Dr. Alvyda Obrikienė: „Valstybės prioritetas yra lojalių, sąmoningų ir kritiškai, bet ne priešiškai mąstančių piliečių auginimas“

Ar kultūrą ir sportą galima priskirti „minkštosios“ galios priemonėms, kuriant valstybės įvaizdį? Jeigu taip, - kodėl?

Visiškai taip. Pirmiausia galia yra tarsi įrankis daryti poveikį kitam siekiant savo tikslų. „Kietoji“ galia susikuriama karinėmis, ekonominėmis priemonėmis ir jai įgyvendinti naudojama prievartos diplomatija, o „minkštoji“ galia apima nematerialius objektus. J.Nye, pasiūlęs „minkštosios“ galios sąvoką, teigia, jog ją sudaro trys pagrindiniai ištekliai: kultūra, kurios skleidžiamos vertybės žavi ir traukia. Tai veikia per menus, literatūrą, parodas ir apeliuoja į elitą ir išsilavinusį sluoksnį; žemoji kultūra, kuri apima filmus, muziką ir yra skirta masėms; nacionalinės politinės struktūros vertybės ir tradicijos bei pritarimas joms valstybės viduje ir užsienyje; užsienio politika, kuri turėtų būti patikima, teisėta ir turėti aukštą moralinį autoritetą.

Prieš keletą metų savo darbe pateikiau „minkštosios“ galios komponentus. {Jonathan McClory, The New Persuaders: Aninternational ranking of soft power (London: Institute for Government, 2010) http://www.instituteforgovernment.org.uk/sites/default/files/publication…)}

Manoma, jei valstybė skatina universalias vertybes, kurias atpažįsta ir pripažįsta ir kitos valstybės, tai valstybės viena kitai yra patrauklios. Tikėtina, kad joms lengviau bendrauti ir susitarti bei koordinuoti veiksmus.

Kaip per kultūrą ir sportą yra kuriamas šalies įvaizdis? Ar tai daroma visais atvejais?

Manau, kad visais. Viena vertus, tai parodo šalies unikalumą ir išskirtinumą, kita vertus, tiek kultūra, tiek sportas yra vis dar universali kalba,kuri leidžia susikalbėti, jei ne susikalbėti, tai bent pažinti net priešingoje stovykloje esančiuosius. Ir čia reikėtų įvertinti savo ir kito ypatumus. Pasikartosiu, bet lengviau susitarti, bendrauti, suprasti tą, kurį pažįsti, su kuriuo randi sąlyčio taškų.

O gal tai yra labiau autoritarinių valstybių naudojamas instrumentas?

Nemanau. Gal svarbiau žinoti, kam ir kaip šis instrumentas naudojamas - ar tam, kad turėtum sąjungininkų ir formuotum panašių partnerių aljansą, ar tam, kad „uždominuotum“. Bet abiem atvejais įtakos darymas yra siekiamas rezultatas. Šalia turimos „kietosios“ galios šis instrumentas dažniausiai naudojamas autoritarinių valstybių. Be to, yra „minkštąją“ galią įvardijančiųjų kaip imperializmą, nes jos tikslas - daryti kuo didesnę ir kuo įvairiapusiškesnę įtaką.

Kaip šis „minkštosios“ galios naudojimas pasireiškia Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste?

Iki šiol, iki šio karo, egzistavo riba tarp meno, sporto ir politikos. Dabar jau matome kitokią poziciją – kultūra, kurią skleidžia uzurpatorius, vis labiau marginalizuojama. Taip brėžiama griežta riba tarp mūsų ir jų, kitokių.

Be to, nepamirškime, kad karas - „kietoji“ galia. O karo kontekste matome nemažai „minkštosios“ galios apraiškų. Netgi propaganda, turiu omenyje ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos skleidžiamą žinią apie karą, apie operacijas. Vaizdų apie tanko nutempimą traktoriumi, pašto ženklų kūrimas, kuriuose vaizduojamas rusiško laivo skendimas, Putino memai ir pan. yra „minkštosios“ galios priemonės.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad egzistuoja ir sumanioji galia (smart power). Sumanioji galia apima karines bei „minkštosios“ galios priemones. Sumanioji galia sujungia „kietosios“ ir „minkštosios“ galios elementus taip, kad jie vienas kitą papildo ir veikia sinergiškai. Sumanioji galia integruoja savyje skirtingas galios priemones tam, kad skleistų įtaką ir tai įteisintų. Sumaniosios galios apibrėžimas, kurį pateikė J. Nye, yra „nei kietoji, nei minkštoji galia, o abi jos“. Dažniausiai jos siejamos su JAV užsienio politika, kurią įgyvendino Barako Obamos kabinetas. Šios galios priemonės remiasi karine galia, prekyba, diplomatija, užsienio pagalbos teikimu ir vertybių plėtojimu. Naudojant sumaniąją galia nesiekiama tapti „stipriausia“ pralenkiant kitas valstybes, o siekiama tapti reikšminga kartu su kitais.

„Kietosios“ ar „minkštosios“ galios naudojimas priklauso nuo daugelio veiksnių: nacionalinio sutarimo, tarptautinės situacijos, pinigų, valstybės vadovų ir susiveda į ideologiją ir politiką. Vyriausybės priimami sprendimai priklauso nuo politinio požiūrio į pasaulį (jis realistinis ar idealistinis, karo atveju sunku galvoti apie idealistinį), nuo visuomenės, remiasi politinėmis programomis, kurios numato veikimo instrumentų privalumus ir trūkumus.

Koks Rusijos poveikis per kultūrą ir sportą Lietuvos visuomenei? Ar tai kelią grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams?

„Minkštoji“ galia, mano minėto J. Nye žodžiais, yra „priversti kitus norėti to, ko nori tu pats“. Tad priešiškos valstybės galia ir veikla Lietuvos visuomenės atžvilgiu tikrai turi būti traktuojama kaip grėsmė Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

Kaip efektyviai apsisaugoti nuo Rusijos naudojamos šios „minkštosios“ galios Lietuvoje?

Vienintelis būdas yra sąmoningumo ir kritinio mąstymo ugdymas, bet tai nėra greitas ir lengvas kelias. Mūsų dabartinė situacija tokia dėl 50 metų rusifikacijos patirties ir dar 30 metų skleistos įtakos „minkštosios“ galios priemonėmis. Nepamirškime, kad per šį laikotarpį ir ekonominės spaudimo priemonės taikytos.

Ar radikalių priemonių naudojimas, pavyzdžiui, draudimas žinomiems Rusijos atlikėjams koncertuoti Lietuvoje, nepaskatins dalies visuomenės nepasitenkinimo ir neduos priešingo efekto?

Žinomų atlikėjų koncertus irgi reikia uždrausti, jei jie priešiškai nusiteikę prieš Lietuvą. Be abejo, tai iššaukia ir iššauks nepasitenkinimą ir skaldys visuomenę. Rusijos propaganda ir dirba ties tuo. Vienas iš jos skleidžiamų požiūrių, kad Lietuvoje nėra demokratijos, esą negalima turėti kitokių pažiūrų, nėra žodžio laisvės. Tą atkartoja ir dalis visuomenės, kuri, neabejoju, ir būtų nepatenkinta tokių radikalių priemonių taikymu.

Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje turi būti atsisakoma bet kokios kultūros, ateinančios iš Rusijos. Ar pritartumėte tokiai „cancel“ nuostatai? Ar visgi čia galima kalbėti apie tam tikras išimtis?

Jei atvirai, neįsivaizduoju, kaip būtų įmanoma viskam taikyti „cancel“. Juk nei Lietuva, nei Rusija negyvena atskiruose vakuumuose. Mano atsakymas yra lojalių, sąmoningų ir kritiškai, bet ne priešiškai mąstančių piliečių auginimas.

Dėkoju Jums už pokalbį.