Gestų kalba yra gyva kalba

Kretingiškė Ernesta Narmontienė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Vilniuje, yra baigusi lietuvių gestų kalbos vertimo studijas. Ernestai visada patiko kalbos ir ji svajojo studijuoti italų ar ispanų filologiją. Išgirdusi apie gestų kalbos vertimo studijas, suprato, kad nori įgyti būtent šią profesiją.

Buvo sutrikę

E. Narmontienė pasakojo, kad, jai pradėjus mokytis gestų kalbos, artimieji džiaugėsi, bet tuo pačiu ir buvo nustebę, nes daugumai jų ši profesiją buvo svetima ir nepažįstama.

Artimieji ir draugai ėmė skatinti stoti į universitetą, apmąstyti, ar mergina tikrai nori dirbti su kitokiais žmonėmis.

„Stojau ten, kur vedė širdis, ir esu laiminga dėl šio pasirinkimo“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, gestų kalbos vertimo studijos prasidėjo labai įdomiai.

„Atėjus į pirmą paskaitą mus pasitiko dėstytojas su klausos negalia. Visi buvome sutrikę, nežinojome, kaip elgtis, nes nemokėjome nė vieno gesto“, – pradžią prisiminė Ernesta.

Kiek vėliau studentai pradėjo suprasti, apie ką dėstytojas kalba, naudodamas gestus, kūno kalbą. Lengviau ir greičiau gestų kalbą padėjo suprasti įvairus žaidimai, šarados, vaidyba.

Kadangi ši kalba, kretingiškės teigimu, yra gyva kalba, jai reikėjo atsakingai lankyti visas paskaitas.

Informacijos, knygų apie gestų kalbą yra labai mažai, tad mokytis buvo galima tik dalyvaujant paskaitose.

Studijos nėra populiarios

Įstojusi į kolegiją E. Narmontienė sužinojo, kad kiekviena šalis turi savo gestų kalbą.

Nors daugumai žmonių kylą klausimas, ar nebūtų paprasčiau visiems, turintiems klausos negalią, kalbėti viena kalba.

Ernesta mano, kad gal ir būtų paprasčiau, tačiau ir šnekamoji kalba taip pat kiekvienoje šalyje skiriasi:

„Svarbu suprasti, kad gestų kalba nėra paprastas gestikuliavimas ar lietuvių kalbos atkartojimas gestais.

Tai yra atskira kalba. Gestų kalba, kaip ir lietuvių kalba, turi savo leksiką, gramatiką, lūpų judesius. Labai svarbų vaidmenį šioje kalboje atlieka veido išraiška, mimikos.“

Norint mokėti gestų kalbą reikia įdėti nemažai darbo.

E. Narmontienės manymu, labai svarbu bendrauti su kurčiaisiais, stebėti jų veido išraiškas ir naudojamus gestus.

„Studijų metu kasdien bendraudavome su negirdinčiu dėstytoju, todėl pakankamai greitai pradėjome kalbėti paprastais sakiniais gestų kalba“, – kalbėjo mergina.

Lietuvoje gestų kalbos studijos nėra populiarios. Pasirenkančiųjų šią profesiją mažėja.

Ernestai sunku atsakyti, kodėl jaunimas nesirenka mokytis gestų kalbos: „Jaunam žmogui trūksta informacijos apie šias studijas.“

Baigusi su gestų kalba susijusias studijas, kretingiškė darbą surado lengvai, kadangi tokių specialistų Lietuvoje trūksta.

Sidebar placeholder