Ekspertai apie LVAT sprendimą dėl „Atviros Klaipėdos“ : tai yra tragedija ne tik žurnalistikai, bet ir visai visuomenei

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), atskleidus perteklinę informaciją. Advokatai mano, kad toks sprendimas stokoja teisinio pagrindo bei susiaurina teisę žinoti.

2019 m. publikuotame straipsnyje buvo rašoma apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus, kuriuos pastaruoju metu laimėjo įmonė „Namų kultas“, vėliau persivadinusi į „Ecomas“.

„Atvira Klaipėda“ publikacijoje teigiama, kad vienintelis „Ecomas“ akcininkas nuo 2014 metų yra asmuo 2019 m. dalyvavęs savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajone kartu su Liberalų sąjūdžio partija, be to, jis esantis bendrovės „Gatvių apšvietimas“ vyr. finansininkės sūnus.

LVAT kolegija, kurią sudarė trys teisėjai: Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas ir Dalia Višinskienė, galutinai nusprendė, jog naujienų portalas straipsnyje pateikė perteklinę informaciją apie asmenų giminystės ryšius ir visuomenei to nebuvo būtina žinoti.

Teismo kolegija pripažino, kad naujienų portalas pažeidė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) atskleisdama įmonės „Ecomas“ akcininko asmens duomenis – pilną vardą ir pavardę.

Teismo nutarime aiškinama, jog viešuosiuose pirkimuose dalyvavo ne pats verslininkas, o įmonė, kurios akcininku jis yra.

Taip pat nurodoma, kad verslininkas rinkimuose dalyvavo su Liberalų sąjūdžiu, tačiau nebuvo jo narys, todėl daroma išvada, kad verslininkas yra nelaikytinas viešuoju asmeniu.

Teismo sprendimas – liūdinantis

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius sako, tikėjęsis kitokio LVAT nutarimo.

„Labai nustebau, kad teismas neįvertino platesnio konteksto ir, man atrodo, labai siauru kampu pažiūrėjo į situaciją, bet tai yra geras precedentas parodyti, koks gali būti absurdas“, – pasakojo D. Radzevičius.

„Dar galvosime kokių teisinių priemonių būtų galima imtis ir aš labai tikiuosi, kad ateityje nekils tokių, mano galva, nesąmonių, kai žurnalistai visuomenei negali elementarių dalykų pranešti – užtikrinti tikslios ir teisingos informacijos, bet kalbėti abstrakcijomis.

Kitaip tariant, toks sprendimas stumtų žurnalistiką į netikrų naujienų (fake news) metodus, t.y. abstrahuotai kalbėti apie kažką, keliant nepasitikėjimą ne konkrečiomis savivaldybėmis, konkrečiu verslininku, ar konkrečia valdžios įstaiga, o visais iš esmės, nes kai yra neįvardijama kas yra kas, tai abstrahuodamas sukeli tik priešingą efektą – visuomenę klaidini, visuomenėje sudarai įspūdi, kad visur aplink gali būti niekšai, blogiečiai ir panašiai“, – savo mintimis dalijos LŽS pirmininkas.

Tai yra tragedija ne tik žurnalistikai, bet visai visuomenei.

Organizatorių nuotr.

Dainius Radzevičius. Dmitrijus Radlinskas Alfa.lt

„Tikiuosi, kad artimiausiu metu turėsime pokalbį su atskirais Seimo nariais ir labai tikiuosi, kad bus patobulinti teisės aktai, kad ateityje nekiltų tokių keistenybių, kvailybių ir nebus dangstomasi privatumu ten, kur jokio privatumo nėra.“

Verta kreiptis į Konstitucinį teismą?

Advokatai Liudvika Meškauskaitė bei dr. Algimantas Šindeikis nesupranta tokio LVAT sprendimo, sako, kad publikacijoje minimas asmuo, jų nuomone, tikrai yra viešas, o ir perteklinė informacija „Atviros Klaipėdos“ straisnyje nebuvo atskleista.

„Minimas asmuo visiškai neseniai, t.y. 2019 m. dalyvavo rinkimuose ir nesvarbu su partija ar ne, bet jis yra dalyvavęs rinkimuose, tai jokiu būdu ne privatus reikalas, bet viešas.

Praėjo dar nedaug laiko nuo rinkimų, kad jį būtų galima jį laikyti ne viešu, todėl man šis argumentas yra visiškai nesuprantamas“, – Alfa.lt dėstė L. Meškauskaitė.

Organizatorių nuotr.

Liudvika Meškauskaitė. Fotobankas 

„Kitas dalykas – pati procedūra – viešas pirkimas, tai kokie čia gali būti privatumai viešuose pirkimuose?

Tai, kad viešuose pirkimuose dalyvavo ne straipsnyje minimas asmuo, tačiau jis yra akcininkas, todėl tai nekeičia esmės.

Mes juk puikiai suprantame, kad konkurse dalyvauja įmonė, bet naudą tai gauna fiziniai asmenys“, – pridūrė advokatė.

Advokatas dr. Algimantas Šindeikis laiko panašios nuomonės: „Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija apibrėžia kas yra viešieji asmenys – asmenys, naudojantys viešuosius išteklius.

Nors ištekliais naudojasi pati įmonė, bet mes suprantame, kas yra tikrieji naudos gavėjai – įmonės akcininkai - fiziniai asmenys.

Šiuo atveju, asmuo apie kurį buvo rašoma yra netiesioginis naudos gavėjas, bet tai yra ta pati įmonė iš kurios jis gauna pelną.

Ar galima sakyti, kad jis negauna viešųjų finansų? Aš manau, kad tai yra nepagrįsta. Tai yra jo verslas ir jis naudoja viešuosius išteklius savo gyvenimui.

Ar tokiu atveju jis gali tikėtis, kad nėra viešas asmuo? Pagal Asamblėjos rezoliuciją, taip neišeina.“

Ar visuomenė turi teisę apie tai diskutuoti?

Demokratinėje visuomenėje – be jokios abejonės, sako dr. Algimantas Šindeikis, tokius atvejus ne tik turi teisę žinoti, bet ir apie tai diskutuoti ir tai yra žurnalistų tiesioginis uždavinys – tokius debatus pradėti ir juos vystyti.

„Tokie teismo sprendimai prisideda prie to, kad žurnalistai ateityje bijos paskelbti bet kurios bendrovės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose akcininkus.

Kas tuomet atsitiktų? Mes iš visos informacinės erdvės išimsim didelį sluoksnį informacijos apie asmenis, kurie dalyvauja viešuose pirkimuose.

Ar tai pagrįsta demokratinėje visuomenėje? Mano požiūriu, tai yra visiškai nepagrįsta“, – toliau aiškino jis.

Advokato nuomone, visuomenė turėjo teisė žinoti, kad asmuo, kurio verslas dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir pats giminystės ryšiais yra susijęs su savivaldybės įmone:

„Jei ta mama būtų kokia paprasta darbuotoja, tai būtų viena situacija, bet ji yra vyr. finansininkė.

Kai bendrovė vykdo ūkinę veiklą, ji žino savo kaštus, savo kainas, žino už kiek ir ką perka, tos informacijos pagrindu yra formuojamas viešasis pirkimas.

Ar ta informacija galėjo pasidalinti mama su savo sūnumi? Man tokių abejonių nekyla, tai yra bendras šeimos interesas.“

 Šiuo atveju, tai buvo teismo išsisukinėjimas

Organizatorių nuotr.

dr. Algimantas Šindeikis. Fotobankas

Raktažodžiai
Sidebar placeholder