Europos Aktualijos

Įvykęs incidentas su povandeniniais kabeliais Baltijos jūroje yra naujausias įvykis, galimai susijęs su atakomis prieš kritinę infrastruktūrą. 

Mes sveikiname Suomijos institucijas už greitą reagavimą ir sulaikytą įtariamą laivą. Dirbame su Suomijos institucijomis dėl tęsiamo tyrimo. Esame visiškai solidarūs su Suomija, Estija ir Vokietija. 

Mes griežtai smerkiame bet kokį tyčinį Europos kritinės infrastruktūros naikinimą. Įtariamas laivas priklauso Rusijos šešėliniam laivynui, kuris kelia grėsmę saugumui ir aplinkai, taip pat finansuoja Rusijos karo biudžetą. Siūlysime papildomas priemones, įskaitant sankcijas, siekiant nukreipti šį laivyną. 

Reaguodami į šiuos incidentus, stipriname pastangas apsaugoti povandeninius kabelius, įskaitant pagerintą informacijos mainų sistemą, naujas aptikimo technologijas, taip pat povandeninio remonto galimybes ir tarptautinį bendradarbiavimą. Išliksime įsipareigoję užtikrinti mūsų kritinės infrastruktūros atsparumą ir saugumą. 

Šiuo metu nėra jokios grėsmės elektros tiekimo saugumui regione. 

Europos Komisija siūlo sustabdyti bevizį režimą Sakartvelo pareigūnams 

Komisija siūlo sustabdyti dalį ES ir Sakartvelo susitarimo dėl vizų išdavimo palengvinimo. Jei Taryba priims šį pasiūlymą, Sakartvelo diplomatams, pareigūnams ir jų šeimoms, turinčioms diplomatinius ir oficialius pasus, reikės vizos trumpoms kelionėms į ES, trukmės iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. 

Be to, palengvinimai, tokie kaip trumpesnis paraiškų nagrinėjimo laikas, mažesnės vizų mokėjimo ir reikalavimų pateikti mažiau papildomų dokumentų, nebegaliotų Sakartvelo diplomatams ir pareigūnams. 

Šis sprendimas neturės neigiamo poveikio žmonių kontaktams, nes Sakartvelo piliečiai, turintys paprastus pasus, ir toliau galės keliauti į ES be vizų trumpoms kelionėms. 

Šis pasiūlymas yra atsakas į smurtinį Sakartvelo valdžios suvaržymą prieš taikius protestuotojus, politikus ir nepriklausomus žiniasklaidos kanalus, kurie prasidėjo po to, kai valdžia paskelbė, kad nuo 2028 metų nesieks pradėti derybų su ES. 

Be to, neseniai priimta Sakartvelo teisė, įskaitant „užsienio įtakos skaidrumo“ įstatymą (priimtą 2024 m. gegužės mėn.) ir „šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos“ įstatymą (priimtą 2024 m. rugsėjo mėn.), pažeidžia pagrindines teises, kurios yra svarbiausios ES vertybėms. 

Pagrindinių teisių laikymasis, įskaitant kovą su diskriminacija, yra būtina sąlyga suteikti vizų liberalizavimą. 

ES jau ėmėsi priemonių reaguoti į rimtą Sakartvelo demokratijos nuosmukį: birželį Europos Taryba pažymėjo, kad dabartinis veiksmas veda prie faktiško prisijungimo proceso sustabdymo. 

Kai situacija toliau blogėjo, ir po diskusijų užsienio reikalų taryboje 2024 m. gruodžio 16 d., Komisija nusprendė pasiūlyti sustabdyti vizų lengvatas Sakartvelo diplomatams ir pareigūnams. 

Dabar Taryba turi nuspręsti dėl šiandieninio pasiūlymo dėl dalinio vizų palengvinimo susitarimo sustabdymo. Jei Taryba priims pasiūlymą ir jis įsigalios, valstybės narės turės imtis būtinų priemonių. 

Tai reiškia, kad pagal sąžiningo bendradarbiavimo principą jos privalės taikyti vizų reikalavimą Sakartvelo diplomatams, pareigūnams, tarnybiniams/official pasų ir specialių pasų turėtojams ir informuoti apie šias priemones kitas valstybes nares ir Komisiją. 

Taip pat valstybės narės turės nutraukti esamų lengvatų, tokių kaip trumpesni paraiškų nagrinėjimo laikai, mažesni vizų mokesčiai ir galimybė pateikti mažiau dokumentų, taikymą Sakartvelo diplomatams ir pareigūnams.  

Susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Sakartvelo dėl vizų išdavimo palengvinimo įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d. Šio susitarimo tikslas buvo palengvinti vizų išdavimą trumpoms kelionėms pagal abipusiškumo principą. 

2017 m. baigus sėkmingą vizų liberalizavimo dialogą, Sakartvelui  buvo suteikta bendroji vizų lengvata trumpoms kelionėms. 

ES įveda skrydžių emisijų žymenį, kad keliautojai galėtų priimti informuotus ir tvaresnius sprendimus 

Europos Komisija priėmė Reglamentą, kuriuo įvedamas Skrydžių emisijų žymuo (FEL), teikiantis aiškią ir patikimą metodiką skrydžių emisijoms apskaičiuoti. 

Oro linijos, vykdančios skrydžius ES viduje arba iš jos, galės savanoriškai prisijungti prie šio žymens, kuris taps visiškai veikiančiu nuo 2025 metų liepos mėnesio. 

Iki kitų metų vasaros keleiviai galės matyti ir palyginti savo skrydžių įvertintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, leisdami priimti geriau informuotus sprendimus perkant bilietus. 

Šiuo metu bendros metodikos ir kriterijų trūkumas, kaip apskaičiuoti skrydžių emisijas, lemia, kad oro linijos ir bilietų pardavėjai naudojasi skirtingomis metodikomis, kurios nėra lengvai palyginamos. 

Skrydžių emisijų žymuo siekia tai pakeisti, nustatydamas patikimą ir suvienodintą metodiką, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip lėktuvo tipas, vidutinė keleivių ir krovinių apimtis, taip pat naudojamas aviacinis kuras. 

Ieškodami skrydžių arba užsakydami bilietus internetu, keleiviai matys specialų logotipą šalia skrydžių emisijų duomenų, garantuojantį, kad informacija yra patikima. Tai padės keleiviams priimti informuotus sprendimus ir apsaugoti juos nuo klaidinančių žaliųjų reklamų. 

Skrydžių emisijų žymuo padės aviacijai pereiti prie nulio emisijų, užtikrindamas sąžiningą konkurenciją tarp oro linijų, skatindamas Tvarų aviacinio kuro (SAF) naudojimą ir padedant atnaujinti flotiles. Kadangi skaičiavimai remiasi faktiniais sunaudojimo duomenimis, tai taip pat paskatins oro linijas veikti efektyviau ir tvariau. 

Europos Sąjungos aviacinės saugos agentūra (EASA) bus atsakinga už skrydžių emisijų apskaičiavimą pagal pažangiausius tarptautinius standartus, taikytinus aviacinėms emisijoms. Ši metodika leis sąžiningai, skaidriai ir suvienodintai apskaičiuoti skrydžių emisijas pagal naujausius veiklos duomenis toms pačioms maršruto linijoms. 

Iki 2025 m. vasario 1 d. oro linijos, vykdančios skrydžius ES viduje arba iš jos, galės prisijungti prie skrydžių emisijų žymens. Tam jos turės pateikti reikiamus duomenis EASA. Pirmieji skrydžių žymenys bus suteikti EASA iki 2025 m. liepos 1 d. ir jie bus taikomi skrydžiams, suplanuotiems 2025 metų žiemos sezonui. 

Komisija pradeda išsamų tyrimą dėl siūlomo „Dorna Sports” įsigijimo „Liberty Media” 

Europos Komisija pradėjo išsamų tyrimą, siekdama įvertinti pagal ES susijungimų reguliavimą siūlomą „Dorna Sports” įsigijimą „Liberty Media”. 

Komisija preliminariai nerimauja, kad šis sandoris gali lemti aukštesnes kainas už motociklų varžybų, kurias rengia abi šalys transliavimo teises. 

„Liberty Media” ir „Dorna Sports” yra tarptautinės žiniasklaidos kompanijos. „Liberty” valdo „Formula One Group“ ir turi išskirtines komercines teises į FIA Formulės 1 pasaulio čempionatą. „Dorna Sports” turi išskirtines komercines teises į FIM pasaulio čempionato „MotoGP“ bei kitus motociklų lenktynių čempionatus. 

Komisijos preliminarūs rūpesčiai 

Komisijos preliminarus tyrimas rodo, kad šis sandoris gali sumažinti konkurenciją tarp „Liberty Media” ir „Dorna Sports” licencijuojant transliavimo teises dėl motorsporto lenktynių turinio. Konkrečiai, sandoris gali pašalinti svarbias konkurencines kliūtis tarp „Liberty Media” ir „Dorna Sports”, o tai gali sustiprinti jų poziciją prieš motorsporto transliuotojus ir galų gale lemti aukštesnes kainas. 

Komisija nustatė, kad: 

• Sandoris kelia rimtų konkurencijos problemų galimose siaurose nacionalinėse rinkose dėl transliavimo teisių motorsporto turiniui Europos ekonominėje erdvėje (EEE), kur „Formulė 1“ yra aiški rinkos lyderė visose Europos šalyse, o „MotoGP“ dažniausiai yra vienintelis konkurentas. 

• Sandoris gali pašalinti svarbias konkurencines kliūtis tarp šalių kai kuriose platesnėse nacionalinėse rinkose dėl visų sporto turinio transliavimo teisių arba galimų tokių rinkų segmentų. Ypač todėl, kad „Formulė 1“ ir „MotoGP“ artimai konkuruoja. 

Komisija dabar atliks išsamesnį tyrimą, siekdama nustatyti, ar preliminarūs konkurencijos rūpesčiai patvirtinami. 

Tyrimo metu Komisija taip pat nagrinės, ar „Liberty Media” ir jos didžiausias akcininkas, ponas John Malone, gali daryti lemiamą įtaką abiem kompanijoms. Jei tai bus patvirtinta, sandoris taip pat gali kelti rūpesčių dėl to, kad „Liberty Media” gali uždaryti konkurentus šalyse, kuriose veikia „Liberty Global”, t. y. Belgijoje, Airijoje ir Nyderlanduose. 

Siūlomas sandoris Komisijai buvo praneštas 2024 m. lapkričio 14 d. Komisija turi 90 darbo dienų – iki 2025 m. gegužės 14 d. – priimti sprendimą. 

Daugiau informacijos https://ec.europa.eu/commission/presscorner/home/en