„Gren Lietuva“ nesuinteresuota modernia „Klaipėdos energija“?

„Gren Lietuva“ (GL) ir KE susijusios per akcininkus. KE valdo 5 proc. „Gren Klaipėda“ akcijų, o GL valdo 19,5 proc. KE akcijų. Dar prieš keliolika metų buvo pasirašytas neviešas akcininkų susitarimas, pagal kurį „Gren Lietuva“ dalyvauja KE valdyme.

Dar statant šiukšlių deginimo įmonę Klaipėdoje prieš ją protestuojantieji buvo raminami, kad ji ne tik nepadidins aplinkos taršos, bet ir mažins šilumos kainą mieste. Buvo kalbama, kad kaina galėtų mažėti 25 procentais ar net daugiau.

Tačiau sąmoningai ar ne buvo nutylima, kad pagal galiojančius teisės aktus „Gren Lietuva“ mažai gali veikti šilumos kainą mieste.

Praktiškai jau dešimtį yra taip, kad „Gren“ tik ne šildymo sezono metu parduoda šilumą pigiau. Prasidėjus šildymo sezonui „Gren“ parduoda šilumą praktiškai už tokią pat kainą, už kurią šilumą gali pagaminti ir pati KE.

Įdomu tai, kad nešildymo sezono metu per 6 mėnesius Klaipėdoje yra praktiškai sunaudojama tiek šilumos, kiek tik per vieną mėnesį šildymo sezono metu. Taigi „Gren“ įtaka šilumos kainai uostamiestyje yra gana minimali.

Šilumos kaina Klaipėdoje daugiausia priklauso nuo pačios KE. Per paskutinius metus KE investavo net į penkių biokuro šilumos katilų įrengimą, kurie ženkliai leido sumažinti šilumos savikainą lyginant su dujiniais katilais.

Tačiau, „Vakarų ekspreso“ duomenimis, „Gren“ atstovai ne kartą darė spaudimą, kad KE modernizavimas nevyktų taip sparčiai.

Redakcijos šaltinių duomenimis, „Gren“ skeptiškai vertina ir naujausią KE projektą, kuomet perėmus bankrutavusios „Geotermos“ turtą planuojama investuoti į senų dujinių katilų modernizavimą, pritaikant juos kūrenti biokuro dulkėmis. Taip pat į siekius pabandyti atkurti patį geoterminės energijos išgavimo iš žemės gelmių būdą.

Siekia pelno

„Naujieji šiukšlių deginimo įmonės savininkai “Gren„, sumokėję milijonus už akcijas, yra suinteresuoti susigrąžinti savo investicijas. Todėl jiems svarbu ne tik kad pati atliekų deginimo gamykla generuotų kuo didesnį pelną, bet ir kad KE lėšas skirtų ne investicijoms, o dividendams“, - svarstė „Vakarų ekspreso“ šaltinis.

Todėl stabdydama KE investicinius projektus privačių Šveicarijos pensijų fondų valdoma „Gren“ nušautų iš karto du zuikius.

KE negalėtų mažinti savo gaminamos šilumos savikainos, todėl „Gren“ ir kiti nepriklausomi šilumos gavėjai galėtų brangiau pardavinėti savo gaminamą šilumą klaipėdiečiams.

Taip pat investicijoms nepanaudoti KE pinigai galėtų būti išmokėti kaip dividendai už GL valdomas KE akcijas. Taip GL gautų penktadalį KE dividendų.

„Praktiškai GL ir KE yra konkurentai, tačiau “Gren„ gali daryti tiesioginę įtaką procesams KE“, - pastebi „Vakarų ekspreso“ šaltiniai.

Oficialiai skelbiama, kad „Gren Klaipėda“ pajamos 2021 metais buvo 32,6 milijono eurų, o pelnas - beveik 10 milijonų eurų.

„Klaipėdos energija“ tais pačiais metais gavo 37,6 milijono eurų pajamų ir patyrė 0,9 milijono eurų nuostolių.

Atleidžia direktorių
Būtent GL logistikos vadovo Rimanto Tenenės ir Klaipėdos savivaldybės atstovo Edvaro Simokaičio balsai KE taryboje nulėmė, kad būtų priimtas sprendimas nepratęsti sutarties su „Klaipėdos energijos“ vadovu Antanu Katinu antrajai penkerių metų kadencijai.

„Viskas apsivertė labai greitai, Savivaldybės sukurta darbo grupė buvo pateikusi teigiamą išvadą dėl 2021 metų įmonės veiklos, įmonės veiklos ataskaitai pritarė ir Klaipėdos miesto taryba“, - sako A. Katinas.

Tačiau, anot jo, įmonės valdyba į tai neatsižvelgė ir priėmė sprendimą ieškoti kito KE vadovo.

E. Simokaitis išdėstė pagrindinius tokio sprendimo motyvus:

- KE Danės g. 8 teritorijos konversija galėjo vykti sparčiau, per mažas iniciatyvos tuo klausimu rodymas (pagrindinė iniciatyva buvo iš Savivaldybės: studijos darymas, sklypų atskyrimo klausimas ir kt.);

- įmonės veiklos rezultatai: dveji metai neigiamas rezultatas;

- investicinių projektų nevykdymas paskutiniais metais.

A. Katinas su tokiais motyvais nesutinka ir tikina, kad neigiamus finansinius rezultatus lėmė energetinė krizė, o dėl teritorijos konversijos - Savivaldybės užduotys buvo vykdomos, o energijos akumuliacinė talpykla nebuvo įrengta, nes konkurse pasiūlyta kaina buvo 2,5 karto didesnė nei planuota.

Ieškinys teisme

„Jau pateikiau ieškinį teismui. Sieksiu, kad valdybos sprendimas su manimi nepratęsti sutarties dar penkeriems metams būtų panaikintas“, - sako A. Katinas.

Jo pagrindinis motyvas, kad E. Simokaitis, prieš balsuodamas valdyboje dėl KE vadovo klausimo, turėjo gauti Savivaldybės (galbūt net Tarybos) rekomendaciją.

Pats E. Simokaitis sako, kad, kaip valdybos narys, jis yra laisvas priimti sprendimą, kaip balsuoti, ir nėra įpareigotas derinti savo pozicijos.

Tiek A. Katinas, tiek E. Simokaitis remiasi tuo pačiu Akcinių bendrovių įstatymu. Tačiau A. Katinas mano, kad savivaldybei ar valstybei priklausančios įmonių valdybos veikia šiek tiek pagal kitokius principus, ir tai bandys įrodyti teisme.

O štai E. Simokaitis įsitikinęs, kad visi valdybos nariai turi vienodas teises balsuoti valdybos posėdžiuose, nepriklausomai nuo to, kas yra įmonės akcininkai.

A. Katinas pažymi, kad sprendimas ieškoti naujo vadovo galimai dar labiau stabdys KE pažangą ir investicijas.

Užtruks ne tik pats konkursas, bet dar daug laiko naujam vadovui prireiks įsigilinti į situaciją ir tęsti darbus.

Užkulisiuose jau kalbama, kas galėtų pakeisti A. Katiną. Tarp galimų kandidatų minima ir viena moteris.