Grįžta paukščiai: kur jais grožėtis ir kokios žmogaus pagalbos jiems reikia

Sugrįžtantys paukščiai pagrįstai laikomi pavasario pranašais - net jei dar būna sniego, jau galima išgirsti pirmųjų parskridusių sparnuočių giesmes. Šiuo metu jau aktyviai čirškia varnėnai, vieversiai, pievose galima pamatyti pempių, žąsų, ančių, kovų. Ornitologai atkreipia dėmesį, kad renovuojant ar statant naujus namus, vietos perėti nebeturi vėliausiai į Lietuvą parskrendantys čiurliai - jiems reikia žmogaus pagalbos iškeliant inkilus.

Ornitologai šiomis dienomis aktyviai darbuojasi stebėdami parskrendančius paukščius. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnįjį mokslo darbuotoją, ornitologą Julių Morkūną pavyko pagauti ne iš pirmo karto. Mokslininkas į klausimus atsakė būdamas jūroje, apie 20 kilometrų nuo kranto, kur stebėjo ir skaičiavo migruojančius paukščius.

„Kol kas jūroje pavasaris dar nėra įsibėgėjęs, nors jau atėjęs. Vis matosi nedideli būreliai praskrendančių sausumos ir vandens paukščių“, - įspūdžiais iš jūros su „Vakarų ekspresu“ dalijosi ornitologas.

Kada maždaug į Lietuvą pradeda grįžti paukščiai? Kada ir kokie paukščiai parskrenda pirmieji? Kokie ir kada grįžta vėliausiai?

Įvairiai. Pirmieji parskrenda žole, sėklomis ir žuvimis besimaitinantys ar visaėdžiai paukščiai. Pirmieji paukščiai parskrenda dar nenutirpus ledui ar sniegui iki galo. Tai yra žąsys, didžiosios antys, dančiasnapiai, kovai.

Iš artimųjų migrantų visada vasario pabaigoje jau parlekia vieversiai, pempės, gervės ir karveliai keršuliai. Tai paukščiai, kurie gali nutirpus sniegui rasti maisto: žolės, sliekų ar įvairių sėklų, vaisių.

Kovo pabaigoje-balandį jau parskrenda paukščiai, kurie maitinasi gyvūniniu maistu - baltieji ir juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, lingės ir dalis giesmininkų, pavyzdžiui, smilginiai strazdai, pečialindos.

Vėliausiai parskrenda tolimieji migrantai, kurie maitinasi vabzdžiais. Tai paukščiai, kurie Lietuvoje pasirodo gegužės mėnesį - lakštingalos, kregždės. Vėliausiai grįžtantys paukščiai yra juodieji čiurliai.

Kokius jau pastebite sugrįžusius paukščius šiuo metu Klaipėdos krašte, Vakarų Lietuvoje?

Klaipėdoje jau nesunkiai galima pamatyti prie lizdų tupinėjančius kovus, virš parkų ar atvirų vietų jau vestuvinius šokius atlieka karveliai keršuliai. Laukuose čirpauja vieversiai, po pievas laksto būreliai pempių. Taip pat jau stebimos į šiaurę migruojančios žąsys, gulbės giesmininkės. Miestų parkuose matomos parskridusios didžiosios antys, gulbės nebylės ir laukiai.

Ar yra vietų, kur pavasarį būtų galima stebėti grįžtančius paukščius? Kokiu laiku tai geriausia daryti, kaip tam pasiruošti ir kokių taisyklių laikytis stebint paukščius?

Galima išėjus į parką pamatyti ir išgirsti vis daugiau aktyviai giedančių paukščių.

Geriausios vietos stebėti pavasarinius migrantus yra atviras kraštovaizdis, ypač Nemuno delta, kur užlietuose plotuose maitinasi gulbės giesmininkės ir mažiausiai 4 rūšių žąsys. Pakeliui dirbamos žemės plotuose bus galima pamatyti pempes, gerves, vieversius.

Nuvykus prie jūros galima pamatyti į šiaurę migruojančius jūros paukščius, kuriems Lietuvos pajūris buvo tapęs šiltaisiais kraštais. Taip pat galima stebėti virš kopų ar pajūriu traukiančius nedidelius būrelius alksninukų, zylių ir kitų žvirblinių paukščių.

Ar keičiantis klimatui keičiasi ir paukščių migracijos laikas ar trukmė? Kokių pasikeitimų pastebi ornitologai?

Taip, keičiasi paukščių išskridimas, parskridimas. Tai vyksta iš lėto, pavyzdžiui, dėl vėliau iškrentančio sniego ir trumpesnių žiemų pilkosios žąsys, gulbės žiemoti išskrenda vos 2 mėnesiams, kai susiformuoja nuolatinė ledo ir sniego danga.

Anksčiau šie paukščiai žiemoti išskrisdavo 3-4 mėnesiams. Taip pat kiti paukščiai užsibūna ilgiau Lietuvoje ir žiemos pradžioje dar galima pamatyti pempes, kormoranus.

Ilgiau užsibūna tos rūšys, kurios gali rasti lesalo - žolės, daigų ar žuvies. Kiti paukščiai, tokie kaip vabzdžialesiai ar tolimieji migrantai, daugiau mažiau parskrenda vienodu laiku, jų migracijai klimato kaita tokios didelės įtakos neturi.

Gandrai, kaip ir anksčiau, išskrenda iš Lietuvos iki rugpjūčio 25 dienos, kai yra palankios sąlygos jų migracijai. Tuo metu susidaro daug kylančių oro srovių, kurios būtinos jų migracijai, nes gandrai didžiąją migracijos dalį sklendžia.

O gervės, kurios mojuoja sparnais visą kelionę, gali pasirinkti, kada joms laikas į perėjimo ar žiemojimo vietas. Todėl gervės irgi vis ilgiau užsibūna Lietuvoje.

Kaip žmonės gali padėti sugrįžtantiems paukščiams? Ar geriausias būdas yra paruošti inkilų?

Tikriausiai nereikia specialios pagalbos, kai paukščiai grįžta jiems būdingu metu. Bet jei yra noras savo sodyboje turėti perinčių paukščių, galima sukalti ir iškelti inkilų zylėms, varnėnams, musinukėms ir kitiems paukščiams. Pgalbos gali reikėti sutvarkant senus gandralizdžius, apgenint šakas aplink juos.

Kokie paukščiai apsigyvena inkiluose?

Inkiluose peri uoksiniai paukščiai, kurie natūraliai perėtų įvairiose drevėse, medžių, statinių plyšiuose.

Inkilus mielai užima nuo mažiausio iki didžiausio paukščio, tad ir inkilų landa gali būti nuo 2,8 cm iki 30 cm skersmens. Maži inkilai tinka mėlynosioms, didžiosioms zylėms, kiek didesni - musinukėms, raudonuodegėms ir varnėnams.

Prie vandens galima kelti inkilus antims klykuolėms, didiesiems dančiasnapiams. Šie inkilai bene patys didžiausi, jų landos skersmuo apie 30 cm. O miške tokiuose inkiluose apsigyvena naminės pelėdos.

Klaipėdos regione yra keliami inkilai paprastiesiems pelėsakaliams. Tai plėšrus paukštis, kuris per metus savo šeimynai sugauna apie 350-400 pelinių graužikų. Šiems paukščiams daromi pusiau atviri inkilai, kai priekinės sienelės paliekama apie trečdalį. Šiuos inkilus galima matyti iškeltus ant aukštos įtampos atramų važiuojant nuo Palangos iki Šilutės.

Ką patartumėte tiems, kurie pirmą kartą ruošiasi gaminti inkilus paukščiams?

Jei inkilą norima kelti sode, tinkamiausias būtų zylei arba varnėnui, raudonuodegei, karklažvirbliui. Kiekvienam paukščiui inkilo parametrai yra skirtingi, todėl reikėtų gaminti inkilą žinant, kam jis skirtas. Inkilų dydžiai ir matmenys yra surašyti Lietuvos ornitologų draugijos svetainėje. Inkilas turi būti iškeltas taip, kad būtų apsaugotas nuo plėšrūnų - kačių, kiaunių.

Kur ir kaip iškelti inkilus, kad jie būtų patrauklūs ir saugūs paukščiams?

Inkilas gali būti kabinamas ant šakos medyje, prikaltas vinimi prie medžio ar iškeltas ant atramos, stulpo, gali būti pakabintas ant pastato. Iškeltas inkilas neturėtų judėti. Nėra svarbu, į kurią pusę atsukta inkilo anga. Geriau, kad inkilo priekis būtų pasviręs žemyn, kad lyjant lietui vanduo netekėtų į vidų.

Šiuo metu nyksta daug paukščių, kurie perėdavo senos statybos daugiabučiuose. Tai - čiurliai. Todėl yra tikslinga ant naujai statomų ar renovuojamų namų iškelti inkilus „daugiabučius“, kur vienas inkilas gali turėti kelias kameras, nes šie paukščiai mėgsta perėti nedidelėmis grupėmis.

Sidebar placeholder