Iš Jono kalnelio „pavogė“ Jonines

Birželio 23-iosios vakarą Klaipėdos centre esančiame naujai atgimusiame Jono kalnelyje buvo neįprastai tylu. Vaikščiojo tik pavieniai žmonės ir netoliese žaidė vaikai.

Ramybė atrodė dar keistesnė žinant, jog tuo metu visoje Lietuvoje vyksta Joninių linksmybės, į kurias klaipėdiečiai paprastai buvo kviečiami pasinerti savo pamėgtoje vietoje pačiame miesto cente.

Nerado Joninių

„Kažkaip labai keista. Specialiai su vyru atvažiavome prie Jono kalnelio tikėdamiesi, kad, kaip ir kiekvienais metais, čia vyks tradicinė Joninių šventė. Galvojome, pasiklausysime muzikos, pasižiūrėsime į šokančius, o gal net ir patys išdrįsime pašokti. Ir labai nustebome, kai pamatėme, kad Jono kalnelis tuščias“, - stebėjosi per Jonines prie Jono kalnelio pakalbinta klaipėdietė Jūratė.

Nusivylė ne ji viena. Birželio 23-iosios vakarą prie Jono kalnelio veltui vyko ne vienas klaipėdietis, negirdėjęs, kad šiais metais jame tradicinės Joninių šventės nebus.

Jono kalnelyje, kuris naujai atgimė prieš daugiau nei dvejus metus, paskutinė Joninių šventė vyko jau senokai. Rekonstrukcijos darbai, kainavę apie 2,8 milijono eurų, prasidėjo 2018 metais.

2020-aisiais juos net skubinta užbaigti kaip galima anksčiau, kad klaipėdiečiai ir miesto svečiai čia galėtų švęsti Jonines. Tik tam sutrukdė koronaviruso pandemija. Kaip ir 2021-ųjų vasarą.

Paskendo „Lauksnose“

Nemažai „Vakarų ekspreso“ kalbintų uostamiesčio gyventojų tikina, kad šių metų Joninių šventę uostamiestyje užgožė III tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“.

Jis neseniai rekonstruotame Danės skvere vyko visą ilgąjį Joninių savaitgalį - keturias dienas.

Nors festivalio organizatoriai ir atidavė duoklę Joninėms, arčiau scenos vieną dieną kviesdami Janinas ir Jonus, dalis klaipėdiečių atvirai apgailestavo, jog ne pastarieji yra pagrindiniai šio vakaro kaltininkai.

Šventinę nuotaiką nelabai padėjo sukurti ir tradicinių Joninių vainikų pynimas Danės upės krantinėje.

Taip ir sumanyta

Festivalį „Lauksnos“ rengė Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras. Jis uostamiestyje organizuoja ir tradicinę Joninių šventę, kuri daugybę kartų vyko Jono kalnelyje.

Centro direktorė Nijolė Sliužinskienė tikina, kad toks ir buvo sumanymas - pakviesti klaipėdiečius bei pajūrio svečius į vienoje vietoje tuo pačiu metu vykusias „Lauksnų“ ir Joninių šventes.

„Lauksnos“ tikrai neužgožė Joninių. Pirmąjį festivalio vakarą, birželio 23-iąją, iš karto po jo dalyvių pristatymo prasidėjo Joninių programa - koncertas ir edukacijos. Visą vakarą vyko Joninės, o kitą rytą sugrįžome į „Lauksnas“.

Abu renginiai persipynė ir vyko vienoje vietoje. Organizuoti juos skirtingose vietose, kilnoti scenas būtų neekonomiška ir netikslinga", - neabejojo N. Sliužinskienė.

Etnokultūros centro vadovė priminė, kad Joninės uostamiestyje jau ne pirmą kartą vyko ne Jono kalnelyje.

„Kai Jono kalnelis buvo uždarytas dėl rekonstrukcijos, kelerius metus šventę organizavome toje pačioje Dangės krantinėje, ties paminklu “Arka". Didelė erdvė, prie pat vandens, tad labai patogu sudėlioti edukacijas ir sumanymus.

Be to, šiemet jau taip sutapo, kad „Lauksnos“ buvo visai šalia Joninių datos. Nepamirškime, kad Klaipėda švenčia ir 770 metų gimtadienį, tad vyksta labai daug įvairiausių renginių. Artėja ir „Europiada“.

Nors paprastai Joninių ir „Lauksnų“ kartu nedarome, bandėme logiškai sudėlioti renginių laikus. Kad savaitgalį vienam pasibaigus, jau antradienį neprasidėtų kitas", - sakė N. Sliužinskienė.

Ant kalnelio gali ir negrįžti

Paklausta, ar kitais metais Joninės uostamiestyje vyks jau Jono kalnelyje, N. Sliužinskienė teigiamai atsakyti neskubėjo.

"Dar per anksti apie tai kalbėti. Renginiai tik pasibaigė, tad kol kas nestrategavome. Aišku, toks variantas yra įmanomas, bet matysime, kur jos bus. Klaipėdoje yra daug gražių vietų. Ir kiekviena iš jų turi ir savo privalumų, ir savo minusų.

Viskas priklausys nuo to, koks bus pasirinktas šventės formatas. Būti arčiau žmonių ar tik stebėti koncertą sėdint ant šlaito ir girdėti vos ne muzikos foną.

Per kelis dešimtmečius Joninių formatas daug kartų keitėsi. Jono kalnelyje buvo vienaip, Dangės krantinėje - kitaip, Botanikos sode - dar kitaip.

Ne visada pagal erdvę renkamės šventės formatą. Kartais pagal sumanymą renkamės ir erdvę.

Kai dėl Jono kalnelio rekonstrukcijos Joninės persikėlė į Dangės krantinę, labai daug žmonių mums dėkojo, kad labai gerai padarėme. Sakė, jog erdvės prasme viskas labai patogiai išdėliota. Visur apeini, nesigrūdi ir nesistumdai.

Kai karantino metais reikėjo riboti žmonių skaičių, persikėlėme į Botanikos sodą. Šis sumanymas tam tikra prasme taip pat pasiteisino, nes sode labai daug natūralios žalumos", - teigė N. Sliužinskienė.

Prekybininkų krantinėje nebus

Per „Lauksnas“ Danės skveras buvo tiesiog užtvindytas žmonių. Nenorėdami trypti žolės, jie skvero takeliuose jautėsi kaip silkės statinėje.

Stumdytis teko ir dėl prekybininkų bei tautodailininkų, kurių palapinės užėmė nemažai vietos.

Žvalgydamiesi po rekonstruotą Danės upės krantinę klaipėdiečiai svarstė, kaip per Jūros šventę joje tilps prekybininkai ir tradiciškai šioje vietoje jų vaišių paragauti susirenkanti minia.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorė Eglė Šulskė nuramino, kad jokių problemų dėl to nekils.

„Mums nereikėjo vertinti ir stebėti, kaip su žmonių srautu susitvarkė “Lauksnų" organizatoriai. Per Jūros šventę rekonstruotame Danės skvere ir upės krantinėje prekybininkų nebus. Jie tradiciškai įsikurs tik Danės gatvėje.

Skvere bus vaikų zona ir jaunimo taškas.

Mes labai norėtume Danės skvero. Plotas didelis ir jame per Jūros šventę galėtų įsikurti kavinės. Vertinant rinkliavą, kurią gauname, mes patirsime didelį nuostolį.Tačiau rekonstruojant skverą panaudoti europiniai pinigai, todėl pagal sutartį ir įsipareigojimus mes šioje vietoje vykdyti komercinės veiklos negalime. Negalime rinkti rinkliavos, todėl ten nieko ir nedarome„, - patikino “Klaipėdos švenčių" vadovė Eglė Šulskė.