Eugenijus Gentvilas: ne Gabrielius Landsbergis suvėlė čia viską ir sukėlė migrantų krizę (4)

Prezidentas susitiko su parlamentinių partijų lyderiais, aptartas migracijos krizės valdymas. Susitikimas surengtas, nes, šalies vadovo teigimu, pastaruoju metu prasidėjo savavališkas užsienio politikos kurso koregavimas.
 

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sako, kad dabar politikoje matome labai daug sumaišytų priežasčių ir pasekmių. Anot jos, vidinių iššūkių netrūksta.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas „Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ papasakojo, kokia yra situacija šiandien po susitikimo su prezidentu.

„Visų pirma, reikia pasakyti, kaip traktuojama Lietuvos užsienio politika. Tai nėra kažkokia savarankiška užsienio politika, visiškai atsieta nuo Europos Sąjungos ar NATO politikos, tai yra bendra ES užsienio politika pirmiausia Baltarusijos atžvilgiu. Po praėjusių metu netikrų rinkimų
Baltarusijoje, praėjusios kadencijos Seimas priėmė rezoliuciją, kur pasmerkė tokius rinkimų rezultatus, ir Lukašenkos nelaiko šalies prezidentu. Šios kadencijos Seimas priėmė dar vieną rezoliuciją dėl užsienio politikos tęstinumo.

Gentvilas: ne Gabrielius Landsbergis suvėlė čia viską ir sukėlė migrantų krizę

Dabar keistai yra pasigirdę tokių dalykų, kad Gabrielius Landsbergis suvėlė čia viską ir sukėlė migrantų krizę. Jeigu ir sukėlė, tai ją sukėlė Lukašenkos režimas, kuriam nepatinka Europos Sąjungos sankcijos, prie kurių prisideda ir Lietuvos valstybė. Lietuva nesukėlė šios migrantų krizės“, – laidoje kalbėjo E. Gentvilas.

Uspaskichas sako, kad su Minsku reikia kalbėtis

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas taip pat sureagavo į naujausius politikų pareiškimus.

„Galima beveik pritarti (Eugenijaus Gentvilo mintims), nes strategija užsienio politikos yra aiški, jos niekas nekvestionuoja, ne apie tai kalbama, o kalbama, kaip spręsti šą problemą. Ši krizė ne šios Vyriausybės vaisiai, bet jos problema. Aš kažkaip turiu nuojautą, kad Lukašenka ne per daug ir turi ten galios, jis jau tiek pridarė dalykų, kad atgal jam galimybių nelabai yra, o Lietuva šioje situacijoje, tai vienas dalykas yra politikų šurmulys, o kitas – Lietuvos žmonės.

Jiems turi būti pasiųstas aiškus signalas, nes valstybėir jūs saugūs, todėl turi būti priimti tam tikri sprendimai, pavyzdžiui, siena turi būti sutvarkyta. Manau, kad kariuomenei tikrai turi būti suteiktas įgaliojimas saugoti sieną, nes tai labai svarbu, jeigu tai įmanoma, jeigu išgali tai daryti. Juk per sieną eina nelegaliai: be vizų, be kitų dalykų, tai reiškia, kad vyksta nusikaltimai. Ten gali būti infiltruojami žmonės, nuo kurių paskui gali nukentėti Lietuvos visuomenė“, – sako V. Uspaskichas.

Jis taip pat priduria, kad kalbėtis su Minsku galima, tačiau tik po to, kai bus suvaldyta migrantų krizės problema.

„Kalbėtis galima (su Minsku), ir bet kokiame lygmenyje, ko gero, reikia kalbėtis, bet, pirma, dabar vyksta neteisėtų migrantų antplūdis. Reikia sustabdyti juos ir tada bus galima kalbėtis, kiek tik norima. Aišku, galbūt retorika nebuvo teisingai parinkta, bet aš beveik niekad stengiuosi nebalsuoti už jokias rezoliucijas mūsų kaimynų atžvilgiu, nes jie yra nesubalansuoti, nes tikrai aš linkęs į tai, kad reikia išnaudoti diplomatinius santykius, bet dabar pas mus – kiaura siena, mes turime apsaugoti savo valstybę ir žmones“, – sako V. Uspaskichas.

Sumaišyta priežasčių ir pasekmių grandinė

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sako, kad dabar politikoje matome labai daug sumaišytų priežasčių ir pasekmių. Anot jos, vidinių iššūkių netrūksta.

„Problema tame, kad politikai pasako vieną dalyką, o paskui pasako, kad buvo ne taip suprasti ir yra daug tuščio kalbėjimo, bet mažai pasiūlymų. Ką reiškia kalbėtis su Minsku? Pirmiausia, apie ką kalbėtis ir koks būtų mūsų kalbėjimas. Taip pat norėčiau pritartį Eugenijui Gentvilui, kuris pasakė, kad mes šioje problemoje nesame vieni. Lukašenka nėra mūsų, o visos Europos bendra problema. ES supranta, kad Lietuva gali būti viso labo tranzitinė valstybė, jeigu mes neįdėsime maksimaliai daug pastangų į sulaikymą. Aš čia įžiūriu tą problematiką, kad atsiranda politiniai veikėjai, kurie maišo priežastis su pasekmėmis, kitaip sakant, priežasčių ir pasekmių grandinėlė yra apkeičiama ir apverčiama aukštyn kojomis, tarsi ne Lukašenka problema, o kažkas iš Lietuvos“, – sako politologė.

Paklausus, kiek prasmingas ir kokį rezultatą gali atnešti prezidento surengtas susitikimas, R. Urbonaitė tikino, kad gerai jau vien tai, kad politikai susėda ir diskutuoja, tačiau dabar jau reikalingi ir konkretūs žingsniai.

„Turbūt politikai, kurie dalyvavo tame susitikime turi daugiau informacijos ir apie rezultatyvumą gali daugiau pasakyti. Aš manau, kad jau gerai, kad politikai sėdasi kalbėtis, bet mums reikia jau ir tam tikro veiksmo, konkrečių planų, pavyzdžiui, kalbėjimosi su Europos Sąjunga, su kitomis valstybės, nes kas šiuo metu yra kalbamasi, ir kas kalbasi su Lenkija, kuri, mano požiūriu, šioje situacijoje yra labai svarbi, aš neturiu jokios informacijos.

Dviejų mėnesių prezidento darbotvarkėje nebuvo nei vieno skambučio Lenkijos prezidentui, su kuriuo mūsų prezidentas sako palaikąs labai gerus santykius, asmeninius santykius. Kai kurie dalykai vis dar neaiškūs, bet gerai, kad politikai sėdasi kalbėtis, galbūt tai išvirs į kažką, nes tam prielaidų yra, bet gali išeiti, kaip visada. Viską pamatysime ateityje“, – sako politologė.

Politologė taip pat sureagavo į kalbas apie nepaprastąją padėtį.

„Aš nematau reikalo slėpti nuo visuomenės, kad politikai svarsto vieną ar kitą variantą. Kuo daugiau visuomenė supras, kaip mąsto politikai, kaip strateguoja, tuo labiau galės įsitikinti, kad politikai dirba ir vertina situaciją. Šiuo atveju aš matyčiau labai svarbų dalyką, kad ir pačių politinių partijų, kokia yra dabar atsakomybė, nes ji dabar daugiausia tenka Vyriausybei. Bet atsakomybė politinių partijų yra stabdyti tą panikos kėlimą, kuris iš esmės vyksta ir parodyti konsoliduotą veikimą, palaikymą. Matome, kad kai kurios net ir opozicinės partijos siūlo Vyriausybei tam tikrus konkrečius sprendimus, Vyriausybė juos svarsto. Toks turėtų būti dialogas, nes tikrai neprisideda nei aiškinimai, kaip migrantai restoraninį maistą vos ne valgo, nors situacija yra kitokia, kartais yra labai tendencinga informacija, atsirandanti viešojoje erdvėje. Manau, kad politinių partijų atsakomybė yra užtikrinti dialogą su visuomene ir padėti tai pačiai Vyriausybei. Manau, kad čia mūsų interesas yra bendras“, – sako politologė.

nu šitas mažiukas ugiu, murzelė lenino ,susmukęs senis gentvilas tegul Cikanovskaja pasikviečia ji jau padėjo šviesi saulė padės irdar nu visur jis su durnais pasakymais vėjo nupučiamais Klaipėdos gėda leninas
justinas, 2021-08-02 09:54
Cha cha cha jeigu nenorit kalbeti su Lukasenko kad ispresti problema,tada klounai kuriu yra ir pas mus gali kalbeti su tichanovskaja
Klp, 2021-08-01 18:32
Taip taip ne Gabrielius,o senelis kuris jam vadovauja
As, 2021-08-01 15:46
Sidebar placeholder