara užtikrinama gerai, bet šiukšliadėžės galėtų būti uždaros. Pastebima, kad vaikams krantinėje nesaugu, gali įkristi į vandenį, mamos negali atsipalaiduoti.

Suoliukai turėtų būti kitokie. Dabar žmonės turi žiūrėti ne į vandenį, grožėtis laivais, o į industrinę sieną. Beje, klaipėdiečiai sako, kad Danės upėje esantys laiveliai yra negražūs.

Nemažai žmonių mano, kad krantinėje trūksta prekybos vietų. Net yra norinčiųjų čia vietoje nusipirkti ornitologų atrinkto maisto žuvėdroms, pageidaujančių vaistinės. Juos toje krantinėje lankytis dažniau skatintų tai, jeigu būtų daugiau kavinių. Žuvų patiekalai daugeliui nebūtų aktualūs. Taigi projektuotojams reikėtų turėti omenyje, kad žmonės ateina čia leisti pinigus.

Kelto laukiantiems keleiviams nėra kur pasislėpti nuo karščio ar vėjo. „Smiltynės perkėlos“ laukiamoji zona yra atiduota kavinei.

Žmonės norėtų, kad krantinė būtų nuleista žemiau ir būtų arčiau vandens, kaip tai padaryta prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro esančiame Danės skvere.

Beje, jie siūlo įrengti amfiteatrinę erdvę renginiams. Nemažai žmonių sako, kad jie ateina stebėti renginių, kurie vyksta kitoje upės pusėje, nenorėdami grūstis minioje.

Apie tiltą ir „šatlus“

Diskusijose dalyvavęs VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Andrius Samuilovas sakė, kad paleisti autobusą iki kelto būtų sunku, nes jam tiesiog trūktų vietos apsisukti. Jo manymu, būtų galima naudoti savaeiges transporto priemones, vežančias po 10-12 žmonių. Pavyzdžiui, galėtų du „šatlai“ nuolatos sukti ratus.

Architektas Mantas Daukšys pageidautų, kad studijos rengėjai apsispręstų, ar reikia to tiltelio, ar ne. Danės upės administratoriaus Deivio Bilkščio teigimu, statant tiltelį ties žiotimis reikia turėti omenyje, kad po juo turi būti galimybė praplaukti laivams, tad jis turėtų būti mažiausiai 25 metrų aukščio arba būti pakeliamas tokiu pačiu grafiku kaip pasukamasis tiltelis. D. Baltrušaičio manymu, nereikėtų visiškai atmesti tilto, kurį studijos rengėjai vadina jungtimi, idėjos, nes jis padėtų atskirti žmonių srautus. L. Kraniausko teigimu, tik 7 žmonės iš beveik 600 apklausoje dalyvavusiųjų buvo už tokio tiltelio atsiradimą.

VšĮ Klaipėdos krašto kultūros paveldo išsaugojimo fondo vadovas Arvydas Urbis klausė, kam šovė mintis į galvą statyti tiltą laivybos vietoje, ir abejojo, kad žmonės norėtų kilti į 20 metrų aukštį.

Pastatai ir medžiai

M. Daukšio manymu, turi būti aišku, kiek svarbus yra istorinis charakteris, nes tai sakrališkai svarbi vieta. L. Kraniausko teigimu, tik 2 proc. apklaustų žmonių siūlo atkurti istorinius pastatus. I. Urbonaitės teigimu, apie jų atstatymą įgyvendinant šį projektą nekalbama. Tai nenumatyta ir detaliajame šios teritorijos plane.

Visuomenės apklausa rodo, kad nedaug žmonių norėtų, jog čia būtų atstatyti prieš karą buvę pastatai. Neatmetama galimybė, kad taip yra todėl, kad nedaug jų žino, koks čia tada buvo vaizdas. Pasak Marinistikos centro vadovo Eimanto Koševoj, atstačius tuos pastatus būtų išsprendžiamas žmonių pageidavimas, kad būtų kuo daugiau kavinių, kad žvejai turėtų kokias nors patalpas.

V. Urbio manymu, ši krantinė jau tapo masinio lankymo vieta, tad žalios dangos čia kaipmat būtų nutryptos. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad iš šitos vietos geriausiai matomas uostas.

Pasak jo, nereikės ilgai laukti, kol teritorijoje esančios tuopos pačios išvirs, tad joje esančius želdinius reikia vertinti kritiškai. O tos dvi mėgėjų pasodintos eglės prie Pilies tilto jam atrodo kaip pakasynų žvakės.

Kilusios diskusijos ir virte viręs darbas kūrybinėse dirbtuvėse parodė, kad klaipėdiečiams labai rūpi, kokia bus šita krantinė ateityje.