Dėl nuotolinio mokymosi atsiradusias žinių spragas siūlo užtaisyti vasaros stovyklose

Pandemijos išbalansuotiems mokslo metams einant į pabaigą vis garsiau kalbama apie mokiniams padarytą nuotolinio mokymosi žalą ir daliai vaikų atsivėrusias žinių spragas. Švietimo ekspertai sako, kad efektyviausias būdas taisyti padėtį – tinkamai išnaudoti vasarą, per kurią siūloma vaikams ne tik pailsėti, bet ir skirti dėmesio mokymuisi specialiose stovyklose.

Kad nuotolinis mokymasis nėra toks pat efektyvus kaip kontaktinis, pasak Jurgitos Bertulytės-Skominienės, „Šiaurės licėjaus" neformalaus ugdymo vadovės, parodė ne vienas per pastaruosius metus atliktas tyrimas.

„Dar pandemijos pradžioje Teksaso universiteto (JAV) atlikta apklausa atskleidė, jog beveik 60 proc. mokytojų pastebėjo, kad nuotoliniu būdu besimokantys vaikai rečiau pateikia atliktas užduotis. Be to, beveik 70 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų pripažino, kad dėl nuotolinio mokymo jų pamokos tapo mažiau įtraukiančios", – sakė J. Bertulytė-Skominienė.

Anot jos, skirtingose mokyklose šie rodikliai, tikėtina, būtų skirtingi, mat jie priklauso nuo to, kaip konkreti mokykla sugebėjo adaptuotis prie nuotolinio mokymo.

„Pavyzdžiui, Šiaurės licėjui pavyko užtikrinti sklandų nuotolinį mokymasį. Net kūno kultūros pamokos, judriosios veiklos, padedant Lietuvos sportininkams, sulaukė mokinių pripažinimo, o atlikus tėvelių apklausą paaiškėjo, kad jie nuotolinį mokymą vertina labai gerai. Tačiau netgi tokioje situacijoje, kai, rodos, viskas pavyko, daliai vaikų žinias vis tiek įsisavinti per nuotolį buvo sudėtinga, nes jiems labiau nei kitiems bendraamžiams reikia gyvo, kontaktinio mokymosi", – aiškino J. Bertulytė-Skominienė.

Jos teigimu, matant šių neįprastų mokslo metų pasekmes buvo nutarta, kad geriausias būdas padėti žinių spragų turintiems vaikams – vasaros laikotarpiu sudaryti sąlygas, leidžiančias jiems ne tik smagiai leisti laiką, bet ir mokytis. Šiam tikslui imtasi organizuoti šiaurietiško ugdymo principais paremtas 5 arba 4 dienų vasaros stovyklas, kuriose galės dalyvauti 5–11 metų vaikai iš visos Lietuvos.

Edukacinių stovyklų pradžia numatyta birželio 14 d. Jų organizatoriai sako, kad stovyklose dirbsiantys mokytojai dėmesį skirs įvairiems dalykams – pradedant gamtos, tiksliaisiais mokslais ir baigiant istorija ar menu. Be to, bus vykdomos patyriminės veiklos, organizuojamos teminės išvykos.

„Pavyzdžiui, stovykloje, skirtoje muziejams, integravome istorijos, gamtos mokslų, matematikos, lietuvių kalbos ir kt. dalykų žinias, kurios gali padėti užpildyti spragas ar tiesiog prisiminti žinias net ir vasaros metu. Dalyviai turės galimybę pažinti pasaulį iš visų pusių ir pasiners į naujus potyrius. Nusikels į vaikų žaidimų pasaulį senovėje ir kurs savo žaislus, istoriniame muziejuje pažins didžiuosius dinozaurus iš arti ir įtraukiančioje veikloje gamins fosilijas.

Taip pat atvers duris į gamtos pasaulį, kur susipažins, kaip veikia žmogaus organizmas, dalyvaus patyriminėje cheminių reakcijų veikloje ir žais edukacinius žaidimus. Be to, vaikai susipažins su lietuvių gyvenimu senovėje: kurs keramikos dirbinius, statys senovines gynybines pilis ir susipažins su Vilniaus gynybinės sienos bastėja bei užsiims daugeliu kitų veiklų", – vardijo Šiaurės licėjaus neformalaus ugdymo centro vadovė J. Bertulytė-Skominienė.

Pasak jos, nors stovyklose bus skiriama daug dėmesio įvairių dalykų mokymuisi, žinių suteikimas – ne vienintelė nauda, kurią vaikui gali suteikti vasaros stovykla.

„Moksliniai tyrimai parodė, kad vaikai, kurie dalyvauja vasaros stovyklose, taip pat mokosi megzti draugystes ir kurti socialinius ryšius, ugdo pasitikėjimą savimi, mokosi lyderystės pagrindų ir būna daugiau aktyvūs fiziškai. Visi šie aspektai yra labai svarbūs išeinant iš pandemijos ir grįžtant į įprastinį gyvenimo ritmą", – teigė neformalaus ugdymo ekspertė.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder