Europos Aktualijos

2024 m. pabaigoje įsigaliojo Lyčių pusiausvyros įmonių valdybose direktyva, siekianti užtikrinti subalansuotą lyčių atstovavimą viešai kotiruojamų bendrovių valdybose visose ES valstybėse narėse.

Direktyvoje numatyta, kad didelėse viešai kotiruojamose ES bendrovėse mažiau atstovaujama lytis turėtų sudaryti 40 proc. ne vykdomųjų direktorių ir 33 proc. visų direktorių.

Valstybės narės turėjo perkelti direktyvą į savo nacionalinę teisę iki 2024 m. gruodžio 28 d., o įmonės privalo pasiekti nustatytus tikslus iki 2026 m. birželio 30 d.

Vidutinė moterų dalis įmonių valdybose ES siekia 34 proc. Nuo 2010 m. moterų atstovavimas įmonių valdybose daugelyje ES valstybių narių padidėjo, tačiau pažangos tempas labai skiriasi, o kai kuriose šalyse jis yra stagnuojantis.

Pavyzdžiui, 2024 m. šalyse, kuriose taikomos privalomos kvotos, moterys sudarė 39,6 proc. didžiausių viešai kotiruojamų įmonių valdybų narių, palyginti su 33,8 proc. šalyse, kuriose taikomos švelnios priemonės, ir tik 17 proc. šalyse, kurios nesiėmė jokių veiksmų.

Aiškūs atstovavimo tikslai ir skaidri atranka lyčių pusiausvyrai gerinti

Valstybės narės privalėjo perkelti direktyvos taisykles į savo nacionalinę teisę, įskaitant:

• Konkrečias privalomas priemones valdybos narių atrankos procedūroms užtikrinti, taikant skaidrius ir lyčiai neutralius kriterijus.

• Pirmenybės taisyklę mažiau atstovaujamos lyties kandidatui – kai abu kandidatai yra vienodai kvalifikuoti.

• Kvalifikacijos kriterijų atskleidimą, jei to prašo nesėkmingas kandidatas.

• Viešai kotiruojamų įmonių įsipareigojimus pasiekti lyčių pusiausvyrą tarp vykdomųjų direktorių.

• Valdybų sudėties ir kliūčių, trukdančių pasiekti direktyvos tikslus, ataskaitų teikimą bei veiksmus šioms kliūtims pašalinti.

• Efektyvias, proporcingas ir atgrasomas sankcijas įmonėms, kurios nesilaiko skaidrios atrankos ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų. Sankcijos, kurias nustato valstybės narės, gali apimti baudas arba ginčijamų direktorių paskyrimo panaikinimą.

Direktyva taip pat įpareigoja valstybes nares paskelbti įmonių, pasiekusių lyčių pusiausvyros tikslus, sąrašą bei paskirti vieną ar daugiau institucijų, atsakingų už lyčių pusiausvyros valdybose skatinimą, analizę, stebėseną ir paramą.

Kiti žingsniai

Komisija tikrins valstybių narių pateiktą informaciją apie jų perkėlimo priemones ir tai, ar šios priemonės tinkamai perkelia direktyvos nuostatas. 

Komisija gali pradėti pažeidimų procedūras prieš valstybes nares, kurios nepateikia informacijos apie direktyvos perkėlimą arba netinkamai ją perkelia. 

Per visą perkėlimo laikotarpį Komisija teikė valstybių narių paramą, kad būtų užtikrintas tinkamas perkėlimas, pavyzdžiui, per seminarus ir dvišales konsultacijas.

Kontekstas

2024 m. specialioji „Eurobarometro“ apklausa apie lyčių stereotipus rodo, kad ES piliečiai paprastai palaiko lyčių lygybę kaip naudą visiems. 

Pastebėta teigiama pažanga: trys iš keturių respondentų sutinka, kad lyčių lygybė naudinga ir vyrams. 55 proc. ES piliečių palaiko priemonių įvedimą, kad būtų įveikta moterų nepakankama atstovybė priimant sprendimus.

ES moterys sudaro 34 proc. didžiausių viešai kotiruojamų įmonių, priežiūros tarybų arba valdybų narių. 2024 m. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) indeksas įvertino moterų dalyvavimą ekonominiame sprendimų priėmime 57,6 balo iš 100, tai yra 2,9 balo daugiau nei 2023 m.

Teisėkūros veiksmai siekiant spręsti lyčių disbalanso problemą skatina pažangą, o įrodymai rodo, kad šalyse, kurios nesiėmė reikšmingų veiksmų, lyčių disbalansas yra daugiau nei dvigubai didesnis nei šalyse, kurios įvedė priemones. 

Šalys, turinčios nacionalines kvotas, turi didžiausią moterų dalį viešai kotiruojamų įmonių valdybose.

Komisija pateikė direktyvą dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdybose 2012 m. lapkritį. Po dešimties metų diskusijų Europos Parlamentas ir Taryba 2022 m. birželį pasiekė politinį susitarimą. 

Direktyvos nuostatų perkėlimo terminas buvo nustatytas po dvejų metų – 2024 m. gruodžio 28 d.

Siekdama sustiprinti pasiekimus pagal Lyčių lygybės strategiją 2020–2025 m., Komisija kitais metais patvirtins moterų teisių veiksmų planą, kuriuo bus siekiama toliau stiprinti įsipareigojimus lygybės sąjungai ir pagrindus moterų teisių stiprinimui bei jų įgalinimui darbo rinkoje ir vadovaujančiose pozicijose.

3 milijonai eurų ES finansavimo Europos žiniasklaidos laisvės festivaliui

Šiandien Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl trijų Europos žurnalistikos ir žiniasklaidos laisvės festivalio leidimų.

Festivalio biudžetas siekia 3 milijonus eurų, ir jo tikslas – stiprinti dialogą, bendradarbiavimą ir partnerystę tarp žurnalistų, žiniasklaidos, pilietinės visuomenės organizacijų bei žiniasklaidos profesionalų Europos Sąjungoje.

Festivalis skatins diskusijas apie teisės aktus, susijusius su žiniasklaidos laisve, dezinformacija, žurnalistų saugumu ir ekonominiais sektoriaus iššūkiais. 

Taip pat jis prisidės prie informuotumo didinimo apie svarbų ir sudėtingą žurnalistų darbą bei grėsmes spaudos laisvei ES. Festivalio metu bus sudaryta galimybė keistis nuomonėmis apie Europos teisės aktų poveikį žiniasklaidos laisvei.

Komisija kviečia žiniasklaidą, nevyriausybines organizacijas, redaktorius, leidėjus, universitetus ir tyrimų centrus teikti savo pasiūlymus. Atrinktas kandidatas turės organizuoti tris metines festivalio laidas, taip pat įkurti ir valdyti platformą įnašams bei diskusijoms.

Paraiškų pateikimo terminas yra 2025 m. kovo 1 d. Daugiau informacijos apie tinkamumo kriterijus ir svarbias datas galite rasti internete.

Festivalis prisidės prie 2024–2029 m. Komisijos politinėse gairėse iškeltų tikslų įgyvendinimo. Kiekvienas festivalio leidimas bus užbaigtas strateginių rekomendacijų rinkiniu, pagrindinėmis pamokomis ir gerąja praktika.

Eurobarometro apklausa rodo stiprią paramą Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP)

Remiantis naujausia Eurobarometro apklausa, parama ES bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) pasiekė rekordines aukštumas. 

Viešosios informacijos apie BŽŪP lygis yra aukščiausias nuo 2007 m., ir net 78 proc. respondentų teigia žinantys apie šią ES politiką. 

Daugiau nei 70 proc. apklaustųjų sutinka, kad ES, įgyvendindama BŽŪP, užtikrina saugų, sveiką ir tvarų aukštos kokybės maistą. Tai rodo aiškų supratimą apie pagrindinį ES žemės ūkio politikos vaidmenį.

Dauguma ES piliečių mano, kad ES, vykdydama BŽŪP, atlieka savo užduotį užtikrinant stabilų maisto tiekimą bet kuriuo metu (81 proc.). 

Be to, apie septyni iš dešimties respondentų tiki, kad BŽŪP prisideda prie tvaraus gamtinių išteklių valdymo (72 proc.), mokslinių tyrimų ir skaitmeninių sprendimų vystymo žemės ūkio ir maisto sektoriuose (71 proc.), bei stiprina ūkininkų vaidmenį maisto grandinėje (70 proc.). 

Taip pat piliečiai pabrėžia, kad BŽŪP skatina investicijas ir augimą, kuria darbo vietas žemės ūkio ir maisto sektoriuose (70 proc.), padeda kovoti su klimato kaita (70 proc.) ir užtikrina prieinamas maisto kainas (69 proc.). 

Daugiau nei šeši iš dešimties apklaustųjų mano, kad BŽŪP mažina regioninius skirtumus (66 proc.) ir skatina jaunimą rinktis žemės ūkio sektorių (63 proc.).

Apklausa taip pat atskleidžia, kad ES piliečiai labai vertina ūkininkus: net 92 proc. teigia, kad žemės ūkis ir kaimo vietovės yra svarbios mūsų ateičiai, o 52 proc. jas laiko „labai svarbiomis“. 

Daugiau nei pusė (56 proc.) mano, kad ES finansinė parama ūkininkams, padedanti stabilizuoti jų pajamas, yra tinkama – tai dešimčia procentinių punktų daugiau nei 2022 m. ir aukščiausias lygis nuo 2013 m. 

Beveik devyni iš dešimties (88 proc.) pritaria, kad ES turėtų toliau teikti subsidijas ūkininkams, kad jie vykdytų klimato ir aplinkai naudingą ūkininkavimo praktiką. 

Rezultatai taip pat rodo, kad 62 proc. sutinka, jog žemės ūkis jau reikšmingai prisidėjo prie kovos su klimato kaita.

Kalbant apie prioritetus ir lūkesčius, didžioji dauguma respondentų nurodė, kad svarbiausia užtikrinti stabilų maisto tiekimą ES bet kuriuo metu (94 proc.), užtikrinti prieinamas maisto kainas vartotojams (92 proc.), tvarų gamtinių išteklių valdymą (91 proc.) ir stiprinti ūkininkų vaidmenį maisto grandinėje (90 proc.).

ES prekybos susitarimai taip pat plačiai laikomi sėkmingais: dauguma europiečių mano, kad jie suteikia reikšmingą naudą ES žemės ūkiui ir vartotojams. 

Konkrečiai, 76 proc. sutinka, kad šie susitarimai užtikrina rinkų ir žemės ūkio produktų tiekimo įvairovę ES. Daugiau nei septyni iš dešimties mano, kad šie susitarimai skatina ES žemės ūkio produktų eksportą visame pasaulyje (73 proc.) ir kad jie propaguoja ES darbo bei aplinkosaugos standartus, įskaitant gyvūnų gerovę kitose šalyse (71 proc.).

Kalbant apie Europos kokybės ženklų žinomumą, dauguma europiečių (56 proc.) atpažįsta ekologinio ūkininkavimo logotipą, tačiau saugomos geografinės nuorodos (SGN) ir saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) logotipai galėtų būti geriau žinomi.

Tai jau aštuntoji Eurobarometro apklausa tema „Europiečiai, žemės ūkis ir BŽŪP“, atlikta visose 27 ES valstybėse narėse nuo 2024 m. birželio 13 d. iki liepos 8 d. Buvo apklausta 26 349 respondentai iš įvairių socialinių ir demografinių grupių jų gimtąja kalba. Apklausos rezultatai pateikia išsamų europiečių požiūrio į žemės ūkį ir BŽŪP vaizdą.

Europos Komisijos spaudos centras