Kas lėmė jūsų sprendimą pasirinkti mediciną?
Aplinkoje buvo daug sergančių žmonių. Medicinos kelias jaunystėje buvo idealistinis noras. Maniau, kad labai daug nuveiksiu būdama gydytoja - skirsiu vaistus, aiškinsiu, mokysiu. Norėjau, kad žmonės ilgiau gyventų, daugiau džiaugsmo patirtų. Taip pat medike būti pastūmėjo ir skaitytos knygos. Iš knygų sužinojau, kad gydytojai yra atsidavę savo darbui, rūpinasi žmonėmis ir palieka reikšmingą indėlį visuomenei.
Kas įkvėpė tapti fitoterapeute?
Gimiau ir užaugau labai gražioje vietoje - Mažeikių rajone, prie Ventos. Buvau apsupta ir upelių, ir kalnelių, ir įvairių augalų. Esu gamtos kūrinys, augantis gamtoje ir dabar. Augalų ir žmonių elektromagnetiniai laukai sutampa. Nuo vaikystės rinkdavome geltonuosius raktelius, kiškio kopūstus. Ir namuose matydavau daug gamtos gėrybių - vyšnių, obelų šakelių, čiobrelių, petražolių, įvairių lapelių.
Nuo mažų dienų supratau, kad vaistas yra maistas. Naudodami augalus galime išvengti daug širdies ligų, diabeto, sąnarių skausmų. Būtų smagu, kad visi turėtų natūralią naminę vaistinę. Pavyzdžiui, didikai rengdavo natūralios arbatos gėrimo ceremonijas. Turime ir labai protingų grafų Tiškevičių rūmus. Jie suprato, kad reikia auginti vaistinius, prieskoninius augalus, nes kitaip neturėtų jėgų ir neįstengtų dirbti. Svarbu pasinaudoti gamtos turtais dėl geresnės gyvenimo kokybės.
O kas jus sieja su Klaipėda?
Klaipėdoje baigiau medicinos institutą. Paskui kartu su vyru atvykome dirbti į Klaipėdą. Buvau pulmonologė, radiologė. Mano profesinė gydytojos patirtis siekia 40 metų. Visą laiką mokiausi natūralios medicinos. Nuolat tobulinau savo žinias ir gebėjimus. Dabar vasaroju Kretingoje.
Ar jūsų vyras irgi buvo medikas?
Taip, mano vyras buvo labai garsus vaikų chirurgas - Robertas Tikuišis. Jis mirė prieš 13 metų. Mano vyras buvo nepaprastai gabus. Jis operavo mūsų dabartinį prezidentą - Gitaną Nausėdą, kai jis buvo vaikas. Apie tai buvo kalbama ir žiniasklaidoje, ir aprašyta knygoje apie prezidentą.
Ar tikite pasakymu, kad jūra gydo?
Jūros gydomosios savybės yra nepaprastos. Pavyzdžiui, smėlis yra reabilitacinė priemonė. Svarbu pėdų biologinius taškus padirginti, tai iškart atgaivina visus organus. Pajūryje reikia ir, kaip žmonės sako, oro su jodu pakvėpuoti. Aš dažnai Melnaragėje ant suoliuko pasėdžiu, atsipalaiduoju. Jūra suteikia natūralius aerozolius. Jie pravalo kvėpavimo takus ir papildo kraujotaką naujais mineralais.
Jūra yra didžiausia gamtos terapija. O ir vaistažolių Klaipėdoje galima pasirinkti. Galima iš Melnaragės nueiti į Girulius. Visuomet namo parsinešu erškėtrožių žiedų.
Kaip prasideda ir kaip dažniausiai baigiasi jūsų diena? Ar turite rutiną?
Be rutinos negalima gyventi. Žmogus be rutinos nieko nepasiektų. Tai privaloma, jeigu nori ką nors nuveikti, susidėlioti darbus. Rutina mano gyvenime visada buvo ir yra. Aš dabar esu pensininkė, todėl be rutinos negaliu apsieiti. Turiu kelias licencijas, nuolat jas tobulinuosi. Taip pat daug skaitau. Dalyvauju įvairiose veiklose, važinėju į kitus miestus.
Kiekviena žolelė turi po šimtą ir daugiau gydomųjų savybių. Reikia mokėti jas rinkti, geriausia - po tris, taip pat suderinti mišinukus.
Turiu mažą ūkį, kurį prižiūriu - auginu ir renku vaistažoles, jas komponuoju. Stengiuosi savo žiniomis pagerinti aplinkinių gyvenimą. Žmonės dažnai skundžiasi, kad yra pavargę, todėl reikia žinoti, kaip atkurti savo sveikatą, o tai yra rutinos dalis. Svarbu mokėti paskirstyti laiką, tam reikia daug valios, pastangų. Paskui jau būna lengviau.
Minėjote, kad daug skaitote. Gal galėtumėte pasidalinti, kokio žanro kūrinius skaitote? Ar turite rekomendacijų?
Daugiausiai skaitau knygas, kurios neša naudą sveikatai - dvasinei ir fizinei. Dabar aktualu skaityti apie ilgaamžiškumą, kaip palaikyti gerą sveikatą. Sveikata pirmiausia yra kokybė. O kad būtų galima užtikrinti kokybę, reikia sukaupti daug žinių. Bet būtina ir jas taikyti praktiškai. Skaitau ir apie vaistinius augalus. Vaistiniai augalai ląstelėje didina mitochondrijų fabriką.
Jei žmonės naudotų daugiau vaistinių augalų, tikrai būtų sveikesni. Manau, kad jeigu žmogus yra gražus, jis yra ir sveikas, ir atvirkščiai - sveikas žmogus yra gražus. O knygas reikia mokėti atsirinkti. Rekomenduoju Peterio Attia knygą „Kaip gyventi ilgiau ir kokybiškiau“. Nuolat dalyvauju knygų mugėse, seku ir naujienas apie grožinės literatūros kūrinius. Malonu gyvai pamatyti autorius ir pabendrauti su jais.
Paskutinis susitikimas, kuriame dalyvavau, buvo su Nobelio premijos laureatu, atvykusiu į Lietuvą. Jis susijęs su molekuline biologija ir genų redagavimu. Tai vyko Saulėtekyje, Vilniuje. Po to jis parekomendavo keletą knygų, bet jos anglų kalba.
Kuri žolelė turi daugiausiai gydomųjų savybių?
Kiekviena žolelė turi po šimtą ir daugiau gydomųjų savybių. Reikia mokėti jas rinkti, geriausia po tris, taip pat suderinti mišinukus. Kasdien į arbatą galima įlašinti lašiuką ugniažolės. Juoduogis šeivamedis - vienas mano mėgstamiausių augalų. Jis pasižymi antivirusiniu poveikiu, iš jo išgaunami vertingi eteriniai aliejai, o uogos naudingos sveikatai. Tai augalas, turintis itin platų veikimo spektrą.
Jūros gydomosios savybės yra nepaprastos. Pavyzdžiui, smėlis yra reabilitacinė priemonė.
„Kartumynai“ taip pat vertingi, pavyzdžiui, pelynas. Ne mažiau svarbus ir šalavijas, neretai vadinamas ilgaamžiškumo žole. Verta prisiminti ir viržius bei šaltalankių lapus - jie pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis ir laikomi vienais galingiausių kovotojų su vėžiu. Stipriam imunitetui palaikyti ypač svarbu valgyti įvairias uogas. Lietuva - tikra natūrali vaistinė, o jos žmonės nuo seno vertina ir mėgsta vaistažoles.
Kada reikia rinkti žoleles?
Iš ryto tai ne, juk rasa dar būna. Geriau rinkti vidurdienį, iki maždaug 17 valandos. Jeigu lijo, galima ir vėliau. Reikia, kad jos sausos ir švarios būtų.
Kokio vitamino šiais laikais žmonėms labiausiai trūksta?
Vaikams šiais laikais labiausiai trūksta „vitamino M“, tai yra mama. O suaugusiems siūlau nusipirkti arbatinuką ir užsiplikyti vaistažolių ir tikrai nereikės pirkti jokių papildomų vitaminų ar sintetinių medžiagų. Tik žmonės vengia plikyti arbatą, nes tingi laukti, kol ji atšals. O po kiekvieno arbatos puodelio juk palengvėja.
Kaip išlaikyti gerą sveikatą?
Pateiksiu Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis. Sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo, įpročių, darbo, santykių su žmonėmis, tai sudaro 50 procentų. Medicininė pagalba - 10 procentų, paveldimumas - 20 procentų, o aplinkos tarša - 20 procentų.
Atskleisiu ir kardiologų duomenis. „Sveiko žmogaus kodas“ yra 035140530. Dabar iššifruosiu. Tai reiškia, kad žmogus turi nerūkyti, nevartoti kaljanų ar kitų tabako gaminių. Kasdien jis privalo nueiti apie tris kilometrus, o mitybos racione turėtų būti bent penkios porcijos daržovių ir vaisių. Arterinis kraujospūdis neturėtų viršyti 140 mmHg.
Bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje turėtų būti ne didesnė kaip 5 mmol/l, o mažo tankio - vadinamojo „blogojo“ - cholesterolio kiekis ne didesnis kaip 3 mmol/l. Sveikas žmogus turėtų palaikyti normalų svorį ir neturėti cukrinio diabeto.
Pridurčiau, kad valgant pietus ant stalo turėtų būti žali prieskoniai. Jie iš karto „užveda“ mūsų organizmą, skatina fermentus. Aš rekomenduoju ir sriubas. Virti iš dilgėlių, garšvos, kiaulpienių, nes tai gerina virškinimą. Juk japonai net valgo laukinius augalus.
Ir malda padeda žmonėms gerą sveikatą išlaikyti. Tie, kurie meldžiasi, po infarkto sveiksta apie 15 procentų greičiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą