Gal taurė nebe pagrindinė programos žvaigždė: ar įmanomi įmonės vakarėliai be svaigalų?

Tačiau Vakarų Lietuvoje, kaip ir visoje Lietuvoje bei kitose Europos šalyse, požiūris į korporatyvinius renginius pamažu keičiasi. Vis daugiau įmonių pradeda kelti klausimą: ar tikrai gerai komandai suburti būtinas alkoholis?

Nors tradicijos keičiasi lėtai, tendencijos rodo, kad taurė pamažu traukiasi iš scenos centro ir užleidžia vietą patirtims, bendrystei bei prasmingam laisvalaikiui.

Kodėl vakarėliuose alkoholis vis dar karaliauja?

Psichologai ir priklausomybių specialistai pastebi, kad alkoholis darbo kolektyvuose dažnai atlieka ne gėrimo, o socialinio „tepalo“ funkciją. Žmonės jį renkasi norėdami atsipalaiduoti, sumažinti bendravimo įtampą ar tiesiog prisitaikyti prie grupės normų.

Priklausomybių ligų specialistas galėtų atkreipti dėmesį, kad įmonių vakarėliuose veikia vadinamasis socialinio leidimo mechanizmas. Darbo aplinkoje galiojančios taisyklės tarsi trumpam suspenduojamos, todėl kai kurie darbuotojai ima elgtis taip, kaip įprastai nesielgtų.

„Jeigu kolektyve susiformavęs įsitikinimas, kad linksmybės neatsiejamos nuo alkoholio, žmogui tampa sunku atsisakyti. Net tie, kurie kasdien vartoja saikingai arba nevartoja visai, gali jausti spaudimą prisijungti prie bendro ritualo“,- galėtų paaiškinti specialistas.

Paradoksalu, tačiau būtent dėl šios priežasties alkoholis dažnai tampa ne laisvės, o tam tikros priklausomybės nuo grupės lūkesčių simboliu.

Naujos vėjų kryptys Vakarų Lietuvoje

Renginių organizatoriai Klaipėdoje ir pajūrio regione pastebi, kad užsakovų poreikiai keičiasi. Prieš dešimtmetį dauguma kalėdinių vakarėlių ar vasaros švenčių buvo orientuoti į vaišes ir vakarinę programą, o šiandien vis dažniau prašoma aktyvių veiklų.

Populiarėja orientavimosi žaidimai senamiestyje, komandinės regatos Kuršių mariose, edukacinės degustacijos, kūrybinės dirbtuvės, sportinės rungtys, žygiai pajūriu, bendruomeniniai projektai ir savanorystės iniciatyvos.

Renginių organizatoriai pastebi ir kitą tendenciją - įmonės vis dažniau renkasi trumpesnius, bet turiningesnius renginius. Darbdaviai supranta, kad darbuotojams svarbu ne tik pasėdėti prie stalo, bet ir patirti ką nors naujo.

Kaip juokauja vienas renginių profesionalas, žmonės vis dažniau nori parsivežti prisiminimą, o ne pagirias.

Kai rytas po vakarėlio tampa verslo klausimu

Alkoholis įmonėms kainuoja ne tik tiesiogine prasme. Po audringų vakarėlių neretai pasitaiko pravaikštų, sumažėjusio produktyvumo, konfliktų ar reputacinių problemų. Kai kuriais atvejais neapgalvotas darbuotojų elgesys gali turėti ir teisinių pasekmių.

Pajūrio verslininkai vis dažniau pripažįsta, kad alkoholis ne visuomet sukuria pridėtinę vertę. Priešingai - kartais jis tampa rizikos veiksniu. Vienos Klaipėdos gamybos įmonės vadovas galėtų pasidalinti tokia patirtimi: „Anksčiau šventėse alkoholis buvo savaime suprantamas dalykas. Tačiau pastebėjome, kad dalis darbuotojų kitą dieną jausdavosi prastai, atsirasdavo nereikalingų nesusipratimų. Kai renginiuose daugiau dėmesio skyrėme veikloms, o ne gėrimams, atmosfera tapo jaukesnė ir profesionalesnė.“

Paslaugų sektoriaus atstovai taip pat pastebi, kad jaunesnė darbuotojų karta daug dažniau renkasi sveikesnį gyvenimo būdą ir nebelaiko alkoholio pagrindiniu linksmybių ingredientu.

Ką pasiūlyti vietoje alkoholio?

Štai čia slypi pagrindinis iššūkis. Jeigu iš renginio tiesiog pašalinamas alkoholis, bet nepasiūloma nieko daugiau, dalyviai gali jaustis nusivylę. Sėkmingi blaivūs renginiai paprastai remiasi trimis principais:

Įtraukti. Žmonės turi veikti, o ne vien sėdėti prie stalų.

Nustebinti. Nauja patirtis dažnai suteikia daugiau emocijų nei dar viena taurė.

Sukurti pasirinkimą. Kokybiški nealkoholiniai gėrimai šiandien gali konkuruoti su tradiciniais kokteiliais.

Pajūrio renginių erdvėse jau galima rasti nealkoholinių kokteilių barus, specialias kavos degustacijas, arbatos ceremonijas, kombučios stoteles ar net profesionalių baristų pasirodymus. Be to, vis daugiau restoranų ir viešbučių kuria nealkoholinių gėrimų meniu. Tai leidžia dalyviams jaustis visaverčiais šventės svečiais, o ne žmonėmis, kuriems tiesiog pasiūlyta mineralinio vandens.

Ar įmanoma šventė be „pakėlimo“?

Dažniausiai girdimas argumentas prieš blaivius renginius skamba paprastai: žmonės neatsipalaiduos. Tačiau praktika rodo ką kita. Kai renginio programa įdomi, darbuotojai jaučiasi saugiai, o bendravimas nėra dirbtinai formalus, alkoholis tampa ne būtinybe, o pasirinkimu.

Priklausomybių specialistai pabrėžia, kad organizacinė kultūra formuojasi iš mažų sprendimų. Jeigu vadovai demonstruoja, kad bendruomeniškumas nepriklauso nuo promilių kiekio, ilgainiui keičiasi ir kolektyvo normos. Svarbu yra ne drausti, o kurti alternatyvas.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Pakelti akis virš taurės krašto

Galbūt svarbiausias pokytis vyksta ne renginių salėse, o žmonių mąstyme. Šiuolaikinės įmonės vis dažniau rūpinasi darbuotojų emocine sveikata, gerove ir darbo kultūra. Tokiame kontekste klausimas - kiek alkoholio užsakyti? - po truputį užleidžia vietą kitam: kokią patirtį norime sukurti?

Vakarų Lietuva visuomet garsėjo jūros vėjais, kurie atneša naujas idėjas. Panašu, kad vieną jų jau regime ir įmonių šventėse. Nebūtinai visi renginiai taps visiškai blaivūs. Tačiau vis daugiau organizacijų supranta, kad tikras komandos ryšys gimsta ne prie butelio. Jis gimsta bendrose patirtyse, pokalbiuose, iššūkiuose ir prisiminimuose, kurių kitą rytą nereikia mėginti atkurti iš nuotraukų. O tai, ko gero, ir yra didžiausias bet kurios šventės komplimentas.