ES Prieinamumo direktyva: iniciatyva išjudinta, bet liko dar daug nuveikti

Kol nesusiduriama tiesiogiai, sunku ir įsivaizduoti, kaip visiems įprastomis paslaugomis naudojasi, tarkime, silpnaregiai ir aklieji. Savo patirtimi sutiko pasidalinti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovė, VšĮ LASS pietvakarių centro atstovė ryšiams su visuomene Laura Stadalnikaitė.

Kaip neįgalieji apsiperka internetu?

Laura pasakoja, kad su įvairiais trikdžiais susiduria tiek apsipirkdama interneto svetainėse, tiek pristatant jau užsakytas prekes.

„Kai kurios parduotuvės, susidėjus krepšelį ir pasirinkus pristatymą į namus, siūlo tik vieną kurjerių tarnybos pasirinkimą. Ta vienintelė galimybė smarkiai apriboja. Dauguma paštomatų Lietuvoje nėra pritaikyti neregiams, tik vienas iš jų tinklų turi funkciją, kai galima suvesti skaičius naudojantis taktiline klaviatūra. Kitos tarnybos tokios galimybės nesiūlo, todėl aklieji savarankiškai atsiimti siuntų negali, jiems reikia ieškoti reginčiojo pagalbos“, - pasakoja L. Stadalnikaitė.

Bejėgiškai atsiimdami prekes pasijunta ne tik neregiai, bet ir žmonės, turintys kitokių negalių. Žemaūgiams ar rateliais judantiems neįgaliesiems sunkiai pasiekiamas liečiamasis ekranas, o aukščiau esančios siuntų dėžutės – neįveikiamos.

Neįgalieji susiduria ir su daugybe kitų kliūčių. Ne paslaptis, kad, pasirinkus pristatymą į namus, kurjeris klientui paskambina jau būdamas netoliese, iš anksto nederina siuntos pristatymo laiko.

„Juk negalime laukti visą dieną. Pastarąjį kartą kurjeriui atvykus manęs nebuvo namuose. Sutarėme, kad visgi atsiimsiu siuntą iš paštomato. Prašiau artimųjų pagalbos, planavome laiką, nuvykome. Ir dar to negana – siuntos neatsiėmiau, nes tuo metu terminale įvyko techniniai trukdžiai“, - nesmagų patyrimą prisimena pašnekovė.

Ji ragina įsiklausyti į neįgalių žmonių poreikius: „Mes juk prekes į namus užsisakome ne iš išlepimo, o todėl, kad nenorime apsunkinti aplinkinių, kiek įmanydami stengiamės būti savarankiški.“

Laura pateikia daugiau pavyzdžių, kur stinga pritaikymo neįgaliesiems. Kai kuriose internetinėse parduotuvėse neregiams pavyksta išsirinkti ir į krepšelį susidėti prekes, naudojantis ekrano skaitymo programomis. Tačiau atkeliavus iki atsiskaitymo, ekrano skaitymo programa nebenuskaito interneto banko pavadinimo – neregys tiesiog gauna pranešimą apie „paveikslėlį“. „Taigi, savo banko pasirinkti negaliu. Jei šalia yra matantis žmogus – puiku, sulaukiu pagalbos. Bet taip būna ne visada. Tenka eiti į kitą interneto parduotuvę, ieškoti kitų prekių ir apsipirkti ten, kur pritaikymas geresnis“, – pasakoja LASS atstovė.

Internetinės svetainės dažnai nedraugiškos ir motorikos sutrikimų turintiems neįgaliesiems.

Pokyčiai – ne per vieną dieną

Pokyčių prieinamumo srityje tikimasi po pusantrų metų – 2025 m. birželį įsigalios ES Prieinamumo direktyva, kuri įpareigos skaitmeninių paslaugų teikėjus atitikti numatytus prieinamumo neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms reikalavimus.

„Nors labai tikiuosi pozityvių permainų, visgi nemanau, kad viskas gali pasikeisti į gera akimirksniu. Neįgaliųjų teisių konvencija Lietuvoje buvo patvirtinta 2010 m., joje yra daug nuostatų apie tai, kokios teisės turi būti užtikrintos neįgaliesiems. Praėjo 13 metų, o pasistūmėję esame ne itin toli. Taigi, ir data, kai įsigalios ES Prieinamumo direktyva, netaps diena „X“, kai gyvenimas visiems neįgaliesiems palengvės. Tačiau tikiuosi, kad teigiami pokyčiai gali vykti pamažu, žingsnis po žingsnio. O mes tikrai norime būti dar savarankiškesni, patys atlikti kasdienes užduotis, juolab kad tai didina neįgaliųjų savivertę, išplečia savirealizacijos galimybes“, – pažymi Laura.

Verslas reaguoja, nelaukdamas nurodymų

Kai kurios didžiosios Lietuvos verslo organizacijos, nelaukdamos ES Prieinamumo direktyvos įsigaliojimo 2025-aisiais, veiksmų imasi jau dabar. Plataus masto kampaniją prieinamumo gerinimo srityje įgyvendina telekomunikacijų kompanija „Telia“, pastangas šioje srityje telkia „Bitė“, nuoseklius veiksmus, siekiant užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems ir vyresniems žmonėms, įgyvendina „Swedbank“. Paštomatų tinklą valdanti bendrovė „Omniva LT“ tikina, kad jos siekis – suteikti visapusišką prieigą prie savo paslaugų ir įrenginių visiems asmenims, todėl ieškoma reikiamų sprendimų.

Neregiai kaip vieną iš patogesnių apsipirkimo platformų įvardija „Pigu.lt“ – pasak L. Stadalnikaitės, šioje prekyvietėje jau daug metų turinčios asmeninę paskyrą, apsipirkimas jai nekelia rūpesčių.

„Šiandien elektroninė prekyba sparčiai keičia fizinę. Taigi, kaip fizinės erdvės turi būti prieinamos neįgaliesiems, taip ir e. prekyba turi būti pritaikyta pirkėjams, turintiems negalią, – įsitikinęs Romas Strabeika, „Pigu.lt“ IT vadovas. – E. prekybos centre „Pigu.lt“ visi klientai yra vienodai svarbūs, todėl rūpinamės e. prekybos prieinamumu visiems.“

„Mes to ir tikimės – galbūt verslas gali pasiūlyti daugiau pristatymo galimybių, patobulinti svetaines pagal standartus, susijusius su prieinamumu neįgaliesiems. Taip verslui atsivers platesnės vartotojų grupės, taigi interesas – abipusis“, – apibendrina VšĮ LASS pietvakarių centro atstovė L. Stadalnikaitė.

ES Prieinamumo direktyva įsigalios 2025 m. birželio 28 d. Daugiau apie ES Prieinamumo aktą: www.galimybesvisiems.lt