Iki šiol nėra visuotino gerovės valstybės apibrėžimo, tačiau viešojoje erdvėje galima išgirsti vis dažniau sklandančius teiginius, jog gyvenimo kokybės rodikliai Lietuvoje gerėja, jog vis daugiau mūsų tautiečių grįžta į iš svetur ir tolimesnę savo ateitį sieja su gimtuoju kraštu.
Tai lyg ir savame reiškia, kad žengiame vis tvirtesniais žingsniais link išsvajotos gerovės valstybės statuso visiems jos piliečiams, o gal kažkas pasakys, jog mums jau pavyko šį statusą pasiekti?
Ką reiškia gerovės valstybė sunku apibrėžti net mokslininkams. Vieni nurodo valstybės atsakomybę garantuoti savo piliečiams materialinę gerovę, kiti pažymi, jog gerovės valstybės sąvoka esą yra ne tik finansinė piliečių gerovė ar socialinių paslaugų tinklas, bet ir nustatytų požiūrių, idėjų rinkinys: apie šeimą; apie lyčių santykius ir vaidmenis šeimoje, darbe ir visuomenėje.
Jie teigia, kad gerovės valstybė turi didelį poveikį tokioms institucijoms, kaip darbo rinka, klasių struktūra, santykiams tarp lyčių.
Mes, savo ruožtu, pabandėme pakalbinti praeivius Klaipėdos gatvėse ir pasidomėti, ar, anot jų, gyvenimas Lietuvoje gerėja ir ar mes žengiame gerovės valstybės puoselėjimo keliu?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą